„LinkedIn“ tyrė 2000 25–33 metų sulaukusių jaunuolių ir atrado, kad 72 procentai tirtų jaunųjų profesionalų jautėsi patyrę vadinamąją „ketvirčio amžiaus krizę“, dėl kurios jie abejoja savo pasirinktu karjeros keliu bei gyvenimo pasirinkimais, rašo uk.businessinsider.com.
Ketvirčio amžiaus krizės išgyvenimas gali būti sudėtingas procesas, apsunkintas tuo, kad tampate savo paties didžiausiu kritiku, – sakė D.Farazas.
Tyrimas atskleidė, kad daugumą Jungtinės Karalystės žmonių ši krizė ištinka sulaukus 26 metų ir devynių mėnesių – ir dažniausiai ji trunka 11 mėnesių. Pagrindiniai prie krizės prisidedantys veiksniai – tai spaudimas užlipti ant nuosavybės „kopėčių“ (57 proc.) bei karjera, kuriai jaustumėte aistrą (57 proc.). Šie veiksniai buvo gerokai populiaresni nei noras surasti meilę (46 proc.).
Klinikinis psichologas Dr. Alexas Fowke ketvirčio amžiaus krizę apibūdina kaip „nepasitikėjimo savimi, dvejonių ir nusivylimo karjera, santykiais ir finansine situacija laikotarpį“.
„Visa tai gali kilti iš gyvenimo laikotarpio po didelių paauglystės pokyčių, kai asmuo pradeda abejoti savo paties gyvenimu ir pradeda suvokti streso, susijusio su tapimu suaugusiu, lygį“, – sakė jis.
Pasak A.Fowke, visos vadinamosios krizės pastaraisiais metais tapo vis labiau pastebimos dėl naujo spaudimo, su kuriuo susiduria jaunosios kartos, ypač, palyginti su ankstesnėmis kartomis: „Šiais laikais dvidešimt kelerių metų jaunuoliai patiria didžiulį spaudimą patekti į nekilnojamojo turto rinką, naviguoti sudėtingoje profesinėje karjeroje, stengtis palaikyti santykius bei dažnai yra veikiami socialinių medijų iškreipto gyvenimo suvokimo.“
Jis papildė: „Literatūroje sakoma, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais žmonės susiduria nuo 18 iki 35 metų, yra identiteto sumaištis, vidinis konfliktas (neįgyvendinti sau iškelti lūkesčiai) ir netikrumas.“
Iš 2000 stebėtų respondentų 31 procentas jautėsi, kad iššvaistė ne vienus metus netinkamame darbe, 34 procentai persikėlė į kitą šalies dalį arba užsienį, 35 procentai visiškai pakeitė karjerą, o 22 procentai įteikė darbdaviams atsistatydinimo raštą, neturėdami naujo darbo.
Apklausa parodė, kad moterys yra labiau linkusios abejoti dėl kitos karjeros pasirinkimo (61%), palyginti su vyrais (56%).
Gyvenamoji Y kartos vieta taip pat yra vienas iš veiksnių.
Tyrimas parodė, kad jaunieji profesionalai, gyvenantys Londone, yra labiausiai linkę patirti šią krizę (75%), taip pat ir gyvenantys Norviče (77%), Kardife (78%) bei Liverpulyje (82%). O Bristolis yra tas miestas, kuriame jaunieji profesionalai tokį spaudimą jautė mažiausiai (66%).
Apklausa parodė, kad moterys yra labiau linkusios abejoti dėl kitos karjeros pasirinkimo (61%), palyginti su vyrais (56%).
Tačiau vadinamąją ketvirčio amžiaus krizę taip pat galima priskirti faktui, kad Y karta siekia ne tokio tradicinio gyvenimo standarto, į kurį įeina darbo ir gyvenimo pusiausvyra, lanksčios darbo sąlygos, greitas paaukštinimas ir prisidėjimas prie pokyčių pasaulyje bei tradiciškesnės vyresniųjų kartų vertybės, atlyginimas, santuoka ir būsto įsigijimas.
Panašu, kad šiais laikais jaunieji profesionalai nesitaikstys su kažkuo mažiau.
Kaip kovoti su ketvirčio amžiaus krize
Jeigu jaučiate, kad išgyvenate ketvirčio amžiaus krizę, štai keli Daraino Farazo, „LinkedIn“ karjeros patarimų eksperto, patarimai:
Nustokite lyginti save su kitais. „Geriausias būdas paskatinti nusivylimo ir neišpildyto potencialo jausmą yra lyginti savo karjeros trajektoriją su savo bendraamžiais“, – sakė D.Farazas.
„Atminkite, kad kiekvienas yra skirtingoje savo kelionės stadijoje, todėl nelyginkite save su kitais – kad ir koks būtų jūsų sėkmės apibrėžimas, kad ir kas daro jus laimingus, to pakanka.“
Sustokite. „Lengva būti prispaustam dėl darbo bei šeimos lūkesčių; dažnai dėl to atsiduriate labai arti tos situacijos.
Sustokite ir užrašykite, kas labiausiai kelia nerimą – taupymas, laimės jausmo stoka dabartinėje industrijoje ar net asmeniniai santykiai. Tai leis jums pamatyti ir pradėti spręsti problemą, ir suteiks jėgų ramiai kalbėti su kitais.“
Būkite sau geras. „Ketvirčio amžiaus krizės išgyvenimas gali būti sudėtingas procesas, apsunkintas tuo, kad tampate savo paties didžiausiu kritiku“, – sakė D.Farazas.
„Priminkite sau, kad tai pozityvi patirtis, padėsianti įgalinti jus daryti pokyčius ir progresuoti tiek karjeroje, tiek gyvenime, ir taip ilgainiui padarydama jus laimingesniu žmogumi. Kaip matote iš tyrimo, krizė nesitęs amžinai.“
Kalbėkite su kitais. „Svarbu aptarti nepasitenkinimo jausmus. Kalbėjimas su kitais apie tam tikras problemas ne tik padeda racionalizuoti problemą, bet ir padeda rasti sprendimą. Ir nors labai šaunu, kad jūsų draugai ir šeima jus palaiko, labai gerai yra išgirsti nešališką nuomonę, ypač iš asmens, turinčio patirties industrijoje, kurioje dirbate.“
D.Farazas siūlo pažiūrėti „LinkedIn“ Karjeros patarimų skiltį, kuri leidžia jums lengvai susisiekti su gausybe mentorių, kurie galės suteikti „šviežią perspektyvą ir gerą patarimą – tikėtina, kad jie yra buvę tokioje pačioje situacijoje, kaip ir jūs“, – sakė vyras.
Ieškokite informacijos. „Kai aptarėte situaciją su tinkamais žmonėmis, labai svarbu išeiti ir patyrinėti savo galimybes ir, svarbiausia, savo aistras. Nesvarbu, tai naujos karjeros pradžia, kelionės ar progresavimas dabartinėje karjeroje – svarbu žinoti savo galimybes.“
