Konsultavo nuotolinių skyrybų portalo skiriuosi.lt vadovė Justina Kučinskė.
Kas yra atžalos išlaikymas?
Priešingai vyraujančiai nuomonei, vaiko išlaikymas – tai ne tik pinigų suma, abiejų tėvų skiriama, kad mažasis šeimos narys būtų pavalgydintas, aprengtas ir išleistas į darželį ar mokyklą. Vaiko išlaikymas pirmiausia yra atžalos teisė gyventi visavertį gyvenimą. Tai reiškia, kad, be fizinių poreikių patenkinimo, vaikui turi būti suteikta galimybė ugdyti talentus, užsiimti popamokine veikla, socializuotis ir pramogauti.
Pasitaiko atvejų, kai, sukilus skyrybų išprovokuotoms neigiamoms emocijoms, sutuoktiniai pamiršta, kad vaikas taip pat yra skyrybų dalyvis. Nestabilią emocinę būseną neretai lydi frazės „man nieko iš jo (jos) nereikia“ ar „aš jai (jam) neketinu nieko palikti“.
Visgi, kad ir kaip sunkiai pora išgyvena skyrybas, nė vienas iš sutuoktinių neturi teisės atsisakyti atžalai priklausančių pinigų. Vaiko išlaikymas – tai atžalos pinigai, nepriklausantys nei jos tėčiui, nei mamai, todėl abu tėvai turi būti suinteresuoti mažylio gerove ir kovoti už tai, kad vaiko išlaikymas būtų nustatytas ir panaudotas teisingai.
Kaip nustatoma suma?
Nusprendus išsiskirti gražiuoju, abu sutuoktiniai kartu priima sprendimą, su kuriuo iš tėvų atžala gyvens po skyrybų, ir sutaria dėl jos poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio. Lietuvos teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus vaiko išlaikymo dydis – pusė minimalios mėnesinės algos (nuo šių metų sausio pirmosios tai yra 350 eurų). Didžiausia vaiko išlaikymo suma nėra apibrėžta, todėl, skiriantis taikiai, teismai paprastai patvirtina sutuoktinių susitartą išlaikymo dydį. Neprašoma jokių pagrindimų, kodėl pinigų kiekis yra būtent toks, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog prašomas vaiko išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių.
Kiek kitokia situacija susiklosto skiriantis netaikiai – kai skyrybas inicijuoja vienas iš sutuoktinių dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokiu atveju tėvai dėl vaiko išlaikymo dydžio nėra susitarę, todėl jį nustato teismas, įvertinęs vaiko poreikius ir abiejų sutuoktinių turtinę padėtį.
Pagrindinė taisyklė nustatant sumą – prie vaiko išlaikymo abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis (pavyzdžiui, jei tėvai nusprendžia, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 400 eurų, kiekvienas iš tėvų per mėnesį turėtų skirti po 200 eurų). Tačiau, jei sutuoktinių turtinė padėtis labai skiriasi, teismai paprastai nuo šios taisyklės nukrypsta ir vertina kiekvieną situaciją individualiai.
Nesutarus dėl sumos, išlaikymo vaikui prašantis sutuoktinis turi pagrįsti prašomo išlaikymo dydį. Pagrįsti išlaikymo dydį nėra sudėtinga: kiekvienas tėvas žino, kiek kainuoja vaiko drabužiai, maistas, mokyklinės prekės ir papildoma veikla. Nustatant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, svarbu nepamiršti ir tokių dalykų kaip vaikui tenkanti nuomos ir komunalinių mokesčių dalis, taip pat maistas.
Pagrindinė taisyklė nustatant išlaikymo dydį – jis turi atitikti dabartinius vaiko poreikius. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei sutuoktiniams skiriantis vaikui yra vos keli mėnesiai, teismas greičiausiai nepatvirtins išlaikymo, kurio dalis skirta vaiko mokyklinėms prekėms ar būreliams, nes nėra jokio realaus prašomo išlaikymo dydžio pagrindo.
