Jis jau dešimt metų domisi saviugdos tema, išbandė ne vieną savęs lavinimo techniką, kol jo dėmesį patraukė vyriškumo tema. Tai tapo įdomios kelionės dalimi ieškant, koks iš tiesų yra tikras autentiškas vyras?
– Ko ir kaip mokote vyrus apie vyriškumą?
– Mes su bendraminčiais norėjome vyrams skirtus mokymus perkelti į naują lygį – įtraukti daugiau subtilių, energetinių elementų, perduoti tam tikrą filosofiją ir požiūrį į vyro tobulėjimą. Tai yra vienas pagrindinių mūsų išskirtinumų. Šie mokymai nėra skirtingų technikų kratinys, tai išdirbta sistema, kurioje viskas aiškiai sudėliota į lentynas – ką vyras turi padaryti, kad pereitų į naują etapą, galėtų toliau augti kaip asmenybė. Mokymai padeda nustatyti aiškią kryptį, link kokios gyvenimo kokybės galima judėti. Jų metu vyrai gauna žinių ir praktinių įrankių, kaip viso to pasiekti.
– Kas išduoda, kad vyras užstrigo viename iš etapų?
– Pirmiausia, reikėtų atsigręžti į vidų – ar vyras žino, ko nori iš gyvenimo? Ar jaučia, kad kiekvieną dieną jis artėja prie savo svajonių? Ar apskritai jaučiasi laimingas? Gali būti, kad jis dar nėra atradęs savo kelio, tačiau bent jau žino kryptį. Tokį žinojimą turi retas, nes daugelis jaučiasi apatiški, nemato prasmės tame, ką daro.
Antra – vyras neturi savo vidinės ašies, tvirto stuburo, todėl negali susikaupti, sukurti darnių santykių su moterimis, neturi harmoningo bendravimo su savo tėvais ir vaikais. Tokie vyrai nesijaučia tvirtai susidūrę su sunkiomis gyvenimiškomis situacijomis.
Trečia – jų gyvenime nėra augimo ir trūksta prasmingos veiklos. Jie nejaučia nuolatinio tobulėjimo bent vienoje gyvenimo srityje.
– Kokie vyrai domisi vyriškumo mokymais?
– Labai įvairūs. Nėra bendrų bruožų, jei kalbėtume apie jų profesijas, amžių, socialinę aplinką. Tuos, kurie nusprendžia keistis, vienija noras giliau pažinti save. Jie nėra paviršutiniški, yra pribrendę pokyčiams. Tokie vyrai supranta, kad nėra lengvo kelio, norint gerai jaustis, pasiekti savo tikslų, kurti santykius, gyventi kokybišką gyvenimą. Norėdami visa tai turėti, jie privalės nuosekliai ir drąsiai dirbti su savimi.
Kai kurie gali manyti, kad jei domiesi tokiais mokymais, nesi pakankamai vyriškas, tačiau yra atvirkščiai – tokiais mokymais susidomėję vyrai mato savo silpnąsias vietas, priima save ir yra pasirengę pokyčiams.
– Vienas iš būdų pradėti pokyčius – vyrų iniciacija. Kaip tai atrodo šiuolaikiniame pasaulyje?
– Iniciacijos tikslas yra berniuko sąmonę transformuoti į vyro. Kad tai įvyktų, reikalingi keli elementai. Pirmasis – atliekamas ritualas, turintis šventumo požymių, antrasis – energija. Per ilgus metus daugelyje kultūrų vyrų iniciacijos palaipsniui išnyko, nes ritualai prarado savo šventumą ir nebekūrė reikiamos energijos tokiai transformacijai.
Kai kurių nuomone, tarnavimą kariuomenėje galima laikyti iniciacija į vyrus. Iš dalies, tai tiesa, nes ji daro stiprų poveikį vyrui, ir gali padėti jam subręsti, bet tai nėra tapatu tikrajam iniciacijos ritualui. Tai procesas, kuris savotiškai sukrečia vyrą ir jam reikia pasiruošti.
Gentyse, kuriose dar išlikusios iniciacijos, šis įvykis yra labai svarbus ir laukiamas. Tai šventas ir slaptas ritualas. Niekas nepasakoja, kas laukia berniukų, žengiančių į naują gyvenimo etapą.
