15min kalbinta Emilija Kalusevičienė (23 m.) sutiko pasidalinti savo žindymo istorija. Ji sako, kad šiandien mūsų šalyje yra gausu informacijos apie žindymą, sertifikuotų žindymo specialisčių, todėl norinčios žindyti tikrai suras palaikymą ir sulauks pagalbos ištikus nesklandumams.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti iki 2 metų ir ilgiau, todėl ir Lietuvoje pamažu populiarėja ilgalaikis žindymas. Tiesa, nuomonių apie tai galime išgirsti visokių – pats žindymas dažnai mistifikuojamas, o į ilgalaikį maitinimą žiūrima kreivai, kadangi ne visi prie to pripratę.
Emilija laužo visus standartus ir ne kartą pokalbio metu pakartoja, kad svarbiausia jai – užtikrinti geriausia, ką gali duoti savo sūnui, o kritika ar kitokia nuomonė jai paprasčiausiai nerūpi.
Maitina jau beveik ketverius metus
„Kai kurios mamos bijo ilgai maitinti dėl nepalaikymo ir dalis jų nutraukia savo žindymo kelią dėl aplinkos spaudimo.
Mano pirmagimiui sūnui tuoj bus ketveri, jau nuo vienerių metų jis lanko darželį, o mūsų žindymo kelionė vis dar tęsiasi. Žinau, kad maitinsiu tol, kol sūnus pat to atsisakys“, – pasakoja Emilija.
Ji priduria, kad žindyti sekėsi gerai jau nuo pat pirmųjų sūnaus Rojaus dienų. Tiesa, Emilija domėjosi žindymu, skaitė knygas, o kadangi gimdė Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, sulaukė palaikymo ir gavo daug naudingos informacijos.
O kaip sekėsi įveikti sunkiausias akimirkas, kurių žindymo kelyje pasitaiko?
„Sunkiausios buvo bemiegės naktys, augimo šuoliai, tačiau ir tai – įveikiama. Žindyti netgi patogiau – pasiimi vaiką ir toliau miegi, nereikia keltis ir eiti ruošti mišinuko“, – kalba Emilija ir priduria, kad kai seki vaiko raidą, žinai, kada tikėtis augimo šuolio ir kaip jam pasiruošti.
Moteris sako, kad vyras ją labai palaiko, o tai santykiuose ir buityje yra labai svarbu.
Kalbėdama apie adaptaciją darželyje, Emilija pabrėžia, kad tam reikia ruoštis. Natūralu, kad daugelis mamų baiminasi, kaip vaikui seksis darželyje, jeigu jis dar pakankamai dažnai žinda.
„Domėjausi, kaip padėti vaikui gerai jaustis, kaip adaptuotis, taip pat žinojau, kad dėl darželio tikrai nereikia nutraukti žindymo. Viskas klostėsi tikrai gerai – tiesiog reikėjo skirti laiko mums abiem pasiruošti psichologiškai“, – sako Emilija.
Pataria klausyti širdies
Paklausta, kodėl, jos nuomone, moterys, galinčios maitinti, atsisako žindyti, Emilija sako, jog yra susikoncentravusi į žindymą pasirinkusias mamas.
„Manau, kad reikia gerbti abi puses – ir tas, kurios pasirenka maitinti, ir tas, kurios atsisako. Aš esu už toleranciją. Mamos nežindo todėl, kad kai kurioms trūksta žinių, mano, kad pienas baigiasi, o jis tikrai nesibaigia, taip pat dar pridėčiau ir tai, kad kai kurios moterys kompleksuoja dėl savo krūtinės formos, nes ji pakinta, žindyvės nesulaukia palaikymo iš artimos aplinkos, girdi iš jų nemalonių pastebėjimų ir panašiai“, – pasakoja Emilija.
Ji dalijasi ir savo patirtimi, kai teko išgirsti pasiūlymą nutraukti maitinimą, neva vaikas jau didelis ir sako, kad tą akimirką gali kilti išties įvairių minčių ir ragina tam nepasiduoti. Svarbu žiūrėti, kaip jaučiasi mama ir žindomas kūdikis.
„Mamos galvoja – viskas, pieno nėra, nes vaikas kabo ant krūties valandomis, vadinasi, neprivalgo, arba bando traukti pieną pientraukiu, tačiau išbėga vos keli lašai.
Tačiau visa tai nereiškia, kad pieno trūksta – kuo daugiau vaikas žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Ir jeigu pieno nenusitraukiate, nereiškia, kad jo nėra – kūdikis yra geriausias pientraukis. Taip pat verta prisiminti, kad mamos pienas nėra tik maistas“, – sako pašnekovė.
Didžiausias privalumas maitinant krūtimi, pasak pašnekovės, yra kuriamas ryšys ir artumas su vaiku. „Mes su sūnumi turime savo ritualus, jam tai padeda nusiraminti, be to, žindymas turi didžiulę teigiamą įtaką vaiko raidai, emocinei savijautai“, – sako mama.
Kuo daugiau domėjausi žindymo nauda vaiko raidai ir psichologijai, tuo labiau norėjau žindyti toliau.
Ji pataria tiesiog domėtis esminiais dalykais, kurie svarbūs vaikui ir jo savijautai, tuomet ir surandami priimtiniausi atsakymai. „Aš pati nebuvau nusistačiusi kažkokio laiko, kiek maitinsiu. Viskas vystėsi natūraliai – kuo daugiau domėjausi žindymo nauda vaiko raidai ir psichologijai, tuo labiau norėjau žindyti toliau. Be to, sužinojau, kad geriausia žindyti iki tol, kol vaikas pats nusprendžia atsisakyti“, – sako Emilija ir siūlo klausyti savo širdies, kuri geriausiai žino, ko reikia jūsų vaikams.
Piktų komentarų negirdi
Viešoje erdvėje galima išgirsti įvairių nuomonių, pamokymų ir kitų pastebėjimų apie žindymą – neetiškus klausimus užduodantys žmonės stebisi, kodėl taip ilgai žindoma, kodėl žindoma viešoje vietoje ir pan. Emilija sako, kad į piktus komentarus dėmesio nekreipia ir savo pavyzdžiu nori paskatinti ir kitas mamas maitinti savo pienu, o ištikus sunkumams – nesuklupti, kreiptis pagalbos.
„Susikaupkite ties savo vaiku, ties jo poreikiais, o ne į kažkieno nuomonę – juk tai yra svarbiausia“, – sako Emilija.
Ji ragina visas mamas, kurioms reikia pagalbos, kurios nori sulaukti visapusiško palaikymo, prisijungti prie grupės feisbuke „Žindykime kartu“. Ten mamos dalijasi savo patirtimi ir patarimais.
„Raginčiau nebijoti žindyti viešoje vietoje, jeigu vaikams reikia užtikrinti jų fiziologinius poreikius. Tikrai nereikia slėptis. Svarbiausia jūsų pačių nusiteikimas.
Be to, krūtys pernelyg sureikšminamos, vertinamos kaip sekso simbolis, taip neturėtų būti. Vaiko maitinimas yra visiškai natūralus ir normalus procesas“, – sako Emilija.
