Sakoma, kad anytos – velnio pramanytos, o marti – karti... Tiesos šiuose žodžiuose tikrai nemažai. Taigi buvau jauna, ką tik atšventusi savo 18-ąjį gimtadienį. Su draugėmis, kvailiodama klube, užkalbinau vaikiną. Jis buvo vyresnis, kuklus, tačiau man tai netrukdė. Jonas mielai leidosi į nuotykį, o aš vis traukiau jį per dantį, kad atrodo lyg koks mamytės sūnelis...
Nepaisant to „mamytiškumo“, apsikeitėme telefonų numeriais, o po kelių dienų labai nustebau sulaukusi skambučio. Nemaniau, kad pasiutusi pašaipūnė galėjo palikti tokiam vaikinukui įspūdį. Pradėjome bendrauti, galiausiai susipažinau su jo mama. Ji buvo elegantiška, daili moteris, tačiau iškart pajutau nuo jos sklindantį šaltumą ir aroganciją. Na, o gal tik man taip atrodė. Tačiau norėjau sukurti gerus santykius ir stengiausi elgtis kaip įmanydama gražiau.
Atrodė, sutarėme neblogai, tačiau kai santykiai pakrypo rimtesne linkme, Gražina, mano būsimoji anyta, tapo permaininga. Tik užsukusi turėdavau išklausyti, kad mano apdarai netinkami, sijonas per trumpas, o šukuosena atrodanti lyg varnų lizdas. Taip, turėjau savo stiliuką, gal ir nebuvo jis prie širdies rafinuotai damai. Kai po kelerių metų manasis Jonas išdrįso pasipiršti, džiūgavau iš visos širdies, tačiau kirbėjo menkutis neramumas: „O kaipgi mes gyvensime?“
Vestuvėms ruošiantis, būsima anyta lyg ir aprimo, tačiau post factum prasidėjo tikras pragaras. Kadangi dar buvau studentė, teko gyventi su Jono tėvais, jų namas buvo tikrai didelis. Tačiau kas žinojo, kad vietos jame man bus lyg pelei po šluota. Jaučiausi persekiojama, ignoruojama, o vyras nesiėmė jokių priemonių, tik nuolaidžiavo mamytei. Sakysite, pati kalta, kad mačiau galimus vargus ir neužkirtau jiems kelio iš anksto? Gal ir taip, nes stengiausi viską priskirti adaptacijos laikotarpiui. Deja, ta adaptacija vis tęsėsi. Galiausiai kantrybės taurę perpildė anytos priekaištas, kad esu tik išlaikytinė, kad dirba tik jos sūnus ir kad turėčiau kuo greičiau susirasti darbą. Kadangi tuo metu intensyviai studijavau, pasakiau, kad jos planų neišpildysiu.
Būtumėte matę, kaip persimainė jos veidas! Net pajuodo iš pykčio ir nevilties, o gal neapykantos. Verkdama galvojau: kodėl viskas taip vyksta ir kodėl mano vyras neužstoja manęs? Juk tas psichologinis smurtas jau buvo tapęs kone kasdiene mūsų gyvenimo dalimi. Iš tos įtampos ir streso, kuriuos išgyvenau pastaruoju metu, supratau, kad negaliu taip daugiau. Visi man sakė, jog turėčiau pasistengti rasti bendrą kalbą. Net mano mama priekaištavo, kad tai aš esu pikta ir nusiteikusi priešiškai, nes jos puikiai sutarė su anyta. O ir aš, reikia pripažinti, vyrui neišdrįsdavau pasakyti, ką manau apie jo mamą. Kad ir kaip būtų, mama visą gyvenimą liks mama, o žmona... Na, jų gali būti ir dešimt.
Vieną dieną mano vyras grįžo lyg žemes pardavęs. Kai paklausiau, kas atsitiko, jis tik numojo ranka ir žybtelėjo pykčiu.
Vieną dieną vyras grįžo namo lyg žemę pardavęs. Kai paklausiau, kas nutiko, jis tik numojo ranka ir žybtelėjo pykčiu. Supratau, kad kažkas ne taip... Galiausiai išsiaiškinau, kad mano mylimas žmogus nori pagyventi atskirai, kad jo jausmai vėsta ir vargu ar mūsų keliai veda į tą pačią pusę...
Nesupratau, kas atsitiko, juk dar vakar viskas buvo puiku. Ilgai laukti nereikėjo, kai pamačiau anytą laimingą ir išsišiepusią. Pasirodo, ji matė mane su vaikinu ir netruko apie tai informuoti mano vyrą. Kad tai buvo tik paprastas kavagėris, ji, žinoma, nė neužsiminė... Jonas pagalvojo, kad aš užmezgiau romaną, todėl nė neišsiaiškinęs, kas vyksta, skubėjo priimti radikalų sprendimą.
Susikaupę negatyvūs jausmai ir emocijos išsiveržė kaip ugnikalnis... Džiaugiuosi, kad tuo metu pasakiau viską, ką galvoju ir ką manau būtina daryti. Supratau, kad nieko gera nebus, jeigu ir toliau trinsimės po jo tėvų namų stogu. Pasiūliau išsikelti ir atverti naują gyvenimo puslapį: be anytų, uošvių ir visų kitų žmonių, kurie tik ir taikėsi įlįsti į mūsų santykius. Mano nuostabai, vyras sutiko, ir mes greitai susisukome savo šeimos lizdelį, kuriame taisykles dėliojomės ir kūrėme patys. Dabar gyvenu laisvai, kvėpuoju visa širdimi, tik kartais vis dar sukirba nerimas, kad viskas, ką stačiau ir kūriau, gali subyrėti lyg kortų namelis...
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame UAB „KRINONA“ įsteigtą prizą – MACADAMIA NATURAL OIL kelioninį rinkinį, kurį sudaro 6 priemonės: purškiamasis gydomasis makadamijų plaukų aliejukas, plaukus gaivinantis šampūnas, kasdienis maitinamasis plaukų kondicionierius, stiprinamoji plaukų kaukė, maitinamasis plaukų kremas, plaukus stiprinančios makadamijų aliejumi prisotintos šukos.
Natūralūs makadamijų aliejai (Macadamia Natural Oil™) yra profesionalių plaukų priežiūros produktų linija, kurių sudėtyje yra du pasaulyje naudingiausi ir labiausiai vertinami makadamijų ir arganų aliejai, stipriai maitinantys ir atkuriantys pažeistas plaukų ląsteles.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
