Taip, tai buvo mano pirmoji meilė. Nepabijosiu sakydama, kad tuo pačiu ir gyvenimo meilė. Niekada net nebūčiau pagalvojusi, kad pamilsiu vyrą, kuris už mane gerokai vyresnis. Tai atrodė nesuderinama. Bet...
Ne dėl vaikinų paieškų užsiregistravau populiariame interneto pažinčių tinklalapyje – tiesiog norėjosi su kažkuo draugiškai susirašinėti ir pabendrauti. Apie pasimatymus nebuvo nė kalbos. Jei vaikinas apie tai užsimindavo, bendravimas iš karto nutrūkdavo. Vieną dieną parašė simpatiškas vyriškis. Nežinau, kodėl, bet visada jam atrašydavau. Jis traukte traukė, o ir į jo amžių stengiausi nekreipti dėmesio, užvaldė susižavėjimas. Jau tada norėjau, kad jis kuo greičiau pakviestų į pasimatymą, nerūpėjo tuomet man nei metai, nei kiti aspektai. Po mėnesio mes susitikome. Taip, man pačiai buvo sunku tuo patikėti.
Jis atrodė tobulas. Balso tembras, bendravimas, išvaizda – tikras vyras, ką ir bepridursi. Pradėjome susitikinėti, kai tik nutaikydavo progą, jis atvažiuodavo pas mane, aš ir jo namuose likdavau vis dažniau. Viskas atrodė taip gražu... Tačiau po kelių mėnesių jo bendravimas pradėjo keistis, mažiau laiko skirdavo man, būdavo vis labiau užsiėmęs. Per savaitę susitikdavome viso labo kokį kartą. Pabaigusi pirmąjį kursą, vasarai išvažiavau atgal pas tėvus.
Jis parašydavo, kai jam norėdavosi bendrauti, o aš pirma ir nerašiau, nes žinojau, kad nesu jam reikalinga.
Jis parašydavo, kai jam norėdavosi bendrauti, o aš pirma ir nerašiau, nes žinojau, kad nesu jam reikalinga. Prasidėjo mokslo metai, buvau jo mieste. Mes susitaikėme dar dviem mėnesiams. Šios santykių bangos kartojosi tikriausiai apie pusantrų metų.
Buvau taip apakinta to vyro, kad daugiau nieko nemačiau, nenorėjau girdėti, ką sako tėvai, draugės, o jie tuos „santykius“ juk matė geriausiai.
Prireikė tikrai daug laiko, kad jis ateitų į protą. Jis tapo švelnesnis, mielesnis, dažniau pasakydavo gražų žodį, supažindino su savo artimaisiais. Jis net pats prakalbo apie vaikus. Mano studijos jau ėjo į pabaigą, pradėjau rašyti diplominį, vėliau reikėjo jį apsiginti... Ir štai atsitiko lygiai ta pati situacija – jam eilinį kartą pasimaišė protas. Jis dingo kaip niekur nieko. Ir visiems laikams...
Išvažiavau į užsienį. Nors jis visada parašydavo, paklausdavo, kaip sekasi, kelis kartus norėjo susitikti, bet aš juo jau nebetikėjau.
Tiesiog pagaliau atsimerkiau, pamačiau, koks jis nepastovus, negalintis palaikyti rimtų santykių. Supratau, kad jam patinka vienatvė, jis su ja gyvena. Dar ir dabar jis tvirtina, kad mane myli, kad negali be manęs, kad neatsiranda ta, kuri galėtų mane pakeisti. Taip, aš juo tikiu, niekas manęs nepakeis, nes mano širdis liko pas jį. Bet jis nieko negali padaryti, kad mudu būtume kartu. Nieko. O, atrodo, tereikia tik noro, ir nieko daugiau.
Geriausia, kas galėtų atsitikti – kad jis dingtų visam laikui iš mano gyvenimo. Niekam nelinkėčiau taip kentėti, pernelyg daug ašarų išlieta per tuos metus. Mes buvome nei kartu, nei atskirai, o tai ir yra blogiausia. Norisi turėti šalia žmogų, mylėti, būti mylimai.
Mano mintys visada su juo. Visi sutinkami vyrai lyginami su juo. Per jį negaliu džiaugtis gyvenimu, negaliu mylėti. Kartais gailiuosi, kad jį sutikau, bet tokios meilės, kokią patyriau aš, linkėčiau kiekvienai.
Dar dabar giliai širdyje tikiu, kad vieną dieną tu kažką padarysi dėl mūsų ir mes būsime kartu... Nes tik tu visada liksi mano širdyje...
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame „Cascada“ (www.cascada.lt) įsteigtą prizą – Trind nagų priežiūros rinkinį su keratinu.
Rinkinį sudaro: nagus puoselėjantis balzamas su keratinu, apsauginis nagų lakas su keratinu ir nagų odelių balzamas. Rinkinio vertė – 108 Lt.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti prizais.
