Atsakymų į aktualius šiuolaikinės santuokos klausimus ieškome kartu su sertifikuotu žmogaus elgsenos ekspertu Romualdu Mačiuliu.
– Visuomenė vienareikšmiškai smerkia į santuoką įsiterpusius meilužius? Kaip pats vertinate šį reiškinį?
– Neutraliai. Meilužiai atsiranda tada, kai yra reikalingi – tam, kad patenkintų to žmogaus vertybes ir padėtų jo antrai pusei. Tai gali būti vienas tų lemiamų momentų, kuomet poros santykiai ne tik pakyla į kitą lygį, bet ir prasideda apskritai. Galbūt sutuoktiniai buvo „apmigę“ ir tas kitas žmogus įnešė agresijos, pasipriešinimo, t.y. reikiamą balansą.
Tada vertybės persiorientuoja atgal į santuoką, į šeimą ir gali įvykti nuostabūs dalykai. Meilužiai porai gali padėti sutaupyti ir laiko susivokiant, kad jiems netinka būti kartu, kad yra nesusiderinę ir susiderinti net nenori.
Tai vyksta tūkstančius metų ir vyks. Žmonės yra ištikimi tik savo vertybių sistemai, tik tam, kas jiems svarbiausia. Jeigu mes, partnerio vertinimu, nesuteikiame jam esminių dalykų, jis kokia nors forma to sieks būdamas su kita kita drauge, vyru, su tėvais, vaikais ar užsiimdamas kita veikla. Kiekvienoje situacijoje visada yra balansas: kai kažkas nuo mūsų nusisuka, kažkas ir atsisuka.
– Kokie kiti laimingos santuokos kūrimo būdai, jeigu nesinori net pagalvoti apie trečiųjų asmenų įsikišimą?
– Reikia tiksliai įvardinti, ką jums reiškia laiminga santuoka. Tada išaiškėja, ko iš tiesų norisi. Galbūt už to slypi statusas? Vadinasi, norite ne laimingos santuokos, o statuso. Galbūt laiminga santuoka rodo, kad nesate nevykėlė? Galbūt jums svarbus pripažinimas, statusas, saugumas?
Laimingą santuoką kiekvienas įsivaizduoja kitaip. Ji gali sėkmingai išmušti kompleksus, baimes, gėdą ir tai yra didžiausias asmeninis augimas, už kurį jums niekas neatsiųs sąskaitos. Kiekviena santuoka yra ir laiminga, ir nelaiminga. Matyt, kai randi žmogų, kuris tau tinka, kurio į nieką nekeistum, ir matai, kad jo laimės ir nelaimės yra tiek pat – čia yra „tavo“.
– Ar per ilgą konsultavimo praktiką įžvelgėte, kas mums labiausiai trukdo sukurti sėkmingą ir įkvepiantį santuokinį gyvenimą?
– Žmonės tuokiasi ne vienas su kitu, o su vienas kito fantazija. Iš antros pusės mes tikimės neįmanomų dalykų. Dar Buda yra pasakęs, kad prie kančios atveda du dalykai: bandymas gauti neįmanoma ir bandymas pabėgti nuo neišvengiamo.
Šiuo atveju mes tikimės, kad kitas žmogus elgsis vienpusiškai. Pavyzdžiui, bus visada švelnus ir niekada negrubus, bus dosnus ir niekada nešykštus, rodys dėmesį ir niekada neignoruos, rūpinsis mumis ir niekada neapleis. Einant į santuoką su tokia fantazija visada nusivilsime, nes kiekvienas turi dvi puses, kurias ir pademonstruos.
– Kodėl vyrai nuo vestuvių dažnai išsisukinėja sakydami: „Brangioji, myliu tave, bet antspaudas pase juk nieko nepakeis.“
– „Išsisukinėti“ skamba štai kaip: „Privalau daryti kažką, ko daryti nesinori.“ Moteris turi tam tikrą lūkestį. Tik ar ji pasiūlo partneriui, ko jam reikia? Kam vyrui sudaryti tą santuoką, kai gresia finansinės pasekmės? Joks žmogus pasaulyje nežengs žingsnio, jeigu jame matys daugiau žalos nei naudos.
Vyras nenori jūsų vesti? Vadinasi, neduodate pasiūlymo, kuris jį domina. Pasakysiu atvirai – partneris jums net nerūpi. Neinvestavote laiko išsiaiškinti, ko jis nori ir kaip jam santuoka tai duos.
Vyrui patinka seksualinė įvairovė? Leiskite kviestis kitas moteris ar vyrus, mylėtis trise ar keturiese – žmogus pasijaus saugus. Kuris vyras atsisakytų? Žinau santuokų, kur tokios sąlygos visiems tinka. Pavyzdžiui, man santykiai yra romantika – pats pasisiūliau vesti, bet taip juk yra ne visiems.
– Ką patartumėte apie santuoką svajojančiai moteriai, kurią vesti atsisako bene dešimtmetį kartu gyvenantis partneris? Ar verta toliau būti jo sugyventine?