Išimtimi iš išlaikymo dydžio atitikimo dabartiniams vaiko poreikiams taisyklės galima laikyti įvairias medicinines procedūras, tarkim, odontologo paslaugos, reikalingos, tačiau dar nedarytos operacijos.
Keli išmokų variantai
Labiausiai paplitęs vaiko išlaikymo būdas – periodinės išmokos, tačiau kai kuriais atvejais išlaikymas nustatomas vienkartine išmoka ar net turtu. Kiekvienas iš būdų turi savų pranašumų ir su juo susijusių rizikų.
Periodinės išmokos – nenuginčijamai nurungia išlaikymą vienkartine išmoka ir turtu. Kiekvieną mėnesį gaunama pinigų suma užtikrina, kad vaikas visada turės ką valgyti, kuo apsirengti ir patenkinti kitus poreikius, todėl tikėtina, kad ir teismai palankiausiai žiūrės į tokį prašomo išlaikymo būdą.
Didžiausia vaiko išlaikymo suma nėra apibrėžta, todėl, skiriantis taikiai, teismai paprastai patvirtina sutuoktinių susitartą išlaikymo dydį.
Išlaikymas periodinėmis išmokomis yra tinkamiausias tėveliams, gaunantiems stabilias pajamas ir galintiems užtikrinti, kad jie galės kiekvieną mėnesį vykdyti šį finansinį įsipareigojimą savo vaikui.
Visgi kiekvienos šeimos finansinė situacija yra be galo skirtinga ir kartais geriausias sprendimas – išlaikymas vienkartine išmoka ar turtu. Kai kurios šeimos gauna nedideles pajamas, tačiau turi nemažai nekilnojamojo turto arba, pavyzdžiui, planuoja išvykti gyventi į užsienį, kur pajamų stabilumas nebus garantuotas. Taigi kitas iš tėvų nėra tikras, kad tėvas, kuriam priteisiamas išlaikymas, bus pajėgus mokėti vaikui kiekvieną mėnesį ar iš viso rūpintis atžala.
Taip pat yra šeimų, kuriose vienas iš tėvų serga priklausomybės ligomis ir jo ateities perspektyvos yra gana miglotos. Tokiais atvejais visada reikia galvoti apie tai, kas geriausia vaikui: net jei šiuo metu periodinės išmokos atrodo geriausias sprendimas, tačiau kyla įtarimų, kad ateityje situacija gali pasikeisti, geriau rinktis tą būdą, kuris vaiko poreikius tenkintų kuo ilgesnį laiką.
Jeigu priimamas sprendimas, kad geriausiai vaiko poreikius atitinka išlaikymas turtu, reikia žinoti keletą su tokiu išmokos būdu susijusių dalykų. Pirmiausia, teisę į turtą vaikas įgyja tik sulaukęs pilnametystės, todėl už kasdienių vaiko poreikių tenkinimą atsakingas lieka tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.
Tai reiškia, kad su vaiku gyvenanti mama ar tėtis privalo išlaikyti vaiką, iki jis sulauks pilnametystės, be finansinės buvusio sutuoktinio pagalbos. Kai kuriais atvejais, gavus teismo pritarimą, tokį atžalai priklausantį turtą leidžiama parduoti, o pinigus panaudoti kasdienėms vaiko reikmėms. Visgi ši procedūra yra sudėtinga ir reikalauja daug pastangų: įrodyti, kad pinigai bus panaudojami tik atžalos poreikiams, nėra lengva.
Kintantys poreikiai
Kadangi nustatant vaiko išlaikymo dydį reikia vertinti dabartinius atžalos poreikius, pasikeitus jiems arba vieno (ar abiejų) tėvų turtinei padėčiai, išmokų suma taip pat gali būti pakeista. Štai, pavyzdžiui, jei tėvų skyrybos įvyksta, kai vaikui yra vos keli mėnesiai, jo išlaikymas paprastai susideda iš kasdienių fizinių poreikių patenkinimo: drabužėlių, higienos priemonių, maisto ir kitų išlaidų.
