Didžioji dalis Dianos rytų prasideda Vilniaus geležinkelio stoties perone. Pirmas veiksmas uniformuotai mašinistei kasdien atvykus į darbą – atlikti medicininę patikrą, t. y. pasitikrinti alkotesteriu. „Tada keletas dokumentų užpildymų ir keliaujame priimti traukinio: apžiūrime bendrą būklę, tikriname tepalus, stabdžius, inventorių. Po visų patikrų judame į stotį, kurioje prasideda kelionė“, – pasakoja ji.
Nors dažniausiai mergina pajuda iš sostinės, tačiau būna rytų, kai darbą pradeda ir Klaipėdoje, Ignalinoje, Turmante ar Varėnoje. Kelionės metu ji stebi kelią, kelio ženklus, prietaisų parodymus, o pagrindinė užduotis ir pareiga, tikina ji, keleivius saugiai ir laiku nuvežti iš taško A į tašką B.
Pakako dėstytojos klausimo
Apie traukinio valdymą ji pasvajodavo dar būdama paauglė, tačiau tai tebuvo mintys. Ėmusi studijuoti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (pasirinko Geležinkelio transporto inžinerijos specialybę) per anglų kalbos paskaitą sužinojo, kad Lietuvoje jau turime pirmąją moterį mašinistę.
„Dėstytoja paklausė, ar aš taip pat nenorėčiau būti traukinio mašinistė – atsakiau, kad turėjau tokių minčių. Tos mintys mane lankė ilgai, kol galiausiai baigusi kolegiją užpildžiau prašymą mokytis Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje, kur ruošia mašinistus“, – apie tai, kaip nėrė į šią sritį pasakoja pašnekovė.
Netrukus Diana sulaukė kvietimo mokytis – tai buvo išties džiugi žinia jai. Stojo rugsėjis – prasidėjo mokslai.
„Grupėje buvau vienintelė mergina, tačiau tai man nesukėlė kažkokių problemų mokytis ir sėkmingai užbaigti tai, ką pradėjau“, – tikina ji. Kadangi praktiką atliko dyzelinių traukinių departamente, po praktikos pasikalbėjusi su vadovu, sulaukė kvietimo toliau dirbti „Lietuvos geležinkeliuose“.
Diana pradėjo nuo technikės operatorės pareigų (anksčiau jie buvo vadinami mašinisto padėjėjais – aut.). Kovo 8-ąją ji išlaikė egzaminą, kad gautų mašinisto teises. Maždaug po mėnesio jau dalyvavo dyzelinių traukinių sertifikavimosi mokymuose ir nuo spalio 1 d. tapo mašiniste. Taigi traukinį pašnekovė valdo dar sąlyginai neilgai.
Tiesa, būtent atliekant praktiką įvyko jos bene įspūdingiausia iki šiol kelionė. „Prisėdau prie traukinio pulto ir teko galimybė valdyti traukinį. Prieš tai teko tai daryti tik simuliatoriumi. Realybėje viskas daug tikriau, net šviesoforo signalai atrodo visai kitokie“, – teigia ji.
Diana dar ir šiandien su didžiuliu jauduliu prisimena tą dieną – po tos kelionės mergina buvo kupina geriausių emocijų ir suprato, kad pasirinko tinkamą kryptį.
Replikos tik veda pirmyn
Pasirinkusi šį kelią šeimos ji nenustebino. „Jiems tai nebuvo naujiena – tėvai seniai žinojo apie mano svajonę. Tai dabar kartu su manim džiaugiasi, kad pasiekiau to, ko norėjau“, – sako pašnekovė.
O kaip reaguoja kolegos, kai traukinį valdyti imasi mergina? Diana pripažįsta – stereotipinis mąstymas dar neišnykęs: „Kolektyvas didelis, žinoma, atsiranda įvairių nuomonių, atsiranda žmonių, kuriems gal atrodo kiek keistoka, kad moteris – mašinistė“, – tenka pripažinti jai.
Mergina atskleidžia, kad yra tekę išgirsti ir vieną kitą repliką, tačiau kai sieki savo tikslo, tie pasakymai suveikia priešingai – motyvuoja dar labiau ir veda tikslo link.
Į darbą – su šypsena
Paklausta, kokių savybių žmogus gali tapti mašinistu, ji išskiria racionalų mąstymą ir greitą reakciją.
„Kad atsitikus gedimui ar išpuolus kokiam gyvūnui ar net žmogui, greitai galėtum imtis veiksmų. Svarbi atsakomybė – tu turi suvokti, kad veži patį svarbiausią krovinį, jei taip galima pavadinti, – keleivius ir esi atsakingas ne tik už juos, bet ir aplinkinius. Ir svarbiausia punktualumas – mašinistas negali vėluoti, nes yra grafikas, kurio turi laikytis, bet pasitaiko atvejų, kai esi „išmušamas“ iš jo ir stengiesi pasivyti jį“, – pasakoja ji.
Svarbi atsakomybė – tu turi suvokti, kad veži patį svarbiausią krovinį, jei taip galima pavadinti, – keleivius.
Pačiai Dianai, dirbant šį darbą, daugiausia džiaugsmo teikia tai, kad pagaliau įgyvendino savo dar paauglystėje puoselėtą svajonę ir gali į darbą eiti į šypsena – mat jis mėgstamas.
Ji ir toliau piešia dideles svajones – ateityje norėtų pilotuoti lėktuvą. O, kaip rodo, jos patirtis – svajoti reikia atsargiai. Vieną dieną Diana su keleiviais sveikinsis ir iš orlaivio kabinos?
Galite pasiūlyti kitą projekto „Mes lygūs“ pašnekovą, nepaklūstantį standartams? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt
