Iš uždirbtų pinigų įgyvendina vaikų svajones
Didžiulė Eglės šeima sudaro įspūdį, kad namie turėtų nuolat vyrauti šurmulys, tačiau E.Vaitkevičienė sako, jog ištiso triukšmo nėra, kadangi šeši vaikai jau suaugę, o kiti – paaugliai. Visai kitoks gyvenimas virtų, jei rūpintis reikėtų mažamečiais.
„Suaugę epizodiškai gyvena kartu – studijuojantys sugrįžta namo, aplanko per atostogas ar išeigines. Su paaugliais yra kitaip, jie didelio triukšmo nekelia. Neturime mažų vaikų, kurie bėgtų, visa gerkle rėktų. Bet judesio yra. Kaip sakau, visada dūzgia bičių avilys“, – apie namų užkulisius pasakoja Eglė.
Nors vaikai jau užaugę, jie lygiai taip pat reikalauja dėmesio, kokį reikėtų rodyti mažiesiems. E.Vaitkevičienė stengiasi palaikyti šiltą atmosferą namie tam, kad neatsirastų įtampa ir kiekvienas jaustųsi gerai.
„Dėmesys paaugliui yra kitoks – kūdikį visą parą reiškia nešioti ant rankų, o mes daugiau rūpinamės emocijomis. Nuolat stengiuosi skirti dėmesio tam, kuris prašo. Iš karto jaučiasi, kai vaikas yra alkanas ir reikia jį pamaitinti, kalbant ne apie maistą.
Kadangi dabar gyvename užsidarę, nebėra galimybės išlėkti pas draugus, viskas persikėlė į virtualią erdvę, stengiuosi palaikyti šiltą atmosferą namie. Kai daug žmonių, atsiradus įtampai ar kibirkščiai, greitai viskas sprogtų. Labiausiai investuojame, kad būtų jauku ir šilta visomis prasmėmis“, – sako E.Vaitkevičienė.
Daugelis baiminosi, kad karantino metu santykiai tarp nuolat namie kartu būnančių šeimos narių gali pašlyti. Vis dėlto toks scenarijus Eglės šeimoje nenumatytas – visiems kartu būti net paprasčiau.
„Kai karantinas, man lengviau. Dingsta paaugliškas noras pritapti prie sociumo, įtikti bendraamžiams. Namie visada nusimetame kaukes – būname tokie, kokie esame. Mažiau išorinės įtampos, nebėra susitikimų su draugais, todėl tekame ramia srove“, – tikina E.Vaitkevičienė.
Labiausiai investuojame, kad būtų jauku ir šilta visomis prasmėmis.
Nors gyvenimas Eglės namuose verda ramiai, kyla iššūkis užtikrinti, kad visi būtų patenkinti. Žiemos periodas moters darbe yra itin intensyvus, todėl laiko šeimai lieka nedaug.
„Turiu labai daug užsakymų, bet vaikai jau dideli ir supranta, kodėl šiuo metu esu prapuolusi vilnoje – viskas, ką uždirbu, yra mūsų gerovei. Svajones įgyvendiname iš uždirbtų pinigų, todėl jie stengiasi padėti: rūpinasi buitimi, jeigu kyla klausimų, kaip daryti namų darbus, klausia ne manęs, o vienas kito. Tai man suteikia daugiau laiko. Vasarą gyvename kitokiu ritmu, bet dabar toks laikotarpis, kai aš sukuosi savo studijoje ir esu truputį atsijungusi nuo gyvenimo šeimoje. Bet jie supranta“, – sako E.Vaitkevičienė.
Privalomų atlikti darbų Eglės vaikai neturi – kiekvienas daro tai, kas jam sekasi geriausiai ir labiausiai patinka. Vis dėlto ji pripažįsta besistengianti įtraukti vaikus į kuo daugiau veiklų.
