Kitas reikalas, jeigu kalba eina apie vyro neryžtingumą, abejones ir baimes. Šią situaciją analizuoja psichologė, konsultantė, asmenybės ugdymo trenerė (koučerė) Olga Kitaina tinklalapyje psy-practise.com.
Reikia pabrėžti, kad vyro pasaulėžiūra ir gyvenimo paveikslas iki 30 metų yra vienoks, o po 30-ties kitoks, tam įtaką daro gyvenimiška patirtis.
Dar pasižiūrėkime į vieną kartą jau vedusių vyrų motyvaciją, antrą kartą jie drąsiau tuokiasi, nes santuoką vertina kitaip, jau turi su kuo palyginti. Kada viskas vyksta pirmą kartą, vyras žengia į nežinomybę, ir būtent tai neretai tampa priežastimi to, kad gyvenama nesusituokus.
Priežastys, kodėl vyrai nesiūlo rankos ir širdies savo mylimajai:
- Permainų baimė (nežinomybė dėl to, koks bus gyvenimas po santykių įteisinimo).
- Skandalų baimė, tų vadinamų zyzimų, „pjovimų“ (ši baimė labiau būdinga vyrams po 30-ies, nes jiems itin svarbus stabilumas, pastovumas ir tam tikras, emocine prasme, vienodas gyvenimas, be stiprių šuolių, proveržių.). Jie jau turi susikūrę gyvenimo paveikslą ir jo griauti visai nenori).
- Finansiniai ir gyvenamo ploto klausimai. Vyrams iki 30-ies metų finansinis klausimas aktualus, nes finansų tuo metu dažniausiai trūksta, ir kyla sunkumų tenkinant antrosios pusės poreikius. Po 30-ies neigiamą spaudą santykiams uždeda galimybė prarasti dominuojančią poziciją pinigų kaupimo ir didinimo procese.
- Asmeninių interesų draudimai (tai, kas anksčiau teikė malonumą: bendravimas su draugais, futbolo žiūrėjimas, santykiai su priešinga lytimi, kiti pomėgiai bei asmeninės priklausomybės, žalingi įpročiai).
- Šeiminių pareigų, atsakomybės už kažką kitą, ne vien save, baimė.
- Kontrolės baimė. Kai moteris, išskyrus savo vyrą, daugiau nieko nemato, neturi jokių interesų, o jos pasaulis susiaurėja iki namų. Toks elgesys dažnai atgraso vyrą nuo vedybų.
- Moters užgaidos. Kai moteris labai nori ištekėti, ir vos tik radusi priežastį (ar net ir be jos) kalba apie tai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai įvardijo pažeidžiamiausius santuokos metus ir būdus išsaugoti meilę
Ar egzistuoja kažkokia laiko atkarpa, kuriai praėjus moteris pelnytai tikisi sulaukti kvietimo ištekėti? Ir ar tikrai verta nerimauti, jeigu praėjo 2 (3,4...) metai, o vyras net neužsimena apie santykių įtvirtinimą Santuokų rūmuose?
Vyrai į laiką žiūri kitaip nei moterys. Jie neturi apibrėžto termino, kada turėtų pasipiršti. Įsimylėjimas arba „cheminė meilė“, kai žmogų valdo hormonai, trunka apie 12–18 mėn. Po to žmogus ima matyti savo partnerio trūkumus ir supranta, ar yra pasiruošęs su juo susieti savo gyvenimą.
Jokiu būdu nereikia skubėti ir brukti vyrui minčių apie vestuves, viskas turi tekėti sava vaga. Juk nei vienas vyras nemėgsta, kai jį bando pakeisti ar padaryti iš jo „pasakų princą“.
Galimas kitas variantas, kai norisi likti šioje santykių stadijoje: romantika visur, susitikimų laukiama neramiai plakančia širdimi. Jeigu pora pakankamai ilgai yra šioje stadijoje, nerimauti yra dėl ko, nes kyla klausimas: „Kas trukdo ar stabdo nuo perėjimo į kitą santykių stadiją?“.
Jeigu praeina daugiau nei 3–5 metai, ir vyras iš savo pusės nerodo jokių ženklų, bylojančių apie jo norą vesti (pinigų kaupimas butui, namui, automobiliui ir t.t.), moteriai verta susimąstyti, jeigu tokie santykiai, kokie yra, jos netenkina.
Tikėtina, jog tame, kad vyras neskuba pirštis, yra moters kaltės. Kokias pagrindines klaidas daro moteris?
