Apie tai, kas yra sveiki poros santykiai ir kaip išlaikyti tarpusavio ugnelę visą gyvenimą, kalbamės su psichoterapuetu ir IP analitiku Viktoru Šapurovu.
Gyvenimas be konfliktų – neįmanomas
Anto psichoterapeuto, kaip bebūtų gaila, mes negalime garantuoti vienas kitam laimingo gyvenimo iki gyvos galvos ir tai yra tik siekiamybė. O gyvenimas be konfliktų, deja, iš viso yra neįmanomas. Tačiau jeigu poroje yra artumo jausmas, iškylantys konfliktai nėra tik blogis – tai yra viena iš galimybių spręsti iškilusias tarpusavio problemas.
Tam, kad žmonės būtų laimingi, santykius reikia kurti lygiavertiškumo pagrindu.
Individualiosios psichologijos idėjomis besiremiantis V.Šapurovas primena jos autoriaus Alfredo Adlerio žodžius, kuris laimingą santuoką apibūdino kaip autonomiją priklausyme.
„Tam, kad žmonės būtų laimingi, santykius reikia kurti lygiavertiškumo pagrindu. T.y. kad kiekvienas sutuoktinis jaustųsi lygiavertis, niekuo ne prastesnis, nepriklausomas nuo kito. Tai jausmas, kad esi susijęs su savo mylimu žmogumi, bet tuo pat metu tu turi galimybių rūpintis ir saugoti savo autonomiją bei savarankiškumą“, – aiškina pašnekovas.
Per daug šypsenų gali slėpti didžiulę santykių krizę
Turbūt kiekvienas žinome bent vieną porą, kuri buvo laikoma idealia, tačiau po kiek laiko šie santykiai subyrėjo. Kur gi slepiasi tie pavojingi povandeniniai rifai, griaunantys net tobuliausias santuokas?
V.Šapurovas primena, kad meilė susideda iš trijų dalių: tai emocinė, dvasinė ir fizinė – seksualinė. Tad jeigu kokioje nors srityje atsiranda nesklandumų, tai jau yra pavojaus simptomai. Ir visiškai nesvarbu, kuri iš tų trijų dalių yra probleminė, nes nededant pastangų ji neišvengiamai sugriaus ir likusias dalis, kurios šiuo metu dar gal pakankamai geros.
Dar blogiau už visišką „bangų“ nebuvimą santykiuose gali būti gausybė atsiradusių šypsenų.
Kaip vieną svarbiausių dalykų santuokoje psichoanalitikas akcentuoja poros sutarimą įvairiais klausimais. „Žmonės negali sutarti visą laiką, bet jeigu iškyla problema ir to sutarimo nepavyksta rasti, tai jau yra simptomas, kad kažkas negerai. Ir jis gali būti kiekvienoje srityje – tiek emocinėje, tiek dvasinėje, tiek fizinėje – seksualinėje“.
Ir priešingai – visiškas konfliktų nebuvimas gali slėpti santykiuose tvyrantį abejingumą. Dar daugiau – anot V.Šapurovo, dar blogiau už visišką „bangų“ nebuvimą gali būti gausybė atsiradusių šypsenų.
„Nors ir norėtųsi galvoti, kad šypsena yra geras dalykas, bet reikia nepamiršti, kad mūsų krašte šypsotis gana neįprasta. Ir nesunku pajausti, kada ta šypsena būna dirbtinė arba jos būna per daug, kai ji nebeatitinka situacijos. Žmonės yra tokie, kokie yra. Lietuviai mažai šypsosi ir sakyčiau, kad yra tokia Lietuvos norma. Ir jeigu žmonės labai daug šypsosi, tai tikriausiai nieko gero nežada arba jie meluoja, patys to nesuvokdami“, – sako psichoanalitikas.