Atžalai pradėjus eiti į mokyklą, pasikeičia poreikiai ir nustatyto išlaikymo nebepakanka aprūpinti vaiko mokyklai skirtomis priemonėmis, sumokėti už būrelius ir pramogas, todėl mažylį auginantis tėvelis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, šiuo atveju – padidinimo.
Padidinti išlaikymo dydį taip pat galima ir pagerėjus tėvų turtinei padėčiai, nors vaiko poreikiai ir nepakito. Galimybė padidinti išlaikymo dydį atsiranda, kai su vaiku negyvenantis tėtis ar mama pradeda gauti didesnes pajamas nei tada, kai buvo nustatytas išlaikymo dydis.
Svarbu nepamiršti, kad išlaikymo dydis gali būti ne tik padidintas, bet ir sumažintas dėl tų pačių priežasčių: pakitusių vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pokyčių.
Prie išlaikymo sumažinimo gali prisidėti ir atžala. Pavyzdžiui, nustatant išlaikymo dydį buvo numatyta, kad vaiko muzikiniai įgūdžiai bus lavinami muzikos mokykloje, tačiau jis nusprendžia nutraukti muzikos pamokas.
Jei pinigų nesulaukiama
Kad ir kaip būtų apmaudu, kartais nutinka taip, kad turintis mokėti išlaikymą tėvas arba mama nevykdo įsipareigojimų ir atsisako išlaikyti atžalą. Kai kurie vaikus auginantys tėveliai nuleidžia rankas, nes mano, kad iš šios situacijos nėra išeities. Tačiau neverta lengvai pasiduoti – visgi kovojate už savimi negalinčio pasirūpinti vaiko gerovę.
Neverta lengvai pasiduoti – visgi kovojate už savimi negalinčio pasirūpinti vaiko gerovę.
Skolą, susidariusią už nesumokėtą vaiko išlaikymą, galima išieškoti iš išlaikymo nemokančio tėvo turto, taip pat galima kreiptis į užsienio antstolius arba jų pareigas atliekančius asmenis, jei žinoma, kad vaikui skolingas asmuo gyvena užsienio valstybėje.
Jeigu atžalą auginančiam vienam iš tėvų vis dėlto nepavyksta atgauti vaikui priklausančių pinigų, dėl jo išlaikymo galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją ir gauti valstybės nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Jos tampa išlaikymo nemokančio tėvo skola valstybei, o vaiko gyvenimas tampa bent šiek tiek lengvesnis.
Turto užrašymas
Neretai nesugebėdami pasidalyti turimo turto santuoką nutraukiantys asmenys nusprendžia viską užrašyti atžaloms. Visgi toks sprendimas yra pernelyg drastiškas ir rizikingas. Visi tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų gerais, dorais ir sąžiningais žmonėmis, tačiau, praktika rodo, kad taip nutinka ne visada.
Ne viena šeima susipyksta dėl turto: pasitaiko atvejų, kai atžalos neatsakingai iššvaisto joms priklausantį turtą ir vėl tampa priklausomos nuo juos auginusių tėvų. Nutinka ir taip, kad visą gyvenimą vaiku rūpinęsi tėvai paliekami be cento kišenėje, nes atžalos neketina dalytis joms patikėtu turtu ar padėti tėvams, kai šie stokoja pagalbos.
Padovanoti turtą vaikams galima bet kada, todėl geriau palaukti, kol jie užaugs ir sugebės priimti tinkamus sprendimus, mokės valdyti jiems priklausantį turtą. O kol kas mylėkite savo vaikus ir rūpinkitės jais taip, kaip norėtumėte, kad jie jumis rūpintųsi ateityje.
