Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) – viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus ateinančius metus globos portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“. Apie pergales, kurios skinamos kasdien žengiant po mažą žingsnelį, kalbamės su draugijos atstove Justina Vertelkaite.
– Kaip gimė Lietuvos kurčiųjų draugija? Kas paskatino ją įkurti?
– Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) buvo įsteigta 1938 m. kovo 24 d. Jau daugiau nei 80 metų atstovaujame ir giname kurčiųjų teises.
Prieš organizacijos įkūrimą, klausos negalią turintys asmenys gyveno atskirtyje, dažnai dėl savo negalios buvo žeminami, buvo manoma, kad kurtieji yra žemesnio intelekto žmonės nei girdintieji. Kurtiesiems buvo draudžiama bendrauti gestų kalba, jie buvo verčiami kalbėti balsu, o dirbti galėjo tik žemos kvalifikacijos darbus. Ilgainiui pradėta suprasti, kad kurtieji yra tokie patys kaip girdintieji, o juos nuo visuomenės skiria tik komunikacijos barjeras. Remiantis užsienio patirtimi pastebėta, kad tik susivienijus į bendruomenę, organizaciją, bendromis jėgomis galima siekti bendrų tikslų, kurčiųjų gerovės.
Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje Vakarų Europoje pradėjus steigti privačias kurčiųjų mokyklas, Lietuvoje irgi rimtai susirūpinta kurčiųjų švietimu. Tuo tikslu daug pasidarbavo vienas veikliausių Aklųjų sąjungos organizatorių – aklas karo invalidas, Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Daunys. P. Dainio ir kurčiojo aktyvisto P.Makutėno iniciatyva grupė gydytojų, pedagogų ir kitų visuomenės atstovų 1938 m. įsteigė organizaciją, pavadintą „Lietuvos kurčių nebylių globos draugija“.
– Kaip LKD sekėsi šiemet, ką pavyko nuveikti kurčiųjų bendruomenės labui?
– Labai džiaugiamės, kad prasidėjusi pandemija nesustabdė mūsų veiklos ir pavyko pasiekti neblogų rezultatų. Ko gero, svarbiausias šių metų pasiekimas – tai liepos 1 d. pristatyta naujoji skubios pagalbos numerio 112 mobilioji programėlė klausos negalią turintiems asmenims, kuria kurtieji ir neprigirdintieji gali išsikviesti skubiąją pagalbą savarankiškai. Naujoji programėlė leidžia kurtiesiems bendrauti su Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriais tiek susirašinėjant tekstu, tiek skambinant, tiek su gestų kalbos vertėjų pagalba. Taip pat bendravimą tekstiniu pokalbiu palengvina paveikslėliais iliustruotas pagalbos išsikvietimo vedlys. Be to, bendraujant su BPC darbuotoju kurtieji galės siųsti nuotraukas iš įvykio vietos.
Tai – didelis pasiekimas, kurio kurčiųjų bendruomenė laukė ilgus metus. Žinoma, įgyvendinti šį tikslą pavyko tik dėl sėkmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo su Neįgaliųjų reikalų departamentu, Bendruoju pagalbos centru, Lietuvių gestų kalbos vertimo centru.
Taip pat nuo liepos 1 d. yra teikiamos nuotolinės gestų kalbos vertimo paslaugos Skype'u visą parą visomis savaitės dienomis (24/7). Iki tol kurtieji nuotolines vertimo paslaugas galėjo gauti tik nuo 8 iki 20 val. ir tik darbo dienomis. Dabar prireikus, klausos negalią turintys asmenys gali susisiekti su gestų kalbos vertėju bet kuriuo paros metu.
Prasidėjus pandemijai Lietuvos kurčiųjų draugija kreipėsi į valstybės institucijas dėl informacijos prieinamumo klausos negalią turintiems asmenims. Didžiulis pasiekimas, jog nuo pandemijos pradžios Lietuvoje visos Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės, Prezidento spaudos konferencijos yra transliuojamos su vertimu į lietuvių gestų kalbą. (Pvz., šiemet greta prezidento lietuvių gestų kalbos vertėjas stovėjo pirmą kartą istorijoje, nes anksčiau pagal protokolą to nebuvo galima daryti – šalia prezidento negalėjo stovėti pašalinis žmogus.). Džiaugiamės šiais pokyčiais – dabar kurtieji laiku gali gauti svarbiausią informaciją apie epidemiologinę situaciją šalyje.
Šiais metais pirmą kartą psichologinę pagalbą gestų kalba kurtiesiems pradėjo teikti net keturios Lietuvos kurčiųjų draugijos psichologės. Sakome „net“, kadangi iki šiol psichologines paslaugas visai Lietuvos kurčiųjų bendruomenei gestų kalba teikė tik viena psichologė. Šiemet yra teikiamos ir individualios, ir grupinės konsultacijos, vedamos paskaitos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją.
– Kas jus įkvepia?
