Konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ jis skaitė pranešimą „Penkios meilės kalbos: kaip atpažinti vaiko meilės kalbą?“. Be to, kad Vilius Bernatonis yra verslo advokatas ir vienas iš Šeimų universiteto (seimu.lt) įkūrėjų bei moderatorių, jis dar yra atsakingas ir rūpestingas tėtis – su žmona Lina augina penkis vaikus.
Šeimų universitete vykdomi saviugdos kursai, t. y. kai tėvai mokosi vieni iš kitų, padeda ir skatina vieni kitus būti geresniais tėvais. „Mes negalime tikėtis, kad viską žinome. Daugeliui atrodo, kad būti mama ar tėčiu yra prigimtinis dalykas, viskas paprasta ir aišku, tačiau taip nėra. Mokytis būti geresniais tėvais daug svarbiau nei mokytis savo profesijos“, – įsitikinęs V.Bernatonis.
Jo nuomone, tėvai yra geriausi vaikų ugdymo specialistai. Todėl dalydamiesi savo patirtimi tėvai tobulėja.
„Visi žinome G.Chapman knygą „Penkios vaikų meilės kalbos“, bet aš tikiu, kad tų kalbų yra ir daugiau. Pasirinkau penkias, nes su žmona Lina auginame penkis vaikus“, – sakė lektorius.
Kad susikalbėtume su vaikais, svarbu suprasti, kaip jie supranta, mąsto, kalba. Juk kaip mąstau ir suprantu aš, nebūtinai taip turi mąstyti ir suprasti kitas, ypač vaikas. Todėl itin svarbu suprasti jų meilės kalbą, pabrėžė lektorius.
„Šeimos labai gražiai atrodo nuotraukose. Bet žmonės nėra nuotraukos. Mes gyvename ne su nuotraukomis, o su žmonėmis, kurių kiekvienas turi savo norus, jausmus, įsivaizdavimus.
Meilė nėra tik jausmas. Pavyzdžiui, grįžau vakar iš kelionės antrą valandą nakties, atsiguliau, o čia – vaikas verkia. Kaip manote, kokie jausmai mane apėmė? Dėl to meilė nėra tik jausmas“, – sakė lektorius ir pridūrė, kad meilė yra ir pažinimas, ir įsipareigojimas.
Lektorius meilės kalbas kūrybingai ir žaismingai pateikė per savo vaikus, per jų charakterius ir savybes – ko penki vaikai moko šeimoje. Kviečiame susipažinti.
Pirmoji meilės kalba – susipažinti
Ją geriausiai, anot Šeimų universiteto moderatoriaus, perteikia jų jauniausias sūnus Jokūbas (1,3 metų).
Galima sakyti, kad vaikai panašūs, bet iš tiesų taip nėra – kiekvienas jų kuo nors skiriasi, yra ypatingas. Anot V.Bernatonio, vaikui gimus tėvams svarbiausia suprasti ir pamatyti, kuo tas vaikas ypatingas, atrasti, kaip su juo bendrauti. Kaip su vaiku susipažinti? Tai tėvai gali daryti keliaudami drauge su vaiku: žaisdami, švęsdami, kartu įveikdami ligas ir pan.
Tik pažindami vaiką tėvai suvoks, kuo jis skiriasi nuo kitų vaikų. Lektorius perspėja ir dėl galimo pavojaus. „Regis, jau keturis vaikus užauginome, viską žinome ir suprantame. Stop, netiesa! Reikia atskirai susipažinti su kiekvienu vaiku, keliauti jo kelionę, nepasitikėti savo lūkesčiais. Nes mūsų lūkesčiai dažnai yra mūsų priešas. Žmogaus brandos sąlyga – padėti į šalį savo lūkesčius. Pasirinkite būti ne teisūs, o laimingi. Lūkesčiai dažnai stoja tarp mūsų ir mūsų vaikų.“
Antroji meilės kalba – džiaugtis kartu
Šios kalbos, anot V.Bernatonio, geriausiai juos – tėvus ir kitus brolius bei seseris – moko dukra Sofija (3 metai). Jos charakteris visai kitoks negu Jokūbo. Sofijai daug smagiau pakalbėti, nei palakstyti ar ką nors padaryti. Ji mėgsta, kai kas nors jai skaito pasaką, domisi jos veikla, kai jos klausosi ir ją girdi.
Sofijos pamoka – mokykimės džiaugtis, mes ne kankiniai.
„Štai ir mums, auginantiems penkis vaikus, dažnai sako, kad „jūs atlikote pareigą tėvynei“. Mes neatliekame pareigų – mes džiaugiamės gyvenimu! Šeima nėra vieta atlikti pareigas, šeima yra vieta, kur mes džiaugiamės. Keliauti – smagu, o keliauti su šeima – dvigubai smagiau.
Jei pykstatės šeimoje – gerai, bet dar svarbiau, kad vaikai matytų ir tai, kaip jūs susitaikote.
