„Svarbu nepamiršti, apie ką yra Vėlinės ir Visų Šventųjų diena. Jos yra apie artimuosius, jų atminