O juk savo žinias perduodame ir vaikams... Kad nereikėtų išlaidauti brangiam dantų gydymui, verčiau pasidomėkime, kokie mitai vis dar gyvi ir kai kurių asmenų netgi aktyviai ginami.
- Pieninių dantų nereikia valyti. Et, juk jie vis tiek iškris, kam stengtis? Tai visiška netiesa. Mažyliui, kuriam nevalomi dantys, gresia burnos ertmės ligos, blogas burnos kvapas, dantų ėduonies sukeltas skausmas... Ką jau ir bekalbėti apie tai, kad vėliau toks neprižiūrėjimas turės įtakos ir nuolatiniams dantukams. Taigi, pradėkite savo atžalų dantimis rūpintis jau nuo pat pirmųjų dienų, kad vėliau netektų karčiai gailėtis.
- Dantis valyti būtina, o kaip – visai nesvarbu. Jeigu dantų šepetėliu tiek sau, tiek vaikučiui pamakaluojate burnytėje dešimt sekundžių ir manote, kad tai padės išvengti bakterijų, besitaikančių sukelti ėduonį, – klystate. Dantis reikia šveisti lėtai, sukamaisiais judesiais, nuo dantenų viršaus iki dantuko apačios, vienam dantukui skiriant maždaug 10 sekundžių. Ypatingą dėmesį skirkite krūminiams dantims ir tarpdančiams, nušveiskite liežuvį ir nepamirškite gerai išskalauti burnos. Štai ką sako odontologai: priekinius dantų paviršius patariama valyti vertikaliais, šluojamaisiais, sukamaisiais judesiais, kramtomuosius – horizontaliais, sukamaisiais, o vidinius – šluojamaisiais. Ir nepamirškite nuvalyti liežuvio jam skirtu valikliu!
- Vaikui tinka bet kokia dantų pasta. Skaitykite etiketes – labai dažna pasta, kurią naudoja suaugusieji, griežtai draudžiama naudoti vaikams iki 6 metų. Taip pat odontologai pataria, kad jokiu būdu mažyliams neleistumėte valytis dantų pastomis, kurių sudėtyje yra abrazyvinių dalelių. Fluoras – dar vienas baubas. Mažiems vaikams patariama naudoti dantų pastą be fluoro ar su itin mažu kiekiu fluoro (250–500 ppm). Labai svarbu tinkamai parinkti pastą vaikams, turintiems mišrų sąkandį, t. y. kai pieniniai dantukai keičiasi į nuolatinius.
- Dantų valymą ramiai galima patikėti pačiam vaikui. Nebūkime tokie naivūs ir negalvokime, kad mažyliai patys mums pasakys, kad šiandien dar nesivalė dantų. Žinoma, tokių vaikų tikrai yra, tačiau gera pradžia – pusė darbo, tad stengtis įdiegti higienos įgūdžius vaikui turi patys tėvai, o ne palikti šį procesą savieigai.
- Dantų šepetėlis turi būti pagamintas iš natūralių šerių. Natūralumas natūralumui nelygu. Kaip išsirinkti dantų šepetelį, jau rašėme, taigi greičiausiai atkreipėte dėmesį į tai, kad ant natūralių šerių kaip tik susirenka daugiau bakterijų, mikrobų ir mikroorganizmų, dievinančių drėgmę. Už tai odontologai sako, kad geriausia rinktis dirbtinių šerelių šepetėlius, kadangi šie dargi ir mažiau žaloja dantenas ir burnos ertmę.
- Vaikai dantis gali valytis elektriniu dantų šepetėliu. Pastarasis dantų šepetėlis gali būti per daug „agresyvus“ augančiam organizmui, t. y. mažylio dantų paviršiui. Verčiau skatinti vaiką rankiniu būdu prižiūrėti dantis tam, kad lavėtų motorika. Kaip teigia odontologai, gali būti, kad elektrinis dantų šepetėlis dantis išvalo geriau, tačiau tai nereiškia, kad mes neturime įdėti pastangų.
- Kramtomoji guma puikiai pakeičia dantų valymą. Tuomet visi puikuotumėmės sveikais dantimis, ar ne? Iš tikrųjų tėra mitas, kad kramtomoji guma gali apsaugoti nuo ėduonies. Kramtomoji guma gali būti naudojama kaip profilaktikos priemonė norint išsaugoti sveikus dantis, bet ja nereikėtų piktnaudžiauti ar naudoti kaip pagrindinę burnos priežiūros priemonę. Po valgio guma turėtų būti kramtoma 10 minučių, tada skatinamas seilėtekis ir gerėja burnos ertmės valymasis seilėmis. Gumoje esantis ksilitolis saugo nuo bakterijų, o karbamidas didina pH. Tagi, dėl gumos – viskas galima, bet su saiku.
- Dantų pastos reikia kuo daugiau. O juk taip dažnai pabrėžiama, kad naudoti reikia tik žirnio dydžio dantų pastos rutuliuką. Ypač atsargiems reikia būti su vaikais, kurie mėgsta „paskanauti“ saldžios ir ryškiaspalvės dantų pastos. Trumpai tariant, atsižvelkite į odontologų rekomendacijas ir dantų pastos etiketes. Dantis valote šepetuku, o pasta – tik pagalbinė priemonė, taigi šiuo atveju daugiau yra mažiau.
