Smurtauti gali ir aukštą socialinę padėtį užimantis žmogus
Psichologės I.Leonavičiūtės teigimu, smurtas paprastai yra skirstomas į emocinį, fizinį, seksualinį bei ekonominį. Anot jos, visos formos yra susijusios tarpusavyje ir gali pasireikšti kartu.
„Emocinio smurto metu žmogus nenaudoja fizinės jėgos, bet demonstruoja savo galią pasitelkdamas žodines ir nežodines priemones: pavyzdžiui, tyčiojimąsi, žeminimą, aukos lenkimą savo valiai. Fizinis smurtas reiškia fizinės jėgos naudojimą prieš partnerį.
Seksualinis smurtas gali būti įvardijamas kaip seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie atliekami be kito asmens sutikimo. O ekonominis smurtas apibūdinamas kaip siekis kontroliuoti kitą asmenį pasitelkiant finansinio pobūdžio priemones: pavyzdžiui, neskiriant pinigų šeimos išlaikymui, draudžiant dirbti“, – aiškina I.Leonavičiūtė.
Kaip sako psichologė, iš pirmo žvilgsnio yra gan sunku numatyti, ar partneris linkęs smurtauti, kadangi iš pradžių žmogus gali būti švelnus, rodyti dėmesį, o agresija pasireiškia vėliau.
„Bandant nuspėti, koks partneris bus ateityje ir kiek jis linkęs smurtauti, galima atsižvelgti į tokias savybes, kaip impulsyvumas, sunkumai tramdant pyktį, agresijos apraiškos, noras dominuoti, kito nuomonės netoleravimas, empatijos stoka.
Sunkiausiai atpažinimui pasiduoda emocinis smurtas, nes pavienės replikos ar užgauliojimai dažnai netraktuojami kaip kažkas blogo, be to, stengiamasi tai pateisinti“, – pasakoja I.Leonavičiūtė.
Pasak psichologės, nėra aiškaus apibrėžimo, kaip atrodo smurtaujantys žmonės – nors visuomenėje tarsi įprasta manyti, kad taip dažniausiai elgiasi asocialūs, įvairių priklausomybių turintys asmenys, nebūtinai taip yra.
„Psichoaktyviosios medžiagos prisideda prie agresijos išprovokavimo, tačiau smurtautojais gali būti asmenys iš bet kokio socialinio sluoksnio. Tik istorijos, kai smurtavo aukštą socialinę padėtį užimantis asmuo, rečiau pasiekia visuomenės ausis, nes dėl galimos gėdos linkstama nutylėti ir rečiau ieškoma pagalbos“, – tikina I.Leonavičiūtė.
Smurtas santykiuose yra linkęs kartotis
Kalbėdama apie seksualinį smurtą, psichologė įspėja, kad bet koks partnerio elgesys, kuris moteriai nepatinka, kelia skausmą arba atliekamas be sutikimo, gali būti laikomas prievarta. Vis dėlto atvejų, kai žmona apkaltintų vyrą išžaginimu, pasitaiko ne itin dažnai, nes vengiama kreiptis pagalbos.
„Siekiant išsaugoti šeimyninius santykius, nenorint patirti gėdos ir spaudimo iš aplinkinių, ne visada kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, tad ir įvykiai neužfiksuojami“, – pastebi I.Leonavičiūtė.
Patyrus seksualinio pobūdžio smurtą iš savo sutuoktinio, psichologės manymu, tikrai derėtų apsvarstyti tokių santykių ateitį.
„Reikėtų pagalvoti, ar šeimoje santykiai toliau galės būti pagrįsti lygiaverte partneryste, kiek moteris norės gyventi baimėje ir įtampoje, įvertinti, kad toks partnerio elgesys gali pasikartoti“, – teigia I.Leonavičiūtė.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad partneriui pirmą kartą panaudojus smurtą, toks elgesys gali pasikartoti nepaisant pažadų, jog taip daugiau neatsitiks, ir partneris pasikeis.
„Smurtas linkęs kartotis, jei asmuo nemato tame problemos, neįgyja įgūdžių, kaip tinkamai valdyti savo pyktį, kontroliuoti impulsus ir agresiją. Žmogaus motyvacija keistis, darbas su specialistais gali užkardyti kelią tolesniam smurto pasireiškimui šeimoje“, – mano I.Leonavičiūtė.
Smurtas linkęs kartotis, jei asmuo nemato tame problemos, neįgyja įgūdžių, kaip tinkamai valdyti savo pyktį.
Anot psichologės, statistiniai duomenys dėl smurto artimoje aplinkoje nebūtinai atspindi realius skaičius, nes aukos neretai ryžtasi kreiptis pagalbos tada, kai smurtas jau būna įsisenėjęs, padaroma didesnė žala sveikatai arba yra smurtaujama prieš vaikus šeimoje.
„Iki to laiko gali būti bandymai pateisinti sutuoktinio veiksmus sunkiomis aplinkybėmis, netinkamu savo elgesiu. Fizinė priklausomybė nuo antros pusės taip pat sulaiko nuo ketinimo ieškoti pagalbos“, – sako I.Leonavičiūtė.
