Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vyro nuomonė: kodėl moterys jaučiasi nelaimingos ir kaip tokiomis netapti?

Moterys yra nelaimingesnės nei vyrai, teigiama NHS (National Health Service) tyrime. Ir dažnai dėl to kaltinami vyrai. Visgi vyrų tikrai negalima vadinti pagrindine priežastimi.
Nelaiminga moteris
Nelaiminga moteris / Vida Press nuotr.

Kai rašo žurnalistas, rašytojas, keturių dukrų tėvas Timas Lottas theguardian.com, tyrimas atskleidė netikėtus duomenis: moterys nelaimingomis jaučiasi beveik visą gyvenimą maždaug iki 80-ies metų, iki kol jų antroji pusė palieka šį pasaulį.

Skamba išties makabriškai, tačiau po visą pasaulį nuskambėjusių Harvey Weinsteino seksualinių priekabiavimų istorijų baiminamasi, jog galingi vyrai gali būti toksiški. Tačiau pasirodo, kad tokie gali būti ir „paprasti“ vyrai.

Nepamirškime svarbaus konteksto – vyrai yra tris kartus labiau linkę į savižudybę, tačiau jeigu kalbėtume apie kasdienį nepasitenkinimą gyvenimu, moterys laimi. Nelaimingiausiomis jos jaučiasi sulaukusios vidutinio amžiaus, o nuo 45 iki 54 metų 24 proc. jų dažniausiai turi psichinių problemų.

Dekanė Kate Lovett iš Karališkojo psichiatrijos koledžo sako, kad šiuo atžvilgiu „moterims tenka didesnė atsakomybė kalbant apie šeimos rūpesčius ir kitą namų ruošą“. Pagyvenusios moterys vėliau jau jaučiasi nebe tokios nelaimingos, kadangi nukrinta dalis atsakomybės, pavyzdžiui, netenka rūpintis tėvais, o vaikai suauga ir išeina iš namų. Tad vienintelis jų „gyvenimą gadinantis dalykas – vyras“.

Tolesnė analizė atskleidžia štai ką – vyresni nei 65-erių metų vyrai dažniau nei moterys patiria psichinių problemų (atitinkamai 19 ir 14 proc.). Esmė ta, kad vieniši vyrai, našliai arba išsiskyrę dažniau patiria depresiją. Štai ir skirtumas, kadangi moterys būtent santuokoje yra linkusios jaustis blogiau.

Kaip rašo T.Lottas, „aš jaučiu būtinybę paaiškinti alternatyvias priežastis, kodėl mūsų žmonos yra nelaimingos“. Pscihometrinė analizė atskleidžia, kad moterims, nepriklausomai nuo kultūros, kuriai jos priklauso, labiausiai išreikšti keturi iš penkių didžiojo penketo asmenybės teorijos bruožų: sutarimas, sąmoningumas, ekstravertiškumas, neurotiškumas.

Didžiausias dėmesys šiuo atveju tenka neurotiškumui. Šis terminas dažnai neteisingai suvokiamas kaip „isterija“ arba „perdėtas jausmingumas“. Tačiau iš tikrųjų jis reiškia kažką panašaus į pažeidžiamumą.

Taigi, moterys yra labiau linkusios į negatyvias emocijas ir aštriau išgyvena sielvartą, izoliaciją, bausmes ar grėsmes. Šis fenomenas pastebimas daugelyje kultūrų, todėl galima teigti, kad tai įgimta. Sąžiningumas (sąmoningumas), koks bebūtų naudingas iš pradžių, gali nuvesti iki nesveiko perfekcionizmo. Ir jeigu svajojate apie kažką idealaus, jūsų gali laukti nusivylimas.

Moterys yra labiau linkusios į negatyvias emocijas ir aštriau išgyvena sielvartą, izoliaciją, bausmes ar grėsmes.

Na, o jeigu atmestume psichometriją, yra kitų priežasčių, kodėl vidutinio amžiaus moterys yra linkusios būti nelaimingos. Menopauzėje nėra malonių patirčių.

Daugelis moterų (kaip ir vyrų) sunkiai išgyvena fizinio patrauklumo nykimą. Nenorėčiau teisinti vyrų. Nors ne, norėčiau. Greičiausiai mūsų gebėjimas pabėgti nuo atsakomybės yra viena iš priežasčių, dėl kurių mes galime labiau džiaugtis gyvenimu.

Galbūt moterys yra nelaimingesnės nei vyrai dėl to, kad verčia save laikytis aukštų moralinių standartų. Aš manau, kad geriau būti laimingu nei geru.

Moterims reikėtų pabandyti taip gyventi. Jos nustebtų, kaip jų partneris už tai būtų dėkingas, kadangi tai palengvintų ir amžiną naštą ant vyro pečių. O ir pačioms moterims būtų linksmiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų