„Laisvė – tai, kai aš galiu gauti tai, ką aš noriu, bet ne ypač stengdamasis duoti kitam. Kai reikia duoti kitam, žmogus iš karto jaučiasi apribotas. (...) Jeigu žmonės gyventų tarnystės nuotaikomis, jie suprastų, kad tai (santuoka – red.) yra dora ir teisinga, tai nebūtų jiems nelaisvė“, – kalbėjo jis.
V. Arvasevičius pabrėžia, kad pats vyro grįžimas namo laiku nėra svarbiausia – svarbiausia, iš kur jis grįžta. „Svarbu šeimoje žinoti, kokiais interesais gyvena partneriai: ar jie gyvena tais pačiais interesais? Jei žmonės gyvena skirtingais interesais, visada kyla įtarimas – kokias interesais šiandien gyvena mano artimas žmogus?“ – klausia vedų praktikas.
„Daug žmonių santuokoje yra nelaimingi, nes mano, kad, gyvendami santuokoje, vergauja ir negali padaryti to, ko nori. Tokio mąstymo pasekmės – neištikimybės ir vyrų naktinės „uliavonės“, – sakė Ramunė Želionienė.
„Jeigu tu myli ir gerbi žmogų, tai yra mažų mažiausiai paika eiti naktimis kažkur šlaistytis. (...) Ta nelaisvės iliuzija santuokoje sukuriama paprastai: mes bijome būti savimi. Mes prisitaikome iki begalybės ir labai įsitempiame dėl to – tiek moterys, tiek vyrai“, – teigia psichologė Ramunė Želionienė.
Pasak jos, moteris galvoja apie vyrą taip, kaip jau yra nutikę – jeigu jis yra ją apgavęs, negrįžęs laiku ar panašiai – tada ji ir ima juo abejoti. „Jei vieną kartą esi nuvažiavęs per toli, yra labai didelė tikimybė, kad dar ir dar nuvažiuosi per toli, ir tai tampa didžiule vyro problema“, – sakė ji.
R. Želionienė siūlo moterims susimąstyti apie savidiscipliną. Pasak jos, savidisciplinuotoms moterims, kurios gyvena ir elgiasi pagal aukštesniąsias žmogiškas vertybes, nebūtų normalu, jei vyras kiekvieną savaitgalį grįžtų namo paryčiais."Kai moteris vyrą mato susitvardantį, stiprų žmogų, jai nekyla minčių juo nepasitikėti, tada ir laisvės duodama daugiau", - sako V. Arvasevičius.
V. Arvasevičius teigia, kad moters nepasitikėjimas vyru atsiranda tada, kai jį mato vediną juslinių malonumų, o gyvenime jis nori tik tenkintis. „Kai moteris vyrą mato asketišką, susitvardantį, stiprų žmogų, jai nekyla minčių juo nepasitikėti, tada ir laisvės duodama daugiau. Tiksliau, nėra priekaištavimų, pretenzingumo, kadangi moteris mato, ko vertas jos vyras. Tai nereiškia, kad vyras atsisukęs į moterį, atsidavęs tik jai – tiesiog jis yra stipri asmenybė“, – įsitikinęs V. Arvasevičius.
Anot jo, jeigu vyras ves šeimą aukštesnių moralinių vertybių link, tada moteriai dėl jo nekils abejonių.
„Jei šie tikslai yra vyro siekiamybė, moteris pasitikės juo ir duos jam laisvę, kurios vyrui net nereikia. Vyrui laisvė reikalinga tada, kai jis nori eiti į šoną. Kai jis eina tiesia linija – kokia laisvė? Ten viskas aišku, ten tiesi autostrada“, – aiškina vedų praktikas.
R. Želionienė priduria, kad vyrui nereikia moteriai aiškinti, kokie yra jo tiksliai – moteris tai tiesiog jaučia.
„Moteris gali net neįsisąmoninti, bet vidinis pajautimas jai muša pavojaus signalą, kai ji mato vyrą, kuris gyvenime atsipūtęs: noriu truputį pamiegosiu, noriu truputį pagersiu, ai, tingiu tą daryti. Jėga yra, valia yra, o valios jėgos nėra – jis toks išpleręs, ir moteris pradeda iš karto tokiu vyru abejoti“, – kalba psichologė.
R. Želionienė tvirtina, kad moteriai labai svarbu suvokti, kad ji yra verta meilės, ir pripildyti savo pasaulį įvairiomis kitomis veiklomis, kad jos gyvenimas nesisuktų vien apie vyrą: „Moteris turi būti tiek prisipildžiusi savo visu pasauliu, kad vyras taptų jai mažiau reikšmingas. Ir tai yra tikroji laisvė.“