– Kai kalbame apie vyriškumą, dažnai prieš akis iškyla veiksmo filmų herojai – drąsūs, stiprūs, spontaniški, beprotiškai žavūs... Kiek toks įvaizdis siejasi su tikruoju vyriškumu?
– Brandus vyriškumas neturi nieko bendro su kvailų nuotykių ieškojimu, perdėta rizika, „mačo“ tipo vyrais. Tikra vyriška energija yra labiau rami, palaikanti, kurianti. Ji neša teigiamą pokyti ir nėra destruktyvi.
Savybės, rodomos filmuose – hiperbolizuotos. Vieno herojaus charakteris dažnai susideda tik iš kelių labai išryškintų savybių. Realiame gyvenime vyras jų turi daugiau. Jos pasireiškia skirtingu metu, skirtingu stiprumu – nėra vien juoda ir balta. Pavyzdžiui, vyro spontaniškumas padeda ieškant kūrybingų sprendimų, žavesį nulemia mokėjimas mėgautis gyvenimu, drąsa atspindi gebėjimą įveikti iššūkius ir t. t.
– Kaip visuomenė įsivaizduoja idealų vyrą?
– Labai dažnai idealu tampa šeimos vyras, tėvas. Manoma, kad jeigu jis rūpinasi šeima, jį galima laikyti tikru vyru, bet tai nebūtinai tiesa. Toks įvaizdis sumaišo prioritetus. Pirmiausia, vyras turi žinoti savo kelią – tuomet jis galės būti autoritetu šeimoje, vesti ją, nukreipti link aukštesnių vertybių, mokyti savo moterį ir vaikus gyvenimo išminties.
Brandus vyriškumas neturi nieko bendro su kvailų nuotykių ieškojimu, perdėta rizika, „mačo“ tipo vyrais.
Neveltui sakoma, jog tas, kuris moko kitus, pats turi mokytis daugiausiai. Šeimos galva turi gebėti pasirūpinti savimi, ir tada gebės pasirūpinti šeima. Vyras turi tyrinėti gyvenimą, tuomet jis bus įdomus tiek sau, tiek šeimos nariams. Manau, kad pirmiausia reikia siekti tapti brandžiu vyru, ir tik tuomet kurti šeimą. Yra skirtumas tarp šeimos sukūrimo ir laimingos šeimos kūrimo.
– Kodėl šiais laikais toks vyriškumas yra retai matomas? Ar tai susiję su vyrų ir moterų vaidmenų pokyčiais?
– Jei žiūrėtume į visuomenės evoliuciją, tokie pokyčiai tęsiasi kelis šimtus metų. Kalbant apie vyrus, priežastys yra kelios: iniciacijų nebuvimas, tėviško pavyzdžio trūkumas, normalaus santykio su abiem tėvais neturėjimas. Ugdymo sistema taip pat yra tokia, kurioje dominuoja moterys, todėl berniukai per daug saugomi nuo išbandymų, sunkesnių situacijų, rizikingų nuotykių, kurie suteikia svarbios patirties ir gyvenimo pažinimo.
Vakarų pasaulyje prie vyriškumo nykimo prisideda ir patogus gyvenimo būdas. Gyvenimas agresyvesnėje aplinkoje vyrui sukuria natūralių išbandymų. Juos įveikęs, jis tobulėja, formuojasi asmenybė. Retas, kuris eis ieškoti iššūkių, kai aplinkui ramu, šilta, viskuo aprūpinta. Įtakos turi ir perdėtas domėjimasis masine kultūra. Ji susiaurina mąstymą, neskatina plėsti akiračio.
– Berniuko augime ypač svarbų vaidmenį atlieka tėvas. Ką daryti mamai, jei dėl susiklosčiusių aplinkybių ji viena augina sūnų?
Vis tiek pati pradžia bus tėvas. Jeigu jis gyvas, vaikas turi kiek įmanoma dažniau su juo bendrauti. Mamos pareiga – neatskirti vaiko nuo tėvo, jeigu jos ir vyro santykiai nesusiklostė. Tėvas taip pat privalo auklėti, bendrauti ir rūpintis sūnumi.
Būtų naudinga, jei berniukas turėtų galimybę pabūti vyriškoje kompanijoje, sporto būreliuose, stovyklose ar pan. Ypač svarbu, kad vaikas matytų vyro pavyzdį, turėtų autoritetą, net jeigu tai nėra jo tėtis.