Jo teigimu, šypsena dar gali būti ir kaip gynybinė reakcija, kylanti iš sunkių psichologinių išgyvenimų. Juk tikriausiai pastebėjote, kad esant dideliam stresui ir daugybei neigiamų emocijų mūsų savisaugos mechanizmas suveikia labai keistai ir mes, apimti beviltiškumo būsenos, imame šypsotis.
Ko negalima praleisti seksualiniuose santykiuose
Seksologų teigimu, yra normalu, kai seksualiniai santykiai vyksta bent du kartus per savaitę. Tačiau suprantama, kad kiekviena pora suranda savo intymaus bendravimo ritmą, priimtiną jiems abiems. Bėdos prasideda tada, kai vienas iš partnerių negali mylėtis dėl tam tikrų priežasčių. Tokiu atveju pašnekovas pataria rasti būdų, kad partnerių seksualiniai poreikiai būtų patenkinti abiems priimtinu būdu, antraip tas poreikis gali realizuotis su kitu žmogumi.
Jeigu tarp žmonių nėra emocinio ir dvasinio ryšio, joks seksas čia nieko neišgelbės.
Natūralu, kad metams bėgant mūsų kūnai keičiasi ir patrauklumas mažėja. V.Šapurovas perspėja: jei iš partnerio išgirdote pastabą dėl savo išvaizdos, sukluskite. „Tie žodžiai paprastai būna labai išankstiniai požymiai, kad gali atsirasti kitas žmogus arba santykiai labai pablogės. Kad žodis būtų ištartas, turi būti priežastis, kodėl jis nori tai pasakyti.
Todėl jokiu būdu negalima to ignoruoti, reikia įvertinti, kodėl tai pasakoma. Atsižvelgti į bet kokį išgirstą ženklą ir pasisakymą, pasiūlymą, prašymą ar pretenziją ir labai apgalvoti“, – pataria ekspertas. Anot jo, laiku sureagavus į pasikeitusį partnerio žvilgsnį ar veido išraišką, galima suvaldyti šeimos griūties pavojų.
Ar pora gali būti rami dėl santykių ateities, jei seksas yra fantastiškas? Ar apskritai geras seksas gali būti santykių pagrindas ir „išvežti“ santuoką? V.Šapurovo manymu, to neturėtumėme tikėtis, nes jeigu tarp žmonių nėra emocinio ir dvasinio ryšio, joks seksas čia nieko neišgelbės.
„Visos trys meilės dalys yra vienodai svarbios ir visos trys gali daryti didelę įtaką seksualiniam gyvenimui. Kai sugriūna dvasiniai arba emociniai dalykai, reikia tam tikro laiko, kol ta griūtis pasieks ir intymųjį gyvenimą. Intymiajam gyvenimui didelę įtaką savo ruožtu daro daugelis kitų veiksnių: nėštumas, gimdymas, pogimdyvinis laikotarpis, nesutarimas dėl kontracepcijos“, – vardija specialistas.
Kai norai nesutampa su galimybėmis arba kaip santykius veikia skirtingi seksualumo pikai
Ne paslaptis, kad vyrų ir moterų seksualumas skirtingais amžiaus periodais labai skiriasi. Kuo jaunesnis vyras, tuo daugiau jis nori mylėtis ir paskui, pradedant nuo 25 metų, prasideda lėta seksualumo pakalnė, nes iš lėto mažėja testosterono gamyba ir seksualinis potraukis. Moters pats mažiausias natūralus seksualinis potraukis yra paauglystėje ir jaunystėje, o pats pikas būna 35-40 amžiaus. Kaip viskas klostosi toliau, antot V.Šapurovo, priklauso nuo to, ką žmogus galvoja, kaip prižiūri savo kūną, kiek kokybiški yra seksualiniai santykiai.