Mūsų laikais santuoka vis labiau nuvertinama. Poros vis dažniau renkasi gyventi nesusituokus. Santykių pradžioje, kai užeina kalba apie santuoką, dažnai moterys sutinka su vyro pozicija, kad visai gerai gyventi ir nesusituokus. Tačiau ar tikrai taip yra? Gal moteris tiesiog norėjo įtikti savo vyrui. Ateina laikas, ir moteris supranta, kad jai norėtųsi pereiti į kitą santykių etapą, t.y., juos įteisinti. O vyras nesupranta, kas moteriai netinka, juk prieš tai viskas buvo gerai.
Moteriai svarbu, kuo anksčiau suvokti, ar ji pasiruošusi ištekėti būtent už šio vyro (tegul ir po kurio laiko) ir pasakyti jam apie tai (pavyzdžiui, šiuo metu mane tenkina gyvenimas nesusituokus, mes dabar geriau pažįstame vienas kitą, tačiau po metų kitų aš būčiau laiminga tapti tavo žmona). Jokiu būdu nereikia skubėti ir brukti vyrui minčių apie vestuves, viskas turi tekėti sava vaga. Juk nei vienas vyras nemėgsta, kai jį bando pakeisti ar padaryti iš jo „pasakų princą“.
Kita klaida – didelis prieraišumas santykiuose. Kai interesų ratas pasibaigia ties partneriu. Iš pradžių, tai gali glostyti savimeilę, tačiau po kurio laiko atsiras jausmas, kad esi to dėmesio varžomas.
Dar viena priežastimi tampa moters išvaizda. Vyras jau užkariautas ir atrodo, kad galima atsipalaiduoti: neskusti kojų, nesišukuoti rytais, namie dėvėti senus, trimis dydžiais didesnius marškinėlius, kosmetiką naudoti tik einant į darbą ar susitinkant su draugais. Jis gi mane ir tokią turi mylėti. O tai, deja, yra ne taip. Vyrai myli akimis.
Neretai vyrus erzina, jų nuomone, neprotingas moterų išlaidavimas. Vyrams geriau iš viso nežinoti, kiek ir kam moteris išleidžia pinigų, nes vyrai turi kitą vertybių ir prioritetų sistemą.
Tikriausiai ne svarbiausia, tačiau visgi reikšminga priežastis yra moters ūkiškumas. Jei moteris moka gaminti, tvarkosi ir yra tvarkinga, tai gali tapti rimta paspirtimi vyrui apsiprendžiant tokią moterį vesti. Tačiau moters šeimyniškumas vis dažniau priskirimas senosioms vertybėms – šiuolaikinams santykiams nėra tai labai svarbu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sociologas A.Tereškinas: Įsimylėję kankiname save ir kitus. Kartais deginame dirbtines orchidėjas. Tada meilė pasidaro nuodinga
Ką galima būtų patarti moteriai, kuri laukia pasiūlymo tuoktis iš savo mylimojo? Ar galima būtų kažkaip šį procesą pagreitinti?
Jeigu moteris jau pasiruošusi tekėti ir nekantriai laukia vestuvių dienos, o vyras dėl įvairių priežasčių dar nesiruošia to daryti, neverta jo stipriai spausti (pavyzdžiui, kiekviena patogia ir nepatogia proga kalbėti apie vestuves arba apie tai, kad jūs jau išsirinkote vestuvinę suknelę). Geriau po truputį dozuotai su juo apie tai kalbėtis. Žiūrite filmą, kuriame yra vestuvių tema, ir garsiai pasvajojate, kaip atrodytų jūsų vestuvės. Arba einate pro restoraną, kuriame švenčiamos vestuvės, ir klausiate jo, o kokia atmosfera būtų labiausiai tinkama jūsų vestuvėse.
Taip pat svarbu pamatyti, kas jus vienija: pasivaikščiojimai, kelionės, knygos, maistas ir t. t., kad suprastumėte, ką galite veikti kartu. Neverta pamiršti ir to, kad galite laiką leisti atskirai vienas nuo kito. Juk dauguma vyrų bijo, kad susituokę praras laisvę. Parodykite, kad yra ne taip.
Kai tik mes pradedame spausti, vyrai dažniausiai įjungia pasipriešinimą, todėl moterys turi būti gudresnės, šiek tiek kantresnės ir lankstesnės.
Būkite sąžiningos, nuoširdžios, rūpestingos, meilios. Nuoširdžiai dovanokite savo meilę ir švelnumą, o ne siekite vestuvių kaip santykių kulminacinio taško.