Jeigu kalbame apie paauglius, nereikia perdėtai jais rūpintis. Perdėtas rūpestis lygiai taip pat žalingas, kaip ir visiškas ignoravimas. Būtina sudaryti sąlygas, kad berniukas bent dalį savo problemų galėtų išspręsti savarankiškai.
Vakarų pasaulyje prie vyriškumo nykimo prisideda ir patogus gyvenimo būdas. Gyvenimas agresyvesnėje aplinkoje vyrui sukuria natūralių išbandymų.
Kai sūnus tampa pilnamečiu, tėvai turi skatinti jį gyventi atskirai. Blogiausia, ką gali padaryti tėvai, tai leisti sūnui gyventi kartu iki 25-30 metų, nes taip patogiau, lengviau, pigiau.
– Kokią įtaką vyriškumui daro lyčių lygybės ar belytiškumo skatinimas?
– Gyvenime svarbiausia atrasti tai, kas daro mus laimingais. Manau, kad akivaizdu, jog vyrai ir moterys skiriasi tiek fiziškai, tiek energetiškai. Pažvelkime į Skandinavijos šalis, kuriose idėjos apie lyčių lygybę stiprios, kyla klausimas – ar ten gyvenantys vyrai ir moterys vieni kitais patenkinti?
Visos praktikos yra skirtos tam, kad žmogus nugyventų laimingą gyvenimą. Mokymų, kurie iš tiesų keičia gyvenimą, daugelis žmonių bijo. Lengviau likti aukos vaidmenyje ir nieko nekeisti, o tuos, kurie nori pokyčių, kritikuoti. Tai vyksta tik todėl, kad norint tapti laimingu, reikia išeiti iš komforto zonos, o tai ne taip patogu kaip kasdienė kančia. Kiekvienas iš mūsų pasirenka, ar verta tai daryti.
– Ką turėtų daryti vyras supratęs, kad situacija, kurioje jis yra – kritinė?
– Į mokymus ateina vyrai, kurie vienu ar kitu gyvenimo momentu susiduria su problemomis. Situacijos gana panašios – netenkinantys santykiai šeimoje, beprasmybės jausmas darbuose, veiklose. Dažnas jaučiasi užstrigęs kažkuriame gyvenimo etape ir ieško naujos augimo krypties. Atidžiau pasižiūrėję matome, kad visos tos istorijos vienaip ar kitaip paliečia visus vyrus, jie turi daug ką bendro. Kad ir kokia situacija būtų šiuo metu, ji gali pasikeisti. Svarbiausia – pradėti veikti.
Tikras vyras, esant problemai ar krizei, nesėdi ant sofos žiūrėdamas televizorių. Jis iš esmės priima sprendimus ir daro reikiamus pokyčius. Kartais tai gali būti paprastas pasirinkimas – neturi darbo, pinigų maistui – susirandi kad ir patį paprasčiausią fizinį darbą ir ieškai sprendimo, kaip gyventi toliau. Vyrai pokyčius turėtų daryti tyliai, užtikrintai atlikdami tai, kas reikalinga.
Tikras vyras, esant problemai ar krizei, nesėdi ant sofos žiūrėdamas televizorių. Jis iš esmės priima sprendimus ir daro reikiamus pokyčius.
Kai vyras auga, jo sąmonė keičiasi. Po kurio laiko dabartinės problemos pradeda atrodyti kur kas mažesnės arba lengviau išsprendžiamos, nei atrodė iš pradžių. Tobulėdamas įgauni vidinės jėgos gyventi. Vyriškumo praktikos ne tik ugdo vyriškumą, tačiau vyrą daro žmogumi. Tokiu, kuris gali įkvėpti ir kitus.
– Kaip moteriai žinoti, kad ji sutiko tikrai vyrišką vyrą?
– Patarimas tiek vyrams, tiek moterims – stebėkite, ką jaučiate. Moteris, atsidūrusi šalia tikro vyro, jaučiasi rami, saugi, jai kyla mažai klausimų ir abejonių. Jai tiesiog gera būti šalia. Galų gale, vyrai tobulėja ir mokosi dėl moterų. Moterys, savo ruožtu, taip pat. Toks yra gyvenimo žaidimas ir žavesys, taip mes vieni kitiems pasitarnaujame ir kuriame geresnį pasaulį.
