Skyrybų bylos – vienos iš „neskaniausių“
„Turbūt niekas vestuvių metu negalvoja apie skyrybas, bet statistika rodo, kad dažnai taip nutinka. Dėl to sudarant santuoką naudinga pagalvoti ir apie galimas neigiamas pasekmes, tai yra, santuokos nutraukimą. Nei vienas iš mūsų nesame nuo to apdrausti“, – konferencijoje „Šeimos finansų savaitgalis 2019“, – teigė J.Bložė.
Statistika išties nenuteikia pozityviai: beveik kas antra santuoka Lietuvoje nutrūksta vidutiniškai po vedybų praėjus 11–12 metų. Teismuose kasmet išnagrinėjama apie 9 tūkst. santuokos nutraukimo bylų. Net 60 proc. sutuoktinių, siekiančių nutraukti santuokas, yra turintys nepilnamečių vaikų.
Anot J.Bložės, santuokos nutraukimo bylos, kartu su paveldėjimo bylomis, emociškai yra pačios „neskaniausios“. Tačiau, jo teigimu, kada sutuoktiniai būna pasirašę vedybų sutartį, skyrybų metu iškart „užsidaro“ iki 50 proc. klausimų, o pats santuokos nutraukimo procesas pareikalauja mažiau laiko, blogų emocijų ir, be abejo, pinigų.
Sutuoktiniai mano vienas apie kitą viską žinantys, tačiau prasidėjus skyrybų procesui paaiškėja, kad vienas iš jų kažką slėpė.
Advokatas taip pat patikslino, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas gali trukti net iki dvejų metų. „Tačiau jei sutuoktiniai yra išlaikę tarpusavio pagarbą, skiriasi gražiuoju ir vienas kitam daugiau mažiau pretenzijų neturi, teismas juos gali išskirti per mėnesį“, – pabrėžė jis.
Kas pasirašo vedybines sutartis
J.Bložė pasakojo savo praktikoje dažnai susiduriantis su atvejais, kai sutuoktiniai mano vienas apie kitą viską žinantys ir viskuo besidalinantys, tačiau prasidėjus skyrybų procesui paaiškėja, kad vienas iš jų pastaruosius metus tam tikrą informaciją slėpė ar daug kas nebuvo žinoma.
Anot jo, vedybų sutartis padeda išvengti skyrybų metu iškylančio „purvo“ ir „skalbinių skalbimo viešai“, kadangi joje iš esmės yra apibrėžiami sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimai, turto ir nuosavybės valdymas bei santykiai su trečiaisiais asmenimis.
„Šiandien Lietuvoje vedybų sutartis dažniausiai pasirašo 31–40 metų amžiaus asmenys, kurie arba turi verslų, arba užima aukštas pareigas, turi vieną ar kelis vaikus, įsipareigojimų bankui ir panašiai, kadangi supranta, kad vedybų sutarties galima nauda šiai dienai yra gerokai reikšmingesnė. Bet net ir jaunos poros, kurios sudaro pirmąją santuoką, neturi vaikų ir paskolų, pagalvoja apie tokią galimybę perspektyvoje“, – komentavo advokatas.
Lietuvos teisės aktuose numatoma ikivedybinė (kuri sudaro trečdalį visų pasirašomų) ir povedybinė (sudaranti du trečdalius) sutartis. Iš viso per metus Lietuvoje pasirašoma apie 2 tūkst. vedybinių sutarčių, ir šis skaičius kasmet auga.
Sutartys pasirašomos ir nesant santuokai
Advokatas taip pat sakė, jog pas jį kreipiasi nemažai klientų, kurie gyvena kartu nesudarę santuokos, tačiau nori vedybinės sutarties.
„Kadangi Seime jau dešimt metų nepavyksta įteisinti partnerystės instituto, tai reiškia, kad asmenys, kurie nėra sudarę santuokos, negali naudotis vedybinės sutarties institutu. Tad žmonėms, kurie nėra sudarę santuokos ir neplanuoja to greitai daryti, patariu pasirašyti sutartį ne notarine tvarka, o sau, ir turėti po sutarties egzempliorių ar pateikti ją saugojimui. Tokiu atveju, atsiradus ginčui tarp partnerių, ta sutartis bus tam tikras rašytinis įrodymas teisme, kaip jie buvo apsitarę ką nors daryti“, – rekomendavo J.Bložė.
