Norint mokyti vaiką tvarumo, nebūtina griebtis pasaulio pabaigą iliustruojančių pavyzdžių. Tai gali atbaidyti, pasėti augantį kaltės jausmą vaiko sąmonėje. Verčiau rinktis pozityvų kelią.
„Tvarių įpročių formavimas gali vykti linksmai, ypač ugdant vaikus. Svarbiausia yra rodyti gerą pavyzdį, atsakyti į klausimus ir įgyvendinti žodžius praktikoje. Praktiniai pavyzdžiai yra ypač svarbūs, nes jais čia ir dabar galima parodyti, kas daroma planetos labui, ir pamatyti rezultatą“, – sako IKEA interjero dizainerių vadovė Eglė Čyvė.
1. Užsiauginkite maisto namuose
Kiekvienais metais trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto išmetama. Žinojimas, iš kur ir kaip jis atsiranda, gali būti paskatinimas jį labiau vertinti ir jo nešvaistyti. Patys jo užsiaugindami, galime padėti mažinti gamybos paliekamą anglies dvideginio pėdsaką bei plastiko atliekų, liekančių nuo įprastų produktų pakuočių. Be to, kartu su vaiku sodinti bei prižiūrėti daržą bus dar ir smagus bendras užsiėmimas. E.Čyvė tikina, kad tokiam reikalui nebūtina turėti nei terasos, nei balkono.
„Nedidelį daržą galite užveisti ant palangės virtuvėje ar vaiko kambaryje. Pravers augalų stovai, jie užima nedaug vietos, tačiau ant jų telpa bent keli vazonai. Daiginti sėklas galite specialiuose kambariniuose šiltnamiuose – tai patogu ir puošia namus. Gali būti, kad vaikas, pats augindamas pomidorus, ridikėlius, salotas ar prieskonines žoleles, žinodamas, kiek priežiūros ir pastangų reikalauja šis procesas, ims labiau vertinti, ką valgo“, – sako E.Čyvė.
2. Rinkitės gaminius iš perdirbtų atliekų
Vaikui svarbu parodyti tikslą, priežastį, kodėl reikia naujų įpročių. Pavyzdžiui, kalbant apie atliekų rūšiavimo tikslą, vienas iš būdų jį parodyti vaikui – kasdienybėje naudoti daiktus, pagamintus iš perdirbtų žaliavų. Tai gali būti kuprinė ar krepšys iš perdirbto poliesterio, leidžiantys vaikui pamatyti, kokį rezultatą duoda pastangos atskirti atliekas ir kokia jam iš to nauda.
„Kiekvienais metais pasaulyje vien plastikinių vandens butelių sunaudojama per 100 milijardų. Dauguma jų galiausiai atsiduria jūrose, vandenynuose ir sąvartynuose. Vaikui svarbu paminėti, kad vienam plastikiniam buteliui suirti reikia beveik 700 metų.
Rūšiuodami buitines atliekas, suteikiame progą kai kurioms iš jų tapti naujais daiktais, o įsigiję daugkartinių gertuvių – galime mažiau pirkti fasuoto vandens. Rūšiavimo šiukšliadėžes namuose sužymėkite skirtingų spalvų lipdukais – vaikams ir jums bus lengviau“, – sako E.Čyvė.
Ji priduria, kad paskatinti vaikus naudoti gertuves, daugkartinius puodelius, bambukinius šiaudelius ar krepšius galima šiuos daiktus suasmeninant. Pavyzdžiui, vaikai gali patys juos nuspalvinti. Jie didžiuosis savimi, nes rūpinasi aplinka, ir džiaugsis išskirtiniais daiktais, nes antro tokio puodelio ar tokios gertuvės neturės daugiau niekas mokykloje.
3. Žaiskite energiją taupančius žaidimus
Viena sudėtingiausių tvarumo temų bendraujant su vaikais – energijos taupymas namuose. Pavyzdžiui, mūsų šalyje gėlas vanduo nėra problema, tad vaikui gali būti sudėtinga suprasti, kodėl svarbu jį tausoti. Deja pasaulyje jo trūkumą jaučia beveik 1,1 milijardo žmonių, o beveik 2,7 milijardo jo pritrūksta bent mėnesį per metus.
Vaikai geriausiai įsisavina naujas žinias per žaidimus, taip pat eksperimentuodami ir patys išsiaiškindami. Jei norite paskatinti vaiką taupyti vandenį, pažaiskite tokį žaidimą: palikite vandenį bėgti, kol jis valosi dantis, ir stiklinėmis matuokite, kiek jo išbėgo. Arba pamėginkite suskaičiuoti, kiek vandens sutaupytumėte, jei užsinorėję gerti, kiekvieną kartą jo įsipiltumėme ne pilną stiklinę, o tik tiek, kiek reikia troškuliui numalšinti.
„Įtraukite vaiką kviesdami pasvarstyti, ką būtų galima nuveikti su viena ar keliomis sutaupytomis stiklinėmis vandens. Galbūt palaistyti jūsų užveistą darželį ant palangės arba kitus augalus namuose“, – sako E.Čyvė.
Vaikai geriausiai įsisavina naujas žinias per žaidimus, taip pat eksperimentuodami ir patys išsiaiškindami.
Interjero dizainerė siūlo išbandyti kitą įdomų energijos taupymo būdą – naudoti saulės energiją.
„Tikriausiai mažai tikėtina, kad vaiką sudomintų faktas, jog šviesos diodų LED lemputės sunaudoja 85 proc. mažiau energijos ir veikia 10 kartų ilgiau nei kaitinamosios lemputės. Tačiau jam gali patikti saulės energija veikiantys lauko šviestuvai. Jų būna žaismingo dizaino, jie skleidžia jaukumą ir gali sužadinti vaikišką smalsumą bei norą pasidomėti, kaip dar gali būti naudojama energija iš saulės šviesos“, – pataria E.Čyvė.
4. Įprastus patiekalus kartais pakeiskite augalinėmis alternatyvomis
Kiekvienas galėtume sumažinti paliekamą anglies dvideginio pėdsaką apie 73 proc., jei vartotume mažiau mėsos bei pieno produktų. Tačiau net retkarčiais vietoje įprastų patiekalų pasirinkę augalines alternatyvas galime prisidėti prie tvaresnės ateities. Tokiam maistui pagaminti reikia mažiau išteklių, todėl daromas mažesnis poveikis aplinkai.
„Dešrainis su vegetariška dešrele vietoje įprastos ar daržovių kukuliai vietoje mėsiškų – tai planetai draugiškesnis pasirinkimas, kuris kartu ir patrauklus vaikams. Retas atsisakytų dešrainio, tiesa? Eksperimentinis susitarimas bent vieną dieną per savaitę nevalgyti mėsos galėtų tapti norma, šeimos tradicija. Pastebėsite, kad nė kiek nenukenčiate ir netgi išugdėte sveikesnių bei tvaresnių šeimos valgymo įpročių“, – patarimu dalijasi E.Čyvė.