– Kartais geriau būti sugyventine nei sutuoktine. Viskas tik mūsų galvoje. Kažkam laisvė yra teigiamas dalykas. Jeigu moteriai netiktų, duotų ultimatumą: arba vedi, arba išeinu. Ji su tuo vyru jau nebegyventų. Jeigu kartu laiko finansai, užsidirbtų pati ir vis tiek išeitų. Galbūt moteris nenori dirbti, nenori įgalinti savęs karjeros prasme?
– Žinau atvejį, kai pora susituokė po aštuonių bendro gyvenimo metų ir po pusmečio išsiskyrė. Nejaugi nebuvo laiko pažinti partnerį?
– Pavyzdžiui, moteris iš santuokos tikėjosi saugumo. Vedybiniame gyvenime pradingo jos noras konkuruoti, būti matomai, geidžiamai. Sutuoktinė apsileido „kaip kiaulė“ ir santykiai, žinoma, nutrūko. Tiek vyras, tiek moteris „kiaule“ gali virsti per tris mėnesius: fizine, emocine, finansine ar dvasine prasme. Žmonės mąsto: „O, jau turiu: prispaudžiau ir galiu atsipūsti, liautis stengtis.“ Kaip taisyklė, kai nesistengi, niekas ir nevyksta.
– Tuomet laimingesne santuoka galbūt labiau džiaugiasi tie, kurie įteisinti santykius nusprendžia vos po dviejų mėnesių pažinties?
– Nėra taisyklės, ar geriau palaukti, ar tuoktis iš karto. Kai žmonės vienas kitą pažįsta mažiau, neturi laiko ir išsigąsti. Esant ilgiems svarstymams, tokia santuoka galbūt ir išvis nebūtų sudaryta. Nepraėjo ir keturios valandos, kai savo dabartinei žmonai pasiūliau tuoktis. Aš buvau susižavėjęs, apakęs ir ją aukštinau.
Beje, pirmoji žmona man pasiūlė tuoktis pati, nes jai atrodė, kad taip bus saugiau. Esu pasirašęs ir vedybinę sutartį – kai viskas aišku, jokių problemų tai nesukelia. Jeigu žmonės dėl šios sąlygos įsižeidžia, vadinasi, save laiko silpnesniais ir į santuoką eina kažko pasiimti.
– Šiais laikais daug kas prieš vedybas pagyvena kartu ir taip vienas kitą „pabando“. Kokios apie tai esate nuomonės?
– Aš savo klientų vyrų kartais paklausiu: „Nori nuomotis ar pirkti?“ Juk žmogaus elgesys abiem atvejais skiriasi. Jeigu nuomosiesi, turi sumokėti sąžiningą kainą. Jeigu bandysi tą žmogų apgauti sakydamas, kad esi „visam“, o realiai esi laikinai, vyrą nubaus per „kitą galą“ ir taip įneš balansą.
Gyvenimas iki vestuvių yra individualus dalykas. Dabar rinkoje yra toks požiūris – „pabandyti“. Ką tai reiškia? Jeigu mes kažką bandome, vadinasi, jau netikime, nepasitikime. Komercine prasme pabandymui mums duodamas ribotas laikas, o žmones dažniausiai bandome be termino. Galbūt bandomasis laikotarpis jau praėjo ir reikia apsispręsti, ar einate toliau, į kitą santykių etapą?
– Kaip moteriai vyro intencijas išsiaiškinti jau pirmųjų pasimatymų metu ir kartu neatbaidyti potencialaus partnerio?
– Geriausia yra tiesiog klausytis, nes žmonės kalba apie tai, kas jiems aktualu. Parodymas, kad labai nori ištekėti, atstumia. Jeigu moteris to labai geidžia, jos galvoje yra fantazija, kad būti santuokoje yra geriau.
Čia jau balanso nematymas, kuris kuria košmarą. Tada kiekvieną dieną ji ima lyginti save svajonėje ir realybėje –pasidaro bloga. Tokia moteris lyg tyčia sutinka vyrus, kurie teigia nenorintys vesti. Jie yra mylinčios ekosistemos dalis, kuri būsimą nuotaką bando sugrąžinti į balansą.
– Jeigu moteris nori ištekėti, o naujai sutiktas vyras neslepia santuokoje nematantis prasmės, ar tokiai porai geriau negaišti laiko kartu?
– Jei vienam svarbu, o kitam – nesvarbu, pirma reikia išsiaiškinti savo vertybes, nes per jas matome visą pasaulį ir santuoką taip pat. Moteris nori santuokos ir tikisi saugumo, finansinio palaikymo? Paklauskite, kaip santuokos sudarymas pakenks jos saugumui ir finansams. Klauskite tiek kartų, kol pati pamatys, kad santuoka nėra „šventasis gralis“.
Kai požiūris į santuoką taps normalus, ją galės sudaryti daug lengviau, nes nėra tokių stiprių emocinių reakcijų. Jeigu vyras dėl santuokos bijo prarasti laisvę ir pasirinkimus, paklauskite, kaip tai varžo būtent santuokos nesudarymas. Dirbdamas su poromis, pastebiu: žmonės pradeda kalbėtis viena kalba ir pagaliau supranta, ko nori iš santuokos. Vieni klientai pasirenka santuokos išvis nesudaryti, kiti, priešingai, šiam žingsniui apsisprendžia.