„Kiekvienas turi savo stipriąją pusę: vienas labiau organizuoja, kitam patinka tvarkytis, trečias mėgsta gaminti. Suteikiu daug laisvės veikti, ką nori, bet taip pat jaučiu pareigą juos suburti. Pavojinga įlįsti į kompiuterį, kuriame vyksta ir pamokos, ir bendravimas su draugais – gali ten paskęsti. Stengiamės pasiūlyti alternatyvą, kuri būtų įdomesnė už virtualų pasaulį“, – sako Eglė.
Eglė pripažįsta, kad išlaikyti didelę šeimą yra nelengva. Dalis globojamų vaikų gauna išmokų iš valstybės, tačiau Eglei su vyru reikia pasirūpinti, kad visi būtų aprūpinti tol, kol gebės patys save išlaikyti.
„Nėra taip, kad vaikui sukanka 18 ir jis iš karto gali savarankiškai gyventi. Yra tik du vaikinai, kurie jau tvirtai stovi ant kojų ir finansiškai išsilaiko. O kitais rūpinamės mes su vyru, prižiūrime, kad šaldytuvas būtų pilnas ir visi gyventų aprūpinti. Dėl to tenka daug dirbti“, – pripažįsta Eglė.
Dovanomis stengiasi nustebinti
Laikotarpis prieš Kalėdas Eglei būna intensyvus – daug užsakymų darbe turinti moteris šiuo metu laisvo laiko neturi. Kaip išsigelbėjimą ji mato Advento kalendoriaus užduotis, kurias su vaikais daro sutartu laiku. Taip bent šiek tiek atitrūksta nuo darbų ir pasimėgauja vienas kito draugija.
„Kiekvieną dieną dirbu iki 4–5 ryto, laisvo laiko absoliučiai neturiu. Kai pradėjau verslą, visos žiemos buvo parduotos, gruodžio mėnesis dingdavo, man trūko bendrystės jausmo, todėl sugalvojome Advento kalendoriaus užduotis. Kiekvieną dieną nuo šviestuvo kerpame prikabintą užduotį ir žiūrime, ką tą dieną darome. Tai yra šventas šeimos reikalas, kai visi nulipa nuo kompiuterių, aš išlendu iš vilnų, kad pabūtume kartu“, – pasakoja E.Vaitkevičienė.
Advento kalendoriaus užduotys padeda rasti laiko kiekvienam šeimos nariui. Kartu šeimyna tvarkosi namus, užsiima įdomia veikla ar vienas kitam visą dieną sako tik komplimentus.
„Kartu gaminame sušius arba picas, liejame žvakes, būna tvarkymosi diena, stalo žaidimai, eglutės puošimas. Turėjome ir komplimentų dieną, kai vienas kitam sakėme tik gražius žodžius ir jokios kritikos. Kitaip tam laiko nebūtų, nes kai yra proga užsidirbti, visas pajėgas sutelki ten. Nusprendėme, kad užduotis darysime nepaisant to, jei kartais nesinorės, bus sunku ar neturėsime laiko. Jo dabar turime rasti kasdien“, – sako Eglė.
Kartu gaminame sušius arba picas, liejame žvakes, būna tvarkymosi diena. Turėjome ir komplimentų dieną, kai vienas kitam sakėme tik gražius žodžius.
Įprastai prie Kūčių stalo susėsdavo visi šeimos nariai. E.Vaitkevičienei vienai paruošti 12 patiekalų būtų kone neįmanoma, todėl į pagalbą visada ateidavo netoliese gyvenanti mama, prie gaminimo prisijungdavo vaikai.
