Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ugdomojo vadovavimo treneris I.Genys: vyrai vis dar bijo nusimesti kaukes

Sertifikuotas ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) treneris Ignas Genys, vedantis savęs pažinimo seminarus vyrams, atvirauja – mūsų šalyje vyrams vis dar sunku viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pripažinti klaidas ir silpnumus. „Turime keisti tokį požiūrį ir patys keistis, nes tik taip mes, vyrai, sugebėsime išeiti iš uždaro emocinės savidestrukcijos rato“, – pasakoja I.Genys žiniasklaidai pasidalintame interviu.
Ignas Genys
Ignas Genys / Asmeninio archyvo nuotr.

– Papasakokite apie save, kaip tapote ugdomojo vadovavimo treneriu?

– Saviugda domiuosi ir atsakymų į vidinius klausimus ieškau jau gerus 15 metų. Vadinu save gyvenimo tyrinėtoju. Man atrodo, kad nustoję mokytis iš gyvenimo, ir gyventi iš dalies nustojame.

Kaip sertifikuotas ugdomojo vadovavimo specialistas esu pravedęs virš 200 individualių konsultacijų, vedu saviugdos grupes ir Points of You metodologijos seminarus. Laisvalaikiu emocinės paramos konsultavimo patirties semiuosi savanoriaudamas „Jaunimo linijoje“.

– Kodėl pasirinkote vyrų emocijų, vidinių išgyvenimų temą?

– Tai, ką darau – daug daugiau nei darbas. Mes, vyrai, turime labai daug neišreikštų, nesuprastų ar tiesiog slopinamų emocijų savo viduje. Aš – ne išimtis. Ne vienerius metus jaučiau ir suvokiau, kad ir mano gyvenime yra temų, pavyzdžiui – santykiai su artimaisiais, kurios man kelia vidinį nerimą.

Vis dėlto, asmeniniai barjerai trukdė ieškoti atsakymų – juk nepatogu, sunku, jautru sakyti savo artimiausiems žmonėms, pavyzdžiui tėvams, kad kažkas mūsų santykiuose negerai, kad norėčiau kažką pakeisti ir kad jie kažką turėtų keisti.

Galiausiai nutariau kažko imtis – taip kilo susidomėjimas vyrų vidiniu pasauliu, jo analize, pradėjau ieškoti jausmų ir emocijų išraiškos būdų ir priemonių. Man pavyko atsakyti į kai kuriuos svarbius vidinius klausimus, o iš to kilo noras padėti ir kitiems vyrams atsakyt į savuosius. Taip gimė vyrų saviugdos erdvė „TIKRAS“, kurią sukūrėme kartu su klinikiniu psichologu Antanu Grižu.

123RF.com nuotr./Liūdnas vyras
123RF.com nuotr./Liūdnas vyras

– Kuo ši saviugdos erdvė ypatinga?

– Jau pačiame pavadinime slypi mūsų veiklos principai. Saviugdos erdvė – vieta, kurioje vyras, padedamas ugdomojo vadovavimo specialistų ir psichologų, ugdytų save. Norime, kad kiekvienas vyras išmoktų padėti sau įvardinti rūpimus klausimus ir į juos atsakyti.

Antroji pavadinimo dalis taip pat labai simboliška. Mūsų vizija yra matyti kuo daugiau vyrų, drįstančių nusimesti visuomenės sukurtas „tikro vyro“ kaukes ir būti tikrais, nuoširdžiais – tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų.

Mes vedame seminarus, konsultacijas, susitikimus grupėse. Siekiame kurti kultūrą, kurioje vyrai kartu galėtų gilintis į save, dalintis tuo, ką atranda, ir palaikyti vienas kitą. Kuriame palaikančią erdvę, atvirą bet kokio amžiaus ar šeimyninės padėties vyrams.

– Kokius vyrus sutinkate kasdienėje veikloje?

– Į mūsų užsiėmimus susirenka pačių įvairiausių profesijų, amžiaus grupių, socialinės padėties vyrai. Tačiau praktiškai visiems vyrams, su kuriais dirbame, kyla realus pavojus nueiti į du kraštutinumus ir užsidėti „tikro vyro“ arba „malonaus vyruko“ kaukę.

„Tikri vyrai“ – tai vyrai, kurie išmoko išoriškai būti “uola“ tam, kad būtų priimti, kaip vyrai. Jie turi daug vidinių išgyvenimų, neatsakytų klausimų, neišjaustų emocijų. Jiems sunku visa tai atpažinti, išreikšti, parodyti kitiems.

Prie to nemažai prisideda per ilgą laiką visuomenėje nusistovėjęs „tikro vyro“ įvaizdis. Neretas vyras vaikystėje iš tėvo sulaukęs replikos „neverkšlenk“, „nebūk boba“ ir pan. pasąmonėje visą gyvenimą nešiojasi žinutę, kad jausti ir – dar blogiau – rodyti jausmus yra moteriška, nevyriška, gėda.

Šis „tikro vyro“ vaidmuo gali tapti spąstais, nes kuo labiau gėdijamės savo pažeidžiamumo – tuo didesniame konflikte esame su savimi.

Liūdina ir statistinis faktas, jog 95 proc. visų Lietuvos savižudybių yra atliekamos vyrų. Šis „tikro vyro“ vaidmuo gali tapti spąstais, nes kuo labiau gėdijamės savo pažeidžiamumo – tuo didesniame konflikte esame su savimi.