Seksualinį smurtą padeda įrodyti likusios mėlynės ir įbrėžimai
Advokatas R.Drakšas pastebi, kad atvejai, kai žmona apkaltina vyrą išžaginimu, nėra itin dažni, tačiau kartu negalima teigti, kad jie absoliučiai unikalūs. Anot baudžiamosios teisės profesionalo, su tokiais įvykiais susiduriama maždaug porą kartų per metus.
„Taip gali atsitikti jau iš anksčiau rusenusio konflikto šeimoje. Pavyzdžiui, prasideda skyrybų procedūra ir kai kada moterys griebiasi tokių veiksmų, kad išsikovotų tam tikrų pozicijų civilinėje byloje – dėl turto, vyro galimybių apribojimo matytis su vaikais. Tačiau būna ir tikrų atvejų, kai vyrai naudoja grubią jėgą“, – sako Advokatų tarybos narys.
Vis dėlto neretai moterys, net patyrusios iš sutuoktinio seksualinę prievartą, ne visada ryžtasi kreiptis pagalbos. Nors advokatas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje teisinė bazė veikia gerai, yra daug pagalbos moterims organizacijų, tad nukentėjusioji galėtų užtikrinti savo teises.
„Moteriai tiesiog užtenka informuoti policiją – paskambinti ir nieko nebijant viską pasakyti. Vyras iš karto bus nuo jos atribotas net jei neturės, kur gyventi. Tuomet prasidės ikiteisminis tyrimas, įsijungs pagalbos moterims mechanizmai.
Tačiau išžaginimas yra sunkus nusikaltimas, o lazda turi du galus. Jeigu kaltinimas teisingas, viskas gerai, bet jei kaltinate melagingai, ikiteisminiame tyrime tai išaiškės ir gali grėsti baudžiamoji byla už šmeižtą“, – perspėja R.Drakšas.
Advokatas pabrėžia, kad svarbiausia kuo greičiau kreiptis pagalbos – taip bus lengviau surinkti įrodymai.
„Reikia nebijoti skambinti iš karto. Kuo vėliau pranešite, tuo sunkiau bus įrodyti – po mėnesio visi įbrėžimai ir mėlynės jau bus dingę, tad nustatyti taps sudėtinga, – atkreipia dėmesį R.Drakšas. – Vis dėlto net jei paskambinsite po savaitės, mechanizmas įsijungs ir procesas prasidės.“
Kuo vėliau pranešite, tuo sunkiau bus įrodyti – po mėnesio visi įbrėžimai ir mėlynės jau bus dingę.
Pranešus policijai, toliau įvykiai klostosi kaip ir kiekvieno išžaginimo atveju – anot baudžiamosios teisės profesionalo, moters laukia medicininė apžiūra, kur įsitikinama, ar buvo naudojamas smurtas.
„Išžaginimas yra valios palenkimas, – aiškina R.Drakšas. – Žiūrima į moters ir vyro parodymus – jei smurtas psichinis, jį reikia pagrįsti. Negalima teigti, kad vyras man pasakė, jog privalau atsiduoti, ir aš tą padariau – tai nebus psichinis smurtas. Bet jei yra grasinama, tarkim, išmesiu tave iš 5 aukšto, o kaimynai girdėjo skandalą – tai jau įrodymas.“
Advokato teigimu, įrodyti fizinį smurtą padeda liekamieji reiškiniai: mėlynės, įbrėžimai. Šie atsiranda nuo to, kad išžaginimo metu moterys paprastai stengiasi gintis.
„Vyro gynybos strategija visada išlieka, kai sakoma, kad viskas vyko bendru sutarimu, tačiau abipusis sutarimas nepalieka mėlynių, išrautų plaukų, – tikina R.Drakšas. – Tą įrodyti nėra labai sudėtinga, nes tokios bylos yra tikrai atidirbtos. Sudėtingiau įrodinėti psichinį smurtą, bet ir ten vis tiek įsikiša psichologai, psichiatrai, žiūrimi liudytojų parodymai.“
Pasak advokato, išžaginimo bylos yra pakankamai sudėtingos, vien ikiteisminis tyrimas gali trukti apie pusmetį, o tik po jo seks bylinėjimasis. Vis dėlto tai nereiškia, kad nukentėjusi moteris metus laiko kasdien varstys įstaigų duris.
„Moteris vieną kartą duoda parodymus, tuomet, jei kaltininko parodymai kitokie, dalyvauja akistatoje. Ikiteisminio tyrimo metu jos niekas neliečia išskyrus atvejus, kai reikia atlikti kūno apžiūrą. Teisme galima paprašyti, kad viename posėdyje duoda parodymus, o tuomet nebedalyvauja ir ją atstovauja advokatas“, – aiškina R.Drakšas.
Kaip pasakoja Advokatų tarybos narys, vyrui nuo pat pradžių bus draudžiama artintis prie nukentėjusiosios, o sunkaus nusikaltimo atveju jis gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.
„Turi būti atlyginta turtinė žala, psichologinės pagalbos išlaidos – viskas, ką moteris patyrė. Pavyzdžiui, jei ji buvo taip sukrėsta, kad nebegalėjo dirbti, gali būti priteisiamos net negautos pajamos. Be to, yra moralinės žalos atlyginimas, o tokiose bylose gauti 10–20 tūkst. eurų yra realu“, – atskleidžia R.Drakšas.