„Visada bendrai susėdame, susirašome, ką gaminsime, ką reikia nusipirkti. Visada būna talka. Tiems, kurie nenori prisidėti, nedarome jokios prievartos, bet dažniausiai sukilęs pasiruošimo šurmulys namiškius įtraukia. Jei reikėtų viską vienai daryti, ruoščiausi savaitę, – juokiasi Eglė. – O jau per šventes susirenka apie 17 žmonių. Kūčios labiau šeimos šventė, todėl draugų nekviečiame. Mūsų stalas nėra kilometrinis, bet švenčių proga be problemų prijungiame vieną kitą stalą ir padarome jį ilgesnį. Daugiau atsiranda sėdėjimo užstalėje.“
Dovanų pirkimas taip pat yra suplanuotas ir aptartas iš anksto. Staigmenas vieni kitiems vaikai ruošia tarpusavyje, taip pat būtinai dar kažką gauna iš Kalėdų senelio.
„Kadangi visi dideli, gauna kišenpinigių, susitaupo, tai kasmet traukiame lapelius su vardais. O tada dar Kalėdų senelis atneša daug dovanų, nes visi yra labai geri. Jis truputį paišlaidauja. Prieš Kalėdas turi gerą darbo sezoną, todėl kad kišenių neplėšytų pinigai, iš karto išpildo po vieną kitą vaikų svajonę“, – šypsosi E.Vaitkevičienė.
Prieš šventės Kalėdų senelis turi gerą darbo sezoną, todėl kad kišenių neplėšytų pinigai, iš karto išpildo po vieną kitą vaikų svajonę, paišlaidauja.
Eglė pasakoja, kad vaikų svajones pradeda gaudyti dar vasarą, o kaskart, išgirdusi norą, pasižymi jį užrašinėja. Moteris vaikus stengiasi nustebinti ir įgyvendinti jų troškimus.
„Nebūna taip, kad reikia žieminių batų ir aš juos padovanoju. Dažniausiai būna daiktas, kurio vaikas nori. Labai stengiuosi nustebinti. Gaudau netyčia pasakytą frazę, sužibusias akis matant reklamą ar išgirdus, kad draugas nusipirko riedučius ir jis irgi tokių norėtų. Turiu telefone sąrašiuką, kurį vis lipinu, kol prie kiekvieno vardo atsiranda po dovaną. Tik dabar negaliu jų įvardyti, nes visi perskaitys ir sužinos anksčiau laiko“, – šiųmetinių dovanų neatskleidžia E.Vaitkevičienė.
Šiais metais Eglė dovanų vaikams ketino nepirkti, kadangi dar prieš šventes buvo įsigyti dideli pirkiniai, skirti visiems. Vis dėlto E.Vaitkevičienė norų sąrašiuką spėjo perduoti dar ir Kalėdų seneliui.
„Pirkome lauko kubilą, biliardo stalą – viskas kainavo tikrai daug. Susitarėme, kad nelauksime Kalėdų, įsigysime ir tai bus išankstinės dovanos. Sakiau, kad daugiau dovanų nepirksiu, bet... pripirkau. Vis tiek visi gaus dovanėlių. Faina, kai yra didelė šeimos dovana, bet vis tiek norisi kažko asmeninio, kad būtų tik man ir ne kitam“, – šypsosi Eglė.
Tačiau net ir nusprendus, kad asmeninių dovanėlių nebus, nė vienas vaikas į tokią žinią nesureagavo audringai.
„Visi matė, kokia norų vertė, ir žinojo, kiek daug dirbau dėl svajonių išpildymo. Tikrai nebuvo, kad kažkuris patemptų lūpą ir sakytų, jog jam neįdomus kubilas ir jis nori fotoaparato, pavyzdžiui. Mes jas naudojame: kelis kartus per savaitę kuriame kubilą, vaikai žaidžia biliardą.
Gera turėti mažą pramogų centrą, kai viskas šiuo metu uždaryta. Tuo pačiu tai yra puiki proga išlįsti iš telefono, nes vandenyje su juo nelabai pasėdėsi. Čia mano slaptas planas, kaip nukonkuruoti virtualų pasaulį“, – atskleidžia E.Vaitkevičienė.
Dovanų pirkimas galvos skausmo nekelia
Eglė tikina, kad dovanų idėjas sugalvoti visai nesunku – priešingai, jai tai yra malonumas. Tik svarbiausia pasistengti, kad dovanos visiems būtų emociškai lygiavertės.