Antrasis tipas – vyrai, prisidengę „malonaus vyruko“ įvaizdžiu. Tai vyrai, kurie nesąmoningai stengiasi įtikti kitiems. Jiems būdinga vengti konfliktų, labiau rūpintis kitų poreikiais negu savo. Neretai tokie žmonės išsiugdo manipuliatyvius elgesio modelius ir užuot patys pasirūpinę savo poreikiais, to tikisi iš kitų. Gyvenant po „malonaus vyruko“ kauke sunku pasakyti „Ne“, statyti aiškias ribas, viduje neretai kyla nepilnavertiškumo jausmas – atrodo, kad esame “kitokie“ nei visi kiti vyrai.

Tiek „tikriems vyrams“, tiek „maloniems vyrukams“ pagrindinis iššūkis yra būti tikru, nuoširdžiu. Vieni gėdijasi savo baimės, silpnumo, bejėgiškumo, kiti gėdijasi savo poreikių, agresijos, seksualumo. Mūsų siekis – padėti vyrams drįsti susidurti su šia gėda. Mūsų pagrindinė vertybė yra drąsa pažiūrėti į save, pripažinti tai, kas ten slepiasi, drąsa parodyti tai, ką savyje randu.

– Kokios temos vyrauja jūsų renginiuose?

– Vien tai, kad vyrai ateina kalbėtis apie vidinius išgyvenimus – apie tai, kas slypi jų viduje – jau yra pirmas žingsnis savęs pažinimo link. Mūsų kultūroje iki šiol retas vyras išdrįsdavo kalbėti apie gilius vidinius išgyvenimus.

Pastaruoju metu, manau, situacija po truputį keičiasi, stiprėja suvokimas, kad emocijų slopinimas ir baimė apie jas kalbėti prie gero neprives. Atvirkščiai – bėgimas nuo savęs ir emocinė izoliacija yra derlinga terpė veistis priklausomybėms: nuo alkoholio, narkotikų, sekso, pornografijos, darbo, – tai taip pat precedentas destruktyviam elgesiui šeimoje.

Pastebiu, kad dauguma vyrų į užsiėmimus ateina su panašiais vidiniais klausimais – santykiai su tėvu, santykiai su antra puse, savirealizacija, intymus gyvenimas. Susitikimų metu vyrai neretai patiria „Aš irgi“ efektą. Tai toks bendrystės jausmas, kylantis suvokus, kad ir kiti patiria panašius sunkumus ir kelia sau panašius klausimus, kaip ir aš.

– Kodėl vyrai negali atsiverti žmonai, draugams?

– Be abejo, gali kilti klausimas, kodėl vyrams, norintiems pasidalinti savo vidiniais išgyvenimais bei atrasti atsakymus į nerimą keliančius klausimus, reikia kažkur eiti – juk yra žmona ar draugai. Tačiau dažnai netgi savo šeimos nariams nedrįstame parodyti vidinių baimių, skaudulių, abejonių.

Bijome prarasti savo susikurtą įvaizdį ir taip pat bijome kritikos, nesupratimo. Ką žmona apie mane pagalvos? Mano silpnumas ją įbaugins! Ji nesupras! Tai mintys, kylančios ne vienam vyrui.

Kalbant apie atvirumą draugams, tai mums, vyrams, reikėtų daug ko pasimokyti iš moterų gebėjimo dalintis vidiniais išgyvenimais. Tačiau vyrams lengviau su draugais valandų valandas kalbėtis apie krepšinį ar politiką, bet ne apie vidinius išgyvenimus ar sunkumus. Neretai draugams rūpi koks tu esi išorėje, o ne viduje.

Tačiau ne visiems draugams. Vyrų saviugdos erdvėje siekiame suburti draugų ratą, kuriems rūpi tai, kas dedasi viduje. Ir kai nepavyksta atsiverti šeimoje, draugų ar kolegų kompanijoje, tokia saugi ir palaikanti aplinka tampa svarbi ir vertinama. Iš dalyvių dažnai girdime tokius atsiliepimus: „Nebūčiau pagalvojęs, kad saviugdos erdvėje galėsiu papasakoti tai, ko iki šiol dar nesu niekam sakęs“.

– Ką laikote savo sėkmės raktu?

– Vienas iš pagrindinių faktorių – tai saugi erdvė ir bendrystė. Tai reiškia, kad atėjęs vyras gali drąsiai atsiverti, nebijodamas kritikos ar pasmerkimo. Tiek grupėse, tiek individualiuose susitikimuose mūsų tikslas yra kurti atvirą santykį, kuriame būtų saugu kiek giliau pažvelgti į save. Tokiu būdu ir aš pats, bendraudamas nevengiu atskleisti savo pažeidžiamumo ir pripažinti, kad tikrai nesu tobulas.

Šiandien mano aistra ir tai, kuo pats gyvenu, yra santykių, emocinio intelekto ir savivertės ugdymo sritys. Renginių metu kvestionuojame vidinius ribojančius įsitikinimus, keliame nepatogius klausimus ir gyvais eksperimentais siekiame naują suvokimą per patirtį integruoti gyvenime.

Galiausiai noriu prisidėti prie naujos kultūros Lietuvoje kūrimo, kurioje vyriškumas asocijuotųsi ne su išoriniu elgesiu, tačiau su vidine drąsa pažvelgti į savo vidų, įsisąmoninti savo poreikius, prisiimti atsakomybę. Visa tai, kartu sudėjus, ko gero ir lemia mūsų sėkmę. Tikiu, kad jei gyveni tuo, ką darai – pritrauksi tuos, kam iš tikrųjų rūpi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų