Animatoriai kviečiami ne tik į vaikų gimtadienius, bet ir darželio ar pradinių klasių išleistuves, krikštynas, Rugsėjo 1-osios ir kalendorines šventes, taip pat gali būti ir parduotuvės atidarymo ar vaikų dienos tėvelių darbovietėje šventinis renginys. Pasirodžius animatoriui, vaikų akys ima spindėti, visi kartu dainuoja, žaidžia, dalyvauja smagiose veiklose.
Šventėje pamiršta visus savo rūpesčius
Justina Kelerienė prisistato kaip vaikų švenčių draugė, nes kartą viena mergaitė jai pakuždėjo, kad žodis „animatorė“ skamba kaip didelis dramblys, o Justina nėra didelė, ji – mergaitės draugė.
„Nuo tada pas vaikus visuomet keliauju su savotiška misija – paliesti jų širdis. Ir viską darau nuoširdžiai, nes vaikai yra geriausi jausmų rentgeno aparatai. Atkeliavusi į šventę pamirštu visus rūpesčius, tampu vienu iš savo 120–140 skirtingų personažų“, – šypsosi pedagogikos studijas baigusi Justina.
J.Kelerienė su vaikais šventėse draugauja jau daugiau nei 8-ius metus ir sako, kad jos pasirinkimą tikriausiai nulėmė likimas: „Mano mama yra vaikų darželio auklėtoja, po pamokų leisdavau laiką pas ją, vėliau vasaromis dirbdavau auklėtojos padėjėja. Kartą pamačiau skelbimą apie animatorių darbą ir tai pakeitė mano gyvenimą.“
Pradžia nebuvo lengva
Jau 9-ius metus animatorės darbu užsiimanti Aurelija Savickaitė nuo vaikystės mėgo scenoje dainuoti ir vaidinti. Studijų metais ieškodama darbo nusprendė jėgas išbandyti vaikų šventėse.
„Pradžia nebuvo lengva, buvau kukli ir nedrąsi. Vėliau patekau į stiprią animatorių komandą, gavau puikią galimybę greitai mokytis ir „išlipti“ iš komforto zonos. Norėdama susikurti savo kaip animatorės išskirtinumą, vedamų švenčių metu pradėjau dainuoti. Vietoj baimės ir jaudulio greitai pradėjau jausti didelį pasitenkinimą“, – pasakoja Aurelija.
Tapti animatoriumi Justą Meilūną paskatino Kalėdų seneliu dirbantis draugas, pasiūlęs pabandyti šį darbą. „Buvau dar nepilnametis ir man buvo labai baisu, sunkiai sekėsi“, – su šypsena prisimena Justas.
Vėliau Vilniuje Justas įsidarbino animatorių paslaugas teikiančioje įmonėje ir mokėsi šios profesijos paslapčių. Po kelių metų įgijęs patirties, atsidarė savo įmonę – dirba ne tik animatoriumi, bet ir vaikų bei suaugusiųjų švenčių vedėju.
Justas dirba jau 8-erius metus ir juokauja, kad tarpusavyje su kolegomis vieni kitus vadina „seniais“.
„Animatoriaus darbas labiau tinka jaunesniems, nes užsiėmimai su vaikais reikalauja daug energijos, todėl vis daugiau savo veiklos noriu perkelti į renginių vedėjo poziciją“, – sako Justas, Vilniaus kolegijoje įgijęs renginių vadybos specialybę.
Animatorius įgyvendina šventės viziją
J.Kelerienė pataria tėveliams, kurie nori išsirinkti animatorių, pirmiausia atsižvelgti į vaiko poreikius ir pomėgius. Taip pat svarbu aptarti, kokią šventę jie įsivaizduoja – ar turi būti daug aktyvių veiklų ar, priešingai, dėl mažos erdvės nenori, kad vaikas sukaistų; o gal pageidauja daugiau magijos, veidukų piešimo ir t. t.
„Kai pradėjau dirbti, animatorių buvo mažiau, dabar jų tikrai daug, bet ne visi dirba atsakingai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į atsiliepimus. Nieko nėra skaudžiau nei nuviltas vaikas“, – pataria Justina.
A.Savickaitė mano, kad svarbus personažo estetinis vaizdas ir animatoriaus gebėjimas įsikūnyti į savo vaidmenį.
Kitas būtinas kriterijus yra malonus bendravimas su klientais, gebėjimas suprasti tėvų ir vaikų poreikius, dėmesys detalėms.
Pasak J.Meilūno, animatoriaus sėkmę lemia ne tik gerai parengta programa, bet sugebėjimas bendrauti, sudominti ir užimti vaikus, suteikti gerų emocijų.
Užsakymai stebina originalumu
Animatorė Justina džiaugiasi savo klientų originaliais užsakymais: teko pradžiuginti vaiką, kuris pasveikęs išėjo iš ligoninės, o štai kai kurios žmonos užsako vaikišką programą savo „suvaikėjusiems“ vyrams.
