Tyrimas vyko 18 mėnesių
Nereikia būti mokslininku, kad nuspėtume, jog po dvejų–trejų metų sutuoktiniai kartu žiūrės tuos pačius serialus ir nesusitarę pirks tos pačios rūšies tualetinį popierių, teigia leidinys „Elle“. Jų šnekamojoje kalboje atsiras tos pačios frazės, kurios nepraslys pro draugų ausis kaip harmoningos sąjungos įrodymas.
Tačiau neseniai atliktas tyrimas, publikuotas žurnale „ Developmental Psychology“, parodė, kad permainos kiekvieno iš sutuoktinių viduje pradeda vykti daug greičiau nei manome – jau per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus. Įdomiausia tai, kad keičiasi ne tiek kasdieniai įpročiai, o kur kas gilesnė mūsų, kaip žmogaus, dalis – asmenybė.
„Mes įpratę asmenybę laikyti nekintančia, – teigia Džordžijos universiteto (JAV) Psichologijos katedros docentas Justinas Lavneris. – Tačiau stebėjimų duomenys byloja, kad per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus keičiasi abiejų sutuoktinių charakteriai.“
Tyrimo metu 169 poros 18 mėnesių (praėjus po santuokos pusmečiui, metams ir pusantrų metų) pildė psichologinio asmenybės modelio anketą, pagal kurią vertinama žmogaus ekstraversija (polinkis į socialinius ir praktinius gyvenimo aspektus), geranoriškumas, sąžiningumas, neurotiškumas (emocinis nestabilumas), atvirumas naujoms patirtims (intelektas) ir pan.
Gauti rezultatai gali tiek nuliūdinti, tiek nudžiuginti.
Jau ne tokie mieli ir geranoriški
Nelabai maloni naujiena: po vedybų mes tampame piktesni ir grubesni. Tačiau J.Lavneris išgvildeno teoriją, kuri į statinę deguto prideda šaukštą medaus: santuoka apskritai nėra kurortas, todėl žmogui reikia laiko prisitaikyti prie kitokio gyvenimo.
Poroje atsiranda tampresnis emocinis, fizinis ir finansinis tarpusavio ryšys, kuris iki šiol jiems buvo nepažįstamas, dėl to iškyla daug naujų, netikėtų situacijų ir problemų, kurias tenka spręsti. Natūralu, kad tokioje situacijoje bet kam atsirastų susierzinimo ar nepasitenkinimo apraiškų.
Gera žinia ta, kad, pasak psichologų, laikui bėgant situacija gerės, vis dėlto pirmųjų vedybinio gyvenimo mėnesių patirtis dar ne kartą primins, kad realus šeimyninis gyvenimas skiriasi nuo idealaus.
Tampa uždaresni
Atrodytų, susijungė dvi giminingos sielos, randančios visur ir visada bendrą kalbą, turinčios bendrų interesų ir tuos pačius draugus. Taigi gyvenk ir mėgaukis! Tačiau pirmieji vedybinio gyvenimo metai, pasak psichologų, yra rimtas socialinio elgesio įpročių išbandymas.
„Jaunavedžiai natūraliai daugiau dėmesio skiria savo santykiams ir mažiau – draugams bei kolegoms, – teigia J.Lavneris. – Kita vertus, porą dabar jungia ne tik aistra, bet ir ateities planai, kurių įgyvendinimui taip pat reikia skirti laiko.“
Bendri kasdieniai darbai ir reikalai, tiesiantys kelią bendro tikslo link, porą labai suartina. Natūralu, kad dėl to sutuoktiniai mažiau dėmesio nei anksčiau skiria bendravimui su aplinkiniais.
Ji – ramesnė, jis – geranoriškesnis
Žinia, moterys yra emocingos būtybės ir mažiau atsparios emocijų svyravimui, todėl dažniau linkusios į neurotines apraiškas (negatyvias emocijas, nerimą, liūdesį). Santuoka, sukurdama saugumo jausmą, o tuo pačiu – stabilesnį foną moteriškai psichikai, šias neigiamas emocijas nuramina. Vyrai, savo ruožtu, po vedybų tampa geranoriškesni ir dosnesni.
Pasak J.Lavnerio, pradėję gyventi kartu, žmonės perima teigiamas partnerio savybes, palaikydami ir skatindami vienas kitą.
Mokslininkų verdiktas
Taigi, vedybos neišvengiamai keičia žmogų, teigia mokslininkai, o pirmieji šeimyninio gyvenimo metai – sudėtingas žmogaus augimo laikotarpis, galintis paveikti asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai.
„Aiškindami, kodėl nepatenkinti santykiais, žmonės dažnai nurodo, kad partneris labai pasikeitė. Tačiau permainos gali turėti ir kitokią prasmę, kai abu sutuoktiniai auga kartu, harmoningai vienas kitą papildydami ir įkvėpdami, keisdamiesi tik į gerąją pusę, tegu ir ne per pirmus santuokos metus“, – apibendrina J.Lavneris.