„Man patinka ieškoti, mėgstu girdėti žmones, todėl nepatiriu sunkumų. Svarbu, kad dovanos būtų lygiavertės emocija, kurią jos sukelia. Pavyzdžiui, mūsų mažąją, kai jai buvo treji, džiugindavo tik balionai. Kalėdoms ji gavo dėžę balionų ir jai buvo didesnė euforija nei kitam, gavusiam elektrinę gitarą. Bet pasipiktinusių netinkama dovana nebūna“, – sako E.Vaitkevičienė.
Paslėpti namie keliolika dovanų atrodo kaip iššūkis, tačiau Eglė tikina atrandanti slaptų vietų, kurios išsaugo staigmenas iki Kalėdų. O ir supakuoti jas nėra sunku, kadangi miegamojo durys rakinamos, todėl vaikai negali netikėtai užklupti.
„Planavome šiemet dėti visas dovanas iš karto po eglute ir laukti švenčių kaip per filmus. Bet supratau, kad viskas užims pusę kambario, bus nepatogu siurbti, todėl nusprendžiau, kad sudėsime per Kūčias, kaip visada. Iki tol paslepiu sodyboje, močiutės namuose, kur yra rakinamų vietų. Daugiau pasakyti negaliu, nes suras anksčiau laiko“, – juokiasi Eglė.
Rytinis dovanų išpakavimas būna tikras džiaugsmas visiems – vienas kitą žadina, rodo dovanas. Tik Eglė sako, kad sunkiausia būna jas padėti nepastebėtai po eglute.
„Būna du frontai: Kalėdų senelis laukia, kol jie užmigs, o jie stengiasi neužmigti, kad pirmi pamatytų dovanas. Apie 3 valandą pastatę dovanėles po egle ir nuėję į savo kambarį kone iškart išgirstame, kaip vaikai iš savo kambarių bildėdami bėga. Kas pirmas pasičiumpa savo dovaną, tas ir išsipakuoja.
Kol vaikai būdavo mažesni, nešdavo dovanas vienas kitam į lovą, bet tas, kuriam atnešė, pradėdavo rėkti, kad pats nori jas rasti po eglute, tai dabar jau nebeneša. O popieriaus kiek būna... Vargas vargelis. Mes jį draskome, nors reikėtų atidėti kitam kartui. Malonumas nuplėšti nuo dovanų, o paskui lieka kalnas spalvoto popieriaus“, – pasakoja E.Vaitkevičienė.
Nors laikotarpis iki švenčių Eglei yra nelengvas, pasiruošimą Kalėdoms ji vadina malonumu. Kai pasibaigia darbai, užplūsta palengvėjimas, kuris atperka visus vargus.
Kalėdų senelis laukia, kol jie užmigs, o jie stengiasi neužmigti, kad pirmi pamatytų dovanas.
„Sunku fiziškai, emociškai, tikrai pavargstu, trūksta miego, bet suprantu, kodėl tą darau. Pildau vaikų svajones, gaunu didelį grįžtamąjį ryšį ir tai veža. Juo labiau, kad darbai dažniausiai baigiasi prieš Kalėdas. Tuomet tokia euforija užplūsta, kad pagaliau atėjo maratono pabaiga“, – pripažįsta E.Vaitkevičienė.
Paklausta, kokia dovana yra geriausia pačiai Eglei, ji nedvejodama atsako, kad paskutinio užsakymo išsiuntimas gruodžio mėnesį. Be to, jai svarbiausia, jog šeimos nariai būtų laimingi.
„Kai išsiunčiu paskutinį užsakymą, užplūsta džiaugsmas, palengvėjimas, kad pagaliau viskas baigta. Be abejo, norisi, jog visi būtų sveiki, linksmi, su šypsenomis veiduose. Ypač tai svarbu dabar, kai dauguma jaučiame nerimą“, – sako E.Vaitkevičienė.