Pavyzdžiui, jo klientai – nesusituokusi keturiasdešimtmečių pora – įsigijo pakankamai brangų butą miesto centre, į kurį abu investavo po didelę sumą. Vienas iš jų turi vaikų iš praeitos santuokos. Pasirašę tarpusavio sutartį, jie apsprendė bendrai įsigyto turto dalybas vieno iš jų mirties atveju.
Pasak advokato, standartinę vedybų sutartį sutuoktiniams gali parengti notaras, o norintiems sudaryti pagal individualius poreikius adaptuotą sutartį patariama kreiptis į specialistus.
Vedybų sutartis registruojama Registrų centre, ir jos turinys gali būti koreguojamas tik teismo leidimu.
Svarbiausi vedybinės sutarties punktai
Kalbėdamas apie vedybinės sutarties turinį, J.Bložė pateikė kelis esminius aspektus, kurie įprastai aptariami sutartyje:
Iki santuokos įsigyto turto nuosavybė įprastai priskiriama asmeninei nuosavybei. Tačiau pasitaiko ir tokių niuansų, kai, pavyzdžiui, santuokos metu vyras kartu su žmona moka už jos iki santuokos įsigytą turtą (pvz., būsto paskolą), tačiau įvykus skyryboms pradeda iš jos reikalauti grąžinti įmokas, kurias skyrė iš savo pajamų.
Po santuokos įsigyjamo turto nuosavybė įregistruojama keliomis formomis. Pavyzdžiui, ją galima priskirti asmeninei, bendrai arba dalinei (pvz., kai viena trečioji turto priklauso vienam, o dvi trečiosios – kitam) nuosavybės formoms.
Santuokos metu gaunamų pajamų priskyrimas, išlaidų pasidalinimas. Galima apsitarti, kad kiekvieno pajamos, gaunamos iš darbinės, intelektinės ar kt. veiklos, yra asmeninės arba tam tikra dalis yra bendra. Arba, galima nustatyti, kad tam tikra dalis asmens pajamų yra skiriama sutuoktiniui ar vaikams.
Galima apsitarti, kad kiekvieno pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, yra asmeninės arba tam tikra dalis yra bendra.
Sandorių, įsipareigojimų sudarymas santuokos metu. Apsitariama, kaip bus sudaromi ir vykdomi vieni ar kiti sandoriai, įsipareigojimai; kas bus už juos atsakingas. J.Bložė pataria sandorius sudarinėti sutuoktinių, o ne trečiųjų asmenų (pvz., tėvo, brolio) vardu.
Tarpusavio išlaikymas. Vedybinėje sutartyje galima apsitarti, kaip sutuoktiniai vienas kitą išlaikys santuokos metu ir po jos. Tai ypač aktualu atvejais, kai vienas sutuoktinis atsisako karjeros ir augina vaikus, o kitas užsiima darbine veikla.
Anot advokato, visos sąlygos vedybų sutartyje nustatomos tiek esamam, tiek būsimam turtui.
Naudinga susitarti, kol santykiai geri
J.Bložė apibendrino, jog esminiai vedybinės sutarties tikslai yra apsaugoti kiekvieno sutuoktinio asmeninį turtą, apsisaugant ir nuo kito sutuoktinio prievolių (pvz., verslo bankroto atveju); apspręsti šeimos pajamų paskirstymo, turto valdymo ir padalinimo klausimus santuokoje ir įvykus skyryboms.
Jo teigimu, vedybų sutartyje ypač naudinga aptarti vaikų išlaikymo klausimus įvykus skyryboms, kadangi skyrybų metu dažniausiai kyla ginčai dėl vaikų išlaikymo dydžio.
„Iš esmės, kalbant apie skyrybas, „laimėjimo“ situacijų nebūna. Net kai ir susitariama gražiuoju, santuokos nutraukimas prilygsta vienoms iš sunkiausių patirčių žmogaus gyvenime. Tačiau vedybų sutartis itin supaprastina skyrybų procesą, ypač, kai žmonės racionaliai nebemąsto ir vienas kitą mato kaip priešus. Mat tuomet „kapojamasi“ ir dėl euro, kuris iš esmės nėra svarbus, – esmė yra žmonių principai. Tad stenkitės susitarti, kol santykiuose viskas yra gerai“, – reziumavo J.Bložė.
