 |
| SuSaulium.lt nuotr. / Sveikos gyvensenos ir asmenybės tobulinimo mokytojas Saulius Urbonas |
– Tada išsigandote?
– Turbūt taip. Nepaisant to, kad neturėjau rimtų ligų, nesijaučiau sveikas. Rūkiau, retkarčiais išgerdavau ir maitinausi kaip visi. Blogiausia, kad gydytojai nepasakė, ką daryti. Tarstelėjo, kad jei susirgsiu kokia nors konkrečia liga – gydys, ir tiek.
– Buvote aktorius, paskui tapote verslininku. Gal įtampa darbe išsekino?
– Nemanau. Jau buvau išėjęs iš teatro, sukūręs verslą, kuris sekėsi. Juk 1995-ieji buvo pats verslo klestėjimo laikotarpis, netrūko nei galimybių, nei pinigų. Neturėjau finansinių rūpesčių, gyvenimas atrodė puikus, bet jaučiau, kad pradėjo labai trūkti energijos. Dabar tuo dažnai skundžiasi mano trisdešimtmečiai mokiniai. Dėl neteisingo gyvenimo būdo užterštas organizmas susidėvi pirma laiko, jo energijos resursai išsenka. O daugumos žmonių mityba yra tiesiog tragiška. Kas yra žmogus? 50 trilijonų ląstelių, susivienijusių į vieną organizmą. Kaip jomis pasirūpinti? Pirmiausia jas teisingai pamaitinti.
– O man atrodo, kad gerų poslinkių tikrai yra ir kad dabar žmonės maitinasi tikrai sveikiau nei prieš 10 metų.
– Na, gal tik 10 proc. žmonių gilinasi į tai, ką ir kaip valgo, o iš jų teisingai tai daro, deja, tik dešimtadalis... Informacijos apie mitybą yra labai daug: tiek teisingos, tiek visiškai klaidingos. Todėl be specialisto sunku atsirinkti žinias.
Dėl neteisingo gyvenimo būdo užterštas organizmas susidėvi pirma laiko, jo energijos resursai išsenka. O daugumos žmonių mityba yra tiesiog tragiška.
– Nuo ko jūs pradėjote?
– Pirmiausia mečiau gerti alkoholį ir rūkyti. Su cigaretėmis išsiskirti iki tol man nepavyko dešimt metų: tiek laiko vis mesdavau rūkyti ir vėl pradėdavau. Taigi planas buvo toks: metus negeriu nė lašo alkoholio, kad nesurūkyčiau nė vienos cigaretės. Ir man pavyko! Po metų pajutau, kad gyventi tapo dvigubai lengviau. Aiškiai supratau, kad alkoholis tikrai nėra nei antidepresantas, nei atsipalaidavimo priemonė. Tais laikais negerti buvo nesuvokiamas dalykas, ypač per verslo pietus ar vakarienes. Žmonėms buvo keista, bet man – jau nebe. Ėmiau gilintis ir į mitybą. Dešimt metų buvau sau bandomasis triušis. Ir klydau, ir vėl ieškojau. Mane palaikė ir žmona, ir dukra, dėl abiejų labai džiaugiuosi, nes jos žinias jau pritaikė praktikoje.
– Mane pavaišinote žaliuoju kokteiliu iš bananų, vyšnių ir gražgarsčių. Tai – jūsų pietūs. Esate veganas ir žaliavalgis?
– Labai nemėgstu etikečių, todėl nekabinu jų nei sau, nei kitiems. Taip, dažniausiai valgau neapdorotą maistą. Rytą ir dieną, maždaug iki 4 valandos, daugiausia renkuosi vaisius ir žaliuosius kokteilius, vakare – salotas. Bet nesu fanatikas. Manau, svečiuose geriau suvalgyti gabaliuką žuvies negu arogantiškai pareikšti, kad man čia esą nėra ko valgyti. Keliaudamas irgi sau leidžiu paragauti, pavyzdžiui, kokio vytinto kumpelio Ispanijoje ir Italijoje. Tačiau dabar, tiesą sakant, tokių dalykų nebenoriu. Paskutinis dalykas iš nesveikų produktų, kurio atsisakiau, buvo kava. Ir tai įvyko tik prieš trejus metus! Vartojame daug produktų, kurie mums visiškai nereikalingi, tampame įpročių, tradicijų ir civilizacijos vergais. Mano jaunystės laikais sklandė toks ironiškas posakis: „Negerk, nerūkyk ir sveikas mirsi!“ Tačiau dabar numirti sveikam, nesirgti sunkiomis ligomis, nesikankinti ir nebūti našta artimiesiems yra daugelio siekiamybė.
– Pakeitėte gyvenimo būdą. O gerus poslinkius pastebi ir aplinkiniai?
– Nesakau, kad ėmiau jaunėti, bet, palyginti su nesveikai gyvenančiais bendraamžiais, atrodau jauniau už juos. Mano laikas teka lėčiau... O svarbiausia, kad jaučiuosi visiškai kitaip: dingo nuolatinis nuovargis, nebejaučiu energijos trūkumo, mano interesų ratas ne siaurėja, o plečiasi, siekiu daug ką išbandyti. Kai ėmiau keistis, pokyčiai apėmė ir darbo sferą: vienu metu nutariau, kad nebenoriu dirbti su materialiais daiktais, įdomu išbandyti virtualybės galimybes. Uždariau verslą, nuėjau mokytis finansų valdymo, rinkodaros ir verslo procesų valdymo, itin susidomėjau investicijomis ir devynerius metus iš to gyvenau. Bet, nepaisant to, vėl prasidėjo, nors ir menkos, sveikatos problemos: juk po 16 valandų per parą prasėdėdavau prie keturių kompiuterių. Supratau, kad vėl atėjo metas keistis. Iki to laiko jau buvau atradęs sveikos gyvensenos ir asmenybės tobulinimo sistemą, žinojau, kad ji veikia. Pastebėjau, jog vis daugiau žmonių klausia mano nuomonės, todėl pagalvojau, kad atėjo metas žinias perduoti kitiems.
– Sakoma, kad geri patarimai yra tai, kas dalijama kibirais, o paimama lašais... Nenusivylėte savo mokiniais?
– Žinios nieko neduoda, jei nėra veiksmo. Pas mane ateina ir tie, kurie 10–15 metų gilinasi į sveiką gyvenseną, labai stengiasi tas žinias pritaikyti, nuoširdžiai pluša, bet jiems nesiseka, nes dirbama be sistemos, nematant visumos. O ji apjungia mitybą, kūno paruošimą ir meditaciją. Tam ir kūriau savo mokyklą, kad galėčiau perduoti visą žinių sistemą ir, (o tai svarbiausia!) pritaikyti ją individualiai. Kartais žmonės tiesiog ištraukia laimingąjį bilietą: jiems pasiseka sustyguoti savo gyvenimą, jie paveldėjo gerą genetiką, bet tokių mažuma. O savo mokiniais, su kuriais daug dirbau individualiai, galiu tik didžiuotis: dauguma jų pasikeitė visiškai lengvai, pagerino ne tik sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę, susirado naujos veiklos, suformavo kitokį požiūrį į daugelį dalykų. Jie keičiasi akyse. Ir kalbu ne apie svorio numetimą (nors tai irgi vyksta), bet apie asmenybės pokyčius. Mane tai labai džiugina. Ne veltui atsiradęs tas posakis, nuo kurio dažnam pokyčiai į gera ir prasideda: „Kai mokinys pasiruošęs, atsiranda ir mokytojas.“
Tekstas Dovilės Štuikienės