– Svarbiausiems darbams mus įkvepia noras kurti geresnę visuomenę klausos negalią turintiems asmenims. Per ilgametę veiklos istoriją LKD pasiekėme tikrai daug, tačiau vis dar egzistuoja sričių, kuriose reikalingi pokyčiai. Mes tai matome ir kasdieniame darbe, mažais žingsneliais stengiamės minusus paversti pliusais. Kai pavyksta įgyvendinti idėją, pasiekti tikslą, pageriname gyvenimo kokybę ne tik klausos negalios asmenis, bet ir „užkuriame“ laimės varikliuką savo viduje.
Beje, Lietuvos kurčiųjų draugijoje dirba ir kurtieji, ir neprigirdintieji, ir girdintieji – ir visi mes bendraujame gestų kalba.
Lietuvos kurčiųjų draugijoje dirba ir kurtieji, ir neprigirdintieji, ir girdintieji – ir visi mes bendraujame gestų kalba.
– Kokius pokyčius tikitės paskatinti?
– Svarbiausias nacionalinis pokytis, kurį jau gana sėkmingai vykdome, tai girdinčiųjų visuomenės požiūrio į klausos negalią turinčius asmenis keitimas. Šiandien visuomenė jau tapo atviresnė kurtiesiems: girdintieji domisi gestų kalba, noriai jos mokosi, dalyvauja LKD organizuojamuose renginiuose, kurtieji sėkmingai dirba kartu su girdinčiaisiais, studijuoja aukštosiose mokyklose ir pan. Šis teigiamas pokytis mus labai džiugina. Kurčiųjų bendruomenė yra pripažįstama ir valstybės institucijų lygmeniu.
Kurčiųjų bendruomenė jau yra pripažįstama ir valstybės institucijų lygmeniu.
Vis dar yra sričių, kuriose būtų reikalingi pokyčiai. Visų pirma, reikalingas Lietuvių gestų kalbos įstatymas. Toks įstatymas sudarytų sąlygas platesniam informacinės aplinkos pritaikymui kurtiesiems – laidų titravimas, vertimas į gestų kalbą.
Taip pat labai svarbu įsteigti kurčiųjų senelių namus. Dabar kurtieji senjorai dažnai gyvena vieni, be kasdienės komunikacijos. Norėtume, kad Lietuvoje būtų įsteigti bent vieni senelių namai, kuriuose darbuotojai mokėtų gestų kalbą ir palaikytų bendravimą su kurčiaisiais senjorais, jie galėtų susiburti ir bendrauti, vyktų dienos veiklos ir pan. Šiuo metu jau pradėjome diskusijos su Lietuvos savivaldybių asociacija dėl galimybės įsteigti tokius senelių namus.
Dar vienas mūsų tikslas – išsaugoti kurčiųjų ugdymo centrus. Dabar numatyta Lietuvoje pereiti prie integruoto ugdymo, tačiau šis metodas sunkiai pritaikomas kurčiųjų poreikiams. Tam, kad klausos negalią turintys vaikai galėtų kokybiškai mokytis, visos pamokos turi būti vedamos kurčiųjų gimtąja gestų kalba. Perėjus prie integruoto ugdymo modelio, visi girdintys pedagogai ir apskritai mokyklų bendruomenės turėtų sklandžiai mokėti lietuvių gestų kalbą. Deja, šiuo metu tai neįmanoma, todėl stengiamės, kad būtų išsaugoti Lietuvoje veikiantys kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrai.
Kitais metais taip pat esame numatę didelį dėmesį skirti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijai. Girdintieji, atsitikus nelaimei, gali kreiptis skambučiu ar į atitinkamą įstaigą dėl pagalbos. Tuo tarpu nukentėjusios kurčios moterys pagalbos dažnai nesulaukia, nes atsakingų institucijų darbuotojai nemoka gestų kalbos. LKD dės visas pastangas, kad ši situacija keistųsi.
Naujienų portalas 15min 2021-aisiais rems ir globos 24 nevyriausybines organizacijas ir gerumo iniciatyvas, kurios kasdieniais darbais prisideda prie taip reikalingų pokyčių mūsų šalyje. Kasdien iki Kalėdų pristatome po vieną „Šiemet buvau geras“ organizaciją. Su jomis susipažinti galite čia.
-
Kasmet – dešimtys išpildytų sunkiai sergančių vaikų svajonių: nuo dovanotų kompiuterių iki gydymo užsienyje
-
„Gelbėkit vaikus“ akiratyje – per 1000 skurdą ir atskirtį kenčiančių vaikų
-
Nevaikiškas traumas išgyvenusiems vaikams – pagalba atrandant saugią kasdienybę
-
Raudonojo Kryžiaus savanoriai senelius lanko saugiai: „Gerti arbatą ar drauge mankštintis galima ir iš balkono“
-
Savanoriai korepetitoriai moko vaikus globos namuose
-
Unikaliame virtualios biblioterapijos projekte vaikai savo problemas patiki „avatarams“
-
Asociacija „Kitoks vaikas“: ačiū mūsų draugams, kurie netiki baubais
