Būdamas metų ir keturių mėnesių amžiaus Algirdas iškrito iš penkto aukšto. „Savaime suprantama, kad aš tos istorijos neatsimenu, tad galiu perpasakoti tik savo tėvo versiją. Įdomiausia tai, kad dieną prieš mano skrydį, brolis buvo užlipęs ant taburetės, vėliau ant stalo ir tuomet ant palangės, o tėvas suspėjo jį pačiupti už pakartos. Sakė, kėdę pastūmė toliau, kad nebebūtų tokių pagundų. Kitą dieną atėjęs kaimynas trenkė tėvui į veidą ir pasakė eiti savo sūnų pasiimti iš pirmo aukšto. Tėvas išbėgo basas, pagriebė mane ir 2 kilometrus nešė iki Alytaus ligoninės. Aš skubiai buvau išvežtas į Kauno klinikas ir gydytojų dėka galiu švęsti savo antrą gyvenimą“, – pasakoja Algirdas.
Vaikinas žino, kad abu tėvai turėjo problemų su alkoholiu, taigi natūralu, kad broliai nebuvo prižiūrimi pavyzdingai. Maža to, tėtis labai stipriai mušdavo mamą, todėl broliai augo neturėdami jokio teigiamo šeimos modelio.
„Kadangi tėvams teisė auginti mus nebuvo atimta, savaitgaliais ir per šventes mes grįždavome namo, taigi smurtą stebėjome labai iš arti ir tai tikrai mumyse paliko daug traumų ir pėdsakų. Būdami septynerių mes su broliu jau patys virdavome sriubą, nes kitaip būtume likę alkani, o stoties rajone eidavome iš žmonių prašinėti pinigų“, – prisimena Algirdas.
Remigijus, auginantis, 2 metų sūnų, prisipažįsta – jis labai bijojo tapti tėvu, juk neturi įgūdžių ir niekada nematė tinkamo pavyzdžio. „Bet tas jaudulys man leido labiau pasiruošti. Kai pirmą kartą išgirdau savo sūnaus verksmą, aš apsiverkiau ir pats. Visi, turintys vaikų, žino, kad tai yra stebuklas. Pats brangiausias meno kūrinys“, – sako Remigijus.
Vyras prisipažįsta – bijojo paimti savo sūnų ant rankų. „Man pasirodė jis toks mažytis, toks trapus“, – ir nusijuokia prisiminęs, kad pirmą kartą keisdamas sauskelnes net išprakaitavo.
Algirdas ir Remigijus vaikų globos namuose praleido kone 20 metų – pabaigę mokslus dar kurį laiką grįždavo ten savaitgaliais.
„Viename kambaryje gyvendavome šešiese ar septyniese. Mokėmės bendruomeniškumo, gerbti kitų šeimos narių poilsį, gyventi tvarkingai. Dauguma vaikų ten patekdavo iš destruktyvių šeimų, agresyvūs, formuodavosi grupelės, tekdavo mokytis prisitaikyti ir išlikti, muštynių, be jokios abejonės, taip pat pasitaikydavo, – pasakoja Algirdas ir prisipažįsta, kad jiems buvo kur kas lengviau, nes į vaikų globos namus pateko dviese.
Nebūk toje aplinkoje, kuri tave neigiamai veikia – tai pagrindinis patarimas, kurį nori broliai perduoti visiems, susiduriantiems su gyvenimo sunkumais.
„Nori tapti ledo ritulio žaidėju? Susirask draugą ledo ritulio žaidėją arba bendrauk su žmonėmis, kurie domisi šiuo sportu. Taip daug lengviau siekti savo svajonių – kai esi tinkamoje aplinkoje“, – sako Algirdas ir Remigijus.
Tinklalaidę kuriančio fondo „Mamų unija“ pagrindinė misija – globoti vėžiu sergančius vaikus ir jų šeimas. Kviečiame šiemet skirti 1,2 proc. savo GPM būtent Mamų unijai – ši parama leidžia organizuoti nemokamą ir kokybišką įvairiapusę pagalbą globojamoms šeimoms.