Šiemet Kalėdos nebus kitokios
Eglė neslepia, kad su vaikais dažnai kalba apie praeitį ir tai, kokios anksčiau būdavo jų šventės. Būtent nuoširdus pokalbis jiems padeda greičiau užgydyti žaizdas.
„Atviras pokalbis apie tai, kaip buvo anksčiau, yra vienas iš sveikimo momentų. Tai yra labai svarbu tam, kad vaikas galėtų jaustis saugus. Kalbame apie viską, prisimename, kaip buvo vaikų namuose. Bet kokiu atveju, Kalėdos, kad ir kur būtum, yra džiaugsmingas metas. Net skaudžius momentus augdamas gali pradėti matyti iš kitos pusės“, – teigia E.Vaitkevičienė.
Eglė vaikus moko gyvenime stengtis, mokytis ir nesitenkinti minimumu. Dabar ji siekia juos aprūpinti viskuo tam, kad šie turėtų pavyzdį, kaip galima gyventi.
„Stengiuosi investuoti pinigų ir laiko į tai, kad namų aplinka būtų turtinga visomis prasmėmis. Augimas gražioje aplinkoje, kai turi viską, ko reikia, suformuoja supratimą, kad gyvenime aš nenoriu tenkintis mažesniu komfortu, noriu stengtis, dirbti ir eiti į šviesesnį rytojų. Labai džiaugiuosi suaugusiais vaikais, kurie išsinuomoja butą, kuris nėra itin gražus, bet jį tvarko, jiems svarbu, kaip atrodo kambario sienos, stengiasi jaukiai įsikurti, nors ir laikinai“, – sako E.Vaitkevičienė.
Mes tie laimingieji, kuriems šventės nebus be artimųjų.
Šių metų Kalėdos Eglės šeimai nebus kitokios nei anksčiau. Dauguma lietuvių šventes sutiks neaplankydami tėvų, senelių, kai kurie bus vieni, tačiau E.Vaitkevičienės gausi šeima vienatvės nepajaus.
„Mes tie laimingieji, kuriems šventės nebus be artimųjų. Mūsų visi artimieji yra namie. Tik mama ateidavo visada, o šiemet susitikti negalėsime. Yra šiek tiek nerimo, bet jis laikinas. Bus mažiau išėjimo iš namų, mažiau susitikimų su draugais, nes pas mus atvažiuodavo svečių. Dabar gyvename šiek tiek užsidarę. Bet kai mūsų tiek daug, nėra didelės bėdos, nepajausime vienišumo.
Kaip tik kalbėjome, kad dabar tai yra mūsų privalumas, esame vienas didelis namų ūkis, kuriame visus uždarė. Visada yra žaidimo partneris, turime, su kuo pasikalbėti. Čia yra svarbiausias momentas – kaip mes jaučiamės kasdienybėje. Išsiaiškini, ar tikrai geri santykiai, ar mums gera vieni su kitais, ar nekyla įtampa“, – pasakoja Eglė.
Kadangi gyvenimas karantino laikotarpiu Eglei nelabai pasikeitė, pokyčių ir naujų suvaržymų ji nejaučia. Tik pripažįsta šiek tiek liūdinti dėl kitų žmonių, kuriems dėl apribojimų šventes teks sutikti vieniems.
„Man laikotarpis nėra kitoks. Turėjau labai gerą darbo sezoną, namie buvo įprastas šurmulys. Tik dėl kitų liūdna. Matau daug žmonių, kurie jaučia įtampą, baimę, ypatingai dėl artimųjų. Kiekviena šeima nukentėjo savaip. Manau, mes visi suprantame, kad reikia saugiai pabūti namie ir negalima prieštarauti. Tai darome ne tik dėl savęs – atsakomybė turi būti ne tik prieš save ir šeimą, bet ir prieš kaimyną“, – sako E.Vaitkevičienė.