„Kadangi mūsų seksualumo kreivės yra skirtingos, abu sutuoktiniai turi žinoti, kas vyksta vyro ir moters organizme, kokie laukia pokyčiai. Tik tuomet bus galima išsaugoti seksualinį pasitenkinimą ir artumą nuo pat pirmojo meilės akto iki gyvos galvos. Tada nebus jokių ribų ir problemų. Ir didžiausia klaida yra galvoti, kad jei partneris dabar nori sekso, o aš ne, tai tegul jis pakenčia, nes man nesinori. Nereikia kentėti. Reikia būtinai dalyvauti ir nenusišalinti nuo to, jokiu būdu neatstumti. Nes neretai būna tokia situacija, kad jaunystėje, kai vyras daugiau nori mylėtis, žmona jį atstumia, kai moteriai ateina seksualumo pikas, vyras geria alų ir eina miegoti. Ar tai iš keršto, sąmoningai ar nesąmoningai, bet jo ir noras mažesnis“, – pagarbiai ir dėmesingai vertinti partnerio kvietimą mylėtis ragina santykių ekspertas.
Didžiausia klaida yra galvoti, kad jei partneris dabar nori sekso, o aš ne, tai tegul jis pakenčia, nes man nesinori.
Jeigu nepavyksta abu tenkinančio modelio sukonstruoti patiems, pašnekovas kviečia skubiai ieškoti specialisto pagalbos. „Laimingas gyvenimas neįmanomas be abu patenkinančių intymių santykių. O seksualinio gyvenimo problemos neišvengiamai atsiliepia emociniam bei dvasiniam gyvenimui ir gali sukelti santykių griūtį“ – įsitikinęs specialistas.
Amžius – ne priežastis numarinti intymųjį gyvenimą
„Ką reikia žinoti apie seksą, jeigu jums per 40” – šviečia antraštė internete. Neabejotinai ją sugalvojo neseniai pilnamestytės sulaukęs jaunuolis, kuriam vidurio amžius atrodo taip toli, kaip kelionė į Mėnulį, be to, jam nejauku net pagalvoti, kad keturiasdešimtmečiai dar apskritai mylisi. Na, o keturiasdešimtmečiai tuo tarpu nesupranta, ką dar jiems reiktų žinoti apie seksą, kai jie apie jį jau žino viską.
Kai žmones sieja jausmai, suderinti ir pagerinti brandžios poros gyvenimą tikrai galima beveik visuomet.
Tačiau tai yra apie skirtingą kartų amžiaus supratimą, kai vienų manymu, 40-ies gyvenimas jau beveik baigiasi, o jo sulaukę supranta, kad gyvenimas dar tik prasideda. Ir dvidešimtmečius belieka nuraminti – seksas niekur nedingsta nei sulaukus 40, nei 60.
Be abejo, dvidešimtmečių ir penkiasdešimtmečių seksualinio gyvenimo modeliai skiriasi, tačiau, anot V.Šapurovo, kai žmones sieja jausmai, suderinti ir pagerinti brandžios poros gyvenimą tikrai galima beveik visuomet. Svarbu nekelti nerealių užduočių sau ir partneriui, o ieškoti, ką galima būtų padaryti konkrečioje situacijoje.
„Tarkime, moteriai yra skausmingi lytiniai santykiai. To priežastys gali būti įvairios – endometriozė, makšties sausumas dėl per trumpos preliudijos ar tiesiog fiziologinių amžiaus nulemtų pakitimų. Aišku viena, kad jeigu moteris sako, kad mylintis jai skauda, tai sakyti, kad „čia praeis“, būtų pats blogiausias dalykas. Nes jeigu dar šiandien ji patiria nors kažkokį pasitenkinimą, tai greitu laiku gali išsivystyti ir vaginizmas, nevalingi raumenų spazmai ir lytinis aktas taps iš viso neįmanomas, nekalbant apie džiaugsmą ir harmoniją seksualiniame gyvenime“, – perspėja poras ir seksualiniais klausimais konsultuojantis psichoanalitikas.
Ekspertas taip pat pataria daugiau pasidomėti ir nevengti įvairių kontracepcijos priemonių, nes moteris seksualiniame gyvenime turi jaustis saugi, o vyrui tai turėtų būti ne ką mažiau svarbu.