„Pats originaliausias ir labai smagus užsakymas buvo ofise – išpaišyti gyvūnėliais dažnai vėluojančių darbuotojų veidus. Niekas nesitikėjo tokio personalo vadovės pokšto. Visiems buvo labai juokinga“, – prisimena J.Kelerienė.
Kartą, kol Justina vedė vaikų šventę vienas tėvelis nupoliravo jos mašinos lempas! „Čia buvo tobula staigmena, nes mano mašiniukui to jau labai reikėjo. Žmonės yra nuostabūs, tikrai moka nustebinti“, – šypsosi animatorė, šventėse tampanti vienu populiariausių personažų – Kake Make, Elza, Vienarage, Saldainių fėja ar šunyte patrulė Sky.
J.Kelerienė aktyviai dirba kalėdiniu laikotarpiu Elfe ar Snieguole kartu su kolega, kuris įkūnija Kalėdų senelį ir būna iki ašarų juokinga, ką vaikai pakužda į ausį – vienas prisipažino, kad suvalgė skaniausius mamytės saldainius ir ji supyko, bet juk nieko blogo vaikas nepadarė ir turi gauti dovaną, nes mama dietos laikėsi dėl būsimo baliaus. „Nuostabu jausti tyrą vaikų nuoširdumą“, – šypsosi Justina.
Aurelija prisimena vieną originaliausių idėjų – įkūnyti Daenerys Targaryen iš filmo „Sostų karai“: „Juokingiausia buvo tai, kad šio filmo nebuvau mačiusi, tačiau viskas pavyko puikiai, buvo labai įdomu.“
Nuo ko priklauso animatoriaus darbo kaina?
Animatorių darbo valandos kaina prasideda nuo 60–80 EUR. Kaina priklauso nuo programos trukmės, turinio ir papildomų paslaugų. Pasak Justinos, brangiausiai kainuoja mokslinė programa, nes reikia įsigyti sauso ledo ir kitų, šiai programai reikalingų dalykų, kurių įprastoje parduotuvėje nenusipirksi ir namie nelaikysi. Pavyzdžiui, sauso ledo temperatūra yra –78 laipsnių, azoto net –200 laipsnių.
„Papildomai galiu pasiūlyti batutą, putų patranką su putų šou, burbulų mašiną, cukraus vatos, šerbeto ir spragėsių aparatus, žemo rūko mašiną, laikinų, purškiamų tatuiruočių darymą“, – vardija vaikų švenčių draugė Justina, kuriai teko vaikus linksminti ir užsienyje – Anglijoje ir Lenkijoje.
Turiningą programą siūlanti Aurelija taip pat gali surengti mergaičių grožio saloną, padaryti makiažą, šukuoseną, nulakuoti nagučius, madų demonstravimą ant podiumo.
J.Meilūnas kuria dažniau berniukus, nei mergaites žavinčius superherojus: žmogų-vorą, betmeną, piratą ir kt., o kalėdiniu laikotarpiu jis virsta Kalėdų seneliu. Justas prisipažįsta, kad kartais išjudinti ir nustebinti vaikus būna sunku – ypač sostinėje jie daug visko matę, o mažesniuose miestuose nuoširdžiai priima kaip tikrą žvaigždę ir sako – „Tu mano superherojus“.
Turi patikti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams
Pasak Justinos, šią veiklą verta rinktis nuoširdžiai mylintiems vaikus ir mėgstantiems bendrauti: „Ne visi išdrįstų su personažo kostiumu drąsiai vaikščioti tarp žmonių, juos džiuginti. Taip pat reikia būti atsakingam, vykdyti savo įsipareigojimus – man teko net su sulūžusiu kojos pirštu, ištinusia pėda vykti į šventę, nes vaikai laukė.“
Anot Aurelijos, šis darbas yra ypatingas tuo, kad kiekviena sukurta šventė yra unikali. Šventės metu vedėjas iš karto gauna grįžtamąjį ryšį, mato ir jaučia, kokias emocijas pavyko sukurti šventės dalyviams. „Vaikai nuoširdžiai tiki, kad esu tikra pasakų herojė, jie dažnai man pasakoja apie tai, kaip žiūri apie mane sukurtus filmus, skaito knygas ir dainuoja dainas“, – pasakoja animatorė.
A.Savickaitė mano, kad didžiausias šio darbo privalumas yra tai, kad gali laisvai derinti savo darbo grafiką, be to, šventės neužima visos darbo dienos, todėl turi daug laisvo laiko kitoms veikloms: „Šiame darbe galima „išlaisvinti“ savo meninius gebėjimus ar pademonstruoti talentus – mano kolegos švenčių metu atlieka akrobatinius triukus, groja instrumentais, kuria interaktyvias, kūrybines veiklas.“
Kalbėdama apie ateitį Aurelija tiki, kad animatorių paklausa išliks, tačiau dirbantys šioje sferoje turės prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimų, veiklų tendencijų, puikiai išmanyti to laikmečio aktualijas.
Nors pasaulis tampa vis labiau virtualus, J.Kelerienė mano, kad kompiuteriai nepakeis gyvo bendravimo, todėl ir vaikų animatoriai bus reikalingi šventėse.
