Tačiau viskas būtų daug sunkiau, jei šalia jos nebūtų palaikančios mamos. Oksanos. Jos – kaip du žmonės viename. Beatodairiškai mylinčios.
Šiandien jos abi – jaunos ir savarankiškos moterys. Ligita Kazlauskienė augina 5,5 metų sūnų ir ir 2,5 metų dukterį, o Oksana, 36 metų tapusi močiute, džiaugiasi, kad šeima įveikė visus išbandymus. Dar ji vertina dukters pasitikėjimą.
„Aš Ligitos situaciją greičiausiai supratau dar ir todėl, kad ji tarsi pakartojo mano istoriją“, – tarstelėjo Oksana.
Tačiau apie viską – nuo pradžių.
Įsimylėjo būdama jauna
„Ligita buvo rami ir namuose laiką leidžianti mergaitė. Ji neturėjo vaikino, mokėsi. Tačiau vieną vasarą susipažino su būsimu savo vyru. Tada jai buvo 15“, – pasakojo Oksana.
Tada, kai Oksana išeidavo į darbą, Ligita laiką leisdavo namuose, ir dažnas svečias buvo jos draugas.
„Labai jauna įsimylėjau, ir taip atsitiko, kad pastojau. Nebuvo minčių negimdyti. Tiesiog nebuvo“, – sako Ligita.
Nėštumo testą jos atliko kartu su mama. Ligita pasakoja, kad nuo mamos slėpti šios žinios nebuvo net minties. Abi moterys šiandien prisiminusios šypteli: atrodo, kad Ligitos nėštumą jos tarsi nujautė.
Ir baimė, ir džiaugsmas
„Ligitą pykino, ji blogai jautėsi, o nėštumo testas nieko nerodė. Galiausiai tik iš kelinto karto atliktas testas patvirtino, kad ji laukiasi“, – kalbėjo mama.
Šiandien Oksanai jau sunku prisiminti savo pirmąją reakciją, mat praėjo jau beveik šeši metai.
„Vienu metu lyg pykau, vienu metu – džiaugiausi, paskui išsigandau. Emocijos išties persipynė“, – sakė jonavietė.
Atliktas nėštumo testas ne tik konstatavo faktą. Jis reiškė ir didžiulius pokyčius asmeniniame gyvenime, o dvi išryškėjusios juostelės per akimirką jos dukrą pavertė moterimi. „Taip jau nutiko“, – šyptelėjo mama.
Neišvengė praeivių žvilgsnių
Žinią, kad Ligita laukiasi, palankiai priėmė ir jos draugas, kuris už Ligitą buvo vyresnis. „Dabar, kai pagalvoju, – keista. Aš tada jaučiausi visiškai subrendusia moterimi. Man atrodė, kad viskas čia gerai. Suprantu, kokia tada buvau jauna“, – prisiminė Ligita.
Tuo metu Ligita mokėsi vienoje iš Jonavos mokyklų, buvo dešimtoje klasėje. Žinia apie jos nėštumą netruko pasklisti mokyklos koridoriuose.
„Man į akis nieko nesakė. Tačiau per aplinkui girdėjau, kiek visko apie mane kalba, buvo, kas man tas kalbas perduoda“, – sakė Ligita.
Jauna būsimoji mama neišvengė ir praeivių žvilgsnių. Bet mergina sako niekam nieko blogo nepadariusi: ji pasirinko kelią ir priėmė sprendimą nenutraukti nėštumo, ji neatėmė savo dar negimusio sūnaus gyvybės.
Todėl visuomenė atrodė tarsi dėvėtų dvigubų vertybių drabužį.
Ligita ištekėjo. Gimdymas, sako ji, buvo sunkus.
Mamos istorija – panaši
Prieš tai Ligita pakeitė mokyklą ir ją baigė Suaugusiųjų švietimo centre. Vėliau įgijo kosmetikės specialybę Kauno Karaliaus Mindaugo mokymo centre. Dar po kelerių metų gimė dukra.
„Aš Ligitos situaciją greičiausiai supratau dar ir todėl, kad ji tarsi pakartojo mano istoriją“, – tarstelėjo Oksana.
Ligitą ji pagimdė būdama dvidešimtmetė, o ištekėjo aštuoniolikos. Tačiau draugauti su dabartiniu savo vyru, Ligitos ir jos brolio tėvu, Oksana pradėjo penkiolikos: „Gyvenime turbūt viskas kartojasi.“
Tačiau Oksana sako jautusi ir kaltę – galbūt ji kažką padarė ne taip ir nesugebėjo apsaugoti dukters. Antra vertus, dabar, kai širdį ir namus šildo dviejų vaikų balsai, kalbėti taip, svarsto Oksana, nereiktų.
Jei ne mama, nežinau, kaip būtų. Tikrai gerokai sunkiau.
„Mūsų santykiai visada buvo puikūs. Kai Ligita pastojo, ji su draugu išėjo gyventi į nuomojamą būstą. Mes gyvename Jonavoje, nuosavame name. Man buvo skaudu, kad jie nuomojasi, kai namuose sąlygos – puikios. Tačiau jie abu norėjo kurti savo gyvenimą“, – sakė Oksana.
Tada moteris nupirko Ligitos šeimai butą, jį šiuolaikiškai suremontavo, o naujus namus Ligita pirmą kartą pamatė sugrįžusi su kūdikiu iš ligoninės.
Savo grožio saloną Jonavoje turinti Oksana kartu pakvietė dirbti ir dukterį. Kartu jos dirba iki šiol. Oksana – kirpėja, Ligita – kosmetikė.
Beje, Oksana pagalbos ranką ištiesia ne tik savo vaikams. Pas ją kelią radę Jonavos vaikų globos namų auklėtiniai, kuriuos ji kerpa nemokamai.
„Jei ne mama, nežinau, kaip būtų. Tikrai gerokai sunkiau“, – sako Ligita.
Ir abi vienu metu nuo skruosto nubraukia ašarą. Kiekviena – savo.