Pagyventi sau prieš susilaukiant vaikų? Nesąmonė! Kai „gyveni sau“, tai tik pusiau gyveni. Jei nerandame šeimoje džiaugsmo, jo galima išmokti. Tai sunku, bet įmanoma. Išsikelkime tikslą – išmokti džiaugtis šeimoje. Mes esame čia tam, kad augtume. O augti – tai pasidaryti geresniu, o geresniu tampame, kai išmokstame džiaugtis. Jei šeimoje įsimetė rutina, padarykite ką nors beprotiško. Pamatysite, tai veikia”, – ragino advokatas.
Trečioji meilės kalba – pasitikėti
Ją įkūnija vidurinioji Bernatonių atžala Marija (7 metai), kuri visada randa būdą, kaip prajuokinti šeimos narius, kai jie yra per daug rimti.
„Šeimos meilė nėra kokia nors technika, tai yra gyvenimas, taigi mes turime pasitikėti, ką jis mums duoda, net jei kartais ta dovana ir abejojame. Tarkime, mūsų Marijos juokeliai būna ne vietoje. Bet tai gerai! Nes jeigu esi rimtas, kažką darai neteisingai. Humoras padeda atsikratyti išankstinių nusistatymų, prisirišimų“, – kalbėjo V.Bernatonis.
Jis priminė, kad šeima yra ta vieta, kurioje žmogus priimamas toks, koks jis yra, besąlygiškai; ta pasitikėjimo atmosfera yra būtina. Šeimoje ne toleruojame, o mylime vieni kitus.
Kitas pasitikėjimo ir meilės komponentas yra griežtumas. Vaikams reikia krypties.
„Mes nesame pozityvių dalykų inkubatorius. Jei besiritančiam drugeliui prakirpsime apvalkalą ir padėsime išsiristi, jis nepaskris. Juk tik verždamasis iš apvalkalo jis sustiprina savo sparnus, jam ta kova, tas veržimasis būtinai reikalingi. Vaikus auginant galioja ta pati taisyklė: ne palengvinkime jiems augimą, bet padėkime augti“, – įžvalgomis dalijosi advokatas.
Ketvirtoji meilės kalba – svajoti
Elenytė (10 metų) – Bernatonių šeimos profesorė ir menininkė. Elenytė yra kantri ir niekad nepamiršta, ko klaususi – tol klausinės, kol gaus atsakymą. Taip ji tėvus ir kitus šeimos narius moko kantrybės.
„Taip pat labai svarbu svajoti ir ko nors gyvenime siekti, turėti tikslų. Tėvų pagrindinė pareiga ir atsakomybė – padėti vaikams tų svajonių siekti, nes tik šeimoje vaikas ugdomas. Darželis, mokykla? Jie tik gali padėti, bet atsakingi yra tėvai. Šeima nėra parkavimosi aikštelė po užklasinės veiklos, šeima – pagrindinė vieta, kurioje vaikas auga“, – tvirtino V.Bernatonis.
Penktoji meilės kalba – užaugti
Šią meilės kalbą įkūnija vyriausiasis sūnus Kristijonas (12 metų). Jis – šeimos tvarka, paklusnumas, atsakingumas, jis moko jausti pareigą.
Kai tėvai rūpinasi vaikais, kartais atrodo, kad tai yra jų nuosavybė, kurią reikia nuolat kontroliuoti. „Tačiau ateina laikas, kai tėvai nueina į antrąjį planą, kai patys tėvai gali iš vaikų mokytis. Ateina laikas, kai tėvai turi suprasti, kad jų misija vaikų gyvenime yra labai svarbi, tačiau laikui bėgant ji mažėja. Vaikai užauga ir tai reikia priimti, susitaikyti“, – aiškino advokatas.
Svarbiausia meilės kalba – būti kartu
„Geriausia vieta vaikui augti yra šeima, o broliai ir seserys yra geriausi mokytojai. Augti su jais – puikiausias būdas išmokti visų meilės kalbų. Svarbiau – ne išsilavinimas, o tai, ką gauni šeimoje. To nenusipirksi už jokius pinigus.
Tačiau didžiausia ir stipriausia mano meilės kalba savo vaikams yra ta, kad aš myliu jų mamą, o mama myli mane. Jei norime vaikams rodyti meilę, rodykime ją savo sutuoktiniui. Tai svarbiausia meilės kalba.
Jei pykstatės šeimoje – gerai, bet dar svarbiau, kad vaikai matytų ir tai, kaip jūs susitaikote. Visų vaikų svarbiausia meilės kalba yra matyti, kaip tėvai myli vienas kitą. Tai yra jų saugumas, jų įrodymas, kad ir jie yra mylimi, – akcentus sudėliojo lektorius. – Amžina meilė įmanoma. Tai priesaika, kurią su Lina ištarėme tuokdamiesi. Man tai – vienintelis būdas būti laimingam dabar ir amžinai. Kol tai esu įsisąmoninęs, galiu padaryti laimingą savo žmoną ir savo vaikus.“
