Istorija įvyko praėjusiais metais, kai pliaupė lietūs ir dieną, ir naktį. Teko galvoti, kuo užsiimti, kai negali kaitinti bambos saulės spinduliuose ar važinėtis dviračiu miškuose. Nusprendžiau apsivilkti neperšlampamą geltoną lietpaltį ir iškeliavau grybauti. Atrodžiau taip, kaip tikros grybautojos – susikišau kojines į treningines kelnes, pasiėmiau pintą krepšį, apsigaubiau dar ir šaliku. Maža kas, dar erkių antpuolio sulauksiu.
Na, ir, nepatikėsite, dar lūpas padažiau raudonai, nes mintis sutikti dailų jaunuolį miško glūdumoje man neatrodė utopiška. Žodžiu, einu aš, ieškau grybų: „Facebook'e“ jų pilna, o realybėje – špyga taukuota. Žiūriu, ogi nelaimėlis toks, kaip ir aš, vaikšto su krepšiu, tik jame baravykų tuntas. Net akys praskaidrėjo – prilėkiau, rankas kojas apžiūrėjau, žiedo nematyti, tad paklausiau, kurioje čia vietoje tokie stebuklai auga.
Išsišnekėjome galiausiai su Pranu ne tik apie grybus. Štai čia mano vidinė cinikė susileido nuo užplūdusio malonumo bendrauti su išsilavinusiu ir patraukliu vyru, kuris net grybaudamas atrodė stilingas.
Susitarėme susitikti pajūry, pasivaikščioti ir pratęsti pokalbius prie kavos puodelio. Ar reikia sakyti, kad vakaras buvo tiesiog puikus? Atrodė, kad susitinkame ne pirmą kartą, ir mūsų šnekos gali tęstis iki begalybės. Net tas pliaupiantis košmaras kiekvieną dieną man jau negadino nuotaikos – jaučiausi kaip devintame danguje.
Apėmė keistas jausmas, kad galbūt sutikau savo žmogų. Galiausiai! Taip prabėgo net kelios puikios savaitės, kurių ligišiol negaliu išmesti iš galvos. Pranas man atrodė tikro vyro pavyzdys – galantiškas, protingas, pasitikintis savimi, neieškantis žodžio kišenėje. Tas saugumo jausmas buvo būtent tai, ko aš taip ilgau ieškojau. Turbūt didžiausia, tačiau tuo pačiu nuostabiausia klaida, kurią aš padariau, – atsipalaidavau. Mėgavausi, ragaudama kiekvieną laimės gurkšnį, atsidaviau šiam žmogui ir kūnu, ir siela. Trumpai tariant, negalvojau dar apie baltą nuotakos suknelę, tačiau mintis, kad iš to kurortinio romano gali išeiti kažkas daugiau nei tik seksas ir pokalbiai, mane labai įtraukė.
Pasirodo, buvome iš to paties miesto, todėl draugėms puoliau rašyti, kokį princą sutikau ir kokia karaliene jaučiuosi. Koks siaubas mane apėmė, kai nusprendžiau patikrinti jo vardą ir pavardę „Facebook“, kaip kad pasiūlė mano draugės. Jos matyt nusprendė man atverti akis, kadangi alpėti iš meilės man visai nebūdinga.
Nors jo vardas buvo kitas, tačiau pažinau Praną iš nuotraukos. Aaaa, jis net melagingu vardu prisistatė?! Tiesa buvo primityvi kaip du kart du. Vedęs ir turi vaikų. Gražuolė žmona. Puikūs vaikai. Tobulas darbas. Ir kvaila kaip aulas meilužė, svajojusi (visgi!) apie baltą suknelę. Sau buvau prisižadėjusi, kad nė iš vienos moters niekada neatimsiu šeimos, laimės ir meilės. Kitų moterų vyrai man visą laiką buvo tabu, ir jaučiausi šlykščiai per savo nežinią sulaužiusi savo vertybes.
Turbūt didžiausia, tačiau tuo pačiu nuostabiausia klaida, kurią aš padariau, – atsipalaidavau.
Ak, Pranai, Pranai... Nusprendžiau nueiti į paskutinį pasimatymą ir duoti valią liežuviui, atsisveikinti visiems laikams ir dar jį pamokyti už tokias apgavystes. Kai pradėjau kudakuoti, koks jis toks anoks, pamačiau, kad jo veidą nušvietė šypsena, virtusi trankiu juoku. Negalėjau suprasti, kodėl.
„Aš juk tau minėjau, kad turiu brolį, ar ne? – paklausė manęs Pranas. – Taigi mes dvyniai.“ Štai tada dar kartą susidėliojo taškai virš i, ir aš skaisčiai išraudau dėl savo sukelto skandalo...
„Žinai, tu tikra keistuolė, tačiau iškart mane sužavėjai. Na, kokia moteris bėgtų klausti, iš kur baravykai“, – vis dar kvatojosi Pranas. Aš kvailai nusišypsojau, giliai įkvėpiau ir prigludau prie jo.
Štai kaip "siaubinga" paslaptis virto tragikomedija, o manasis Pranas po kelių mėnesių – mano sužadėtiniu. Tikru. Nuosavu. Vieninteliu. O kas būtų pagalvojęs – Palanga, lietus, vyrai su sandalais ir kojinėmis ir visame tame – tikras aukso grynuolis. Tikras vasaros nuotykis!
15min GYVENIMAS skelbia konkursą „Vasaros nuotykis“!
Sutikote žmogų, kuris pakeitė jūsų gyvenimą, pakeitė jus? Puolėte į ryšį, kurį prisiminus, išpila raudonis? O gal paskutinės minutės kelionė virto įsimintina istorija?
Rašykite gyvenimas@15min.lt – lauksime Jūsų istorijų! Parašykite savo vardą, pavardę, miestą ir telefono numerį – juos žinosime tik mes, istorijas 15min GYVENIMAS rubrikoje skelbsime anonimiškai.
Spausdintų istorijų autoriams dovanosime Indrės Vakarės knygą „Vienos nakties nuotykis“.
Draugė įkalba Gundą, jauną vaikų gydytoją, atitrūkti nuo įtemptos darbotvarkės ir nueiti į naujametinį vakarėlį. Ten ją, pasipuošusią seksualiu moters katės kostiumu, pastebi Adas, banke dirbantis Gundos draugės brolis. Romantiški šokiai baigiasi bučiniais ir karšta naktimi. Gunda ryte patyliukais išsliūkina iš viešbučio kambario, nenusiėmusi kaukės ir neparodžiusi savo veido. Kadangi skuba, netyčia paima ne savo, o Ado paltą, kurio kišenėse – visi jo dokumentai ir raktai... Nei ji, nei Adas nežino, kad dar teks susitikti. O tokia proga atsiranda labai greitai. Ar herojams pavyks atpažinti vienam kitą? Kuo gali pavirsti vienos nakties nuotykis?
Indrė Vakarė – populiarių romanų „Juodvilkio dvaras“, „Geriausias draugas“ ir „Nebijok“ autorė – jau yra subūrusi nemažą skaitytojų auditoriją. Jos kuriamos istorijos žavi, jaudina, šildo sielą ir nukelia į romantikos kupiną pasaulį, kuriame karaliauja meilė.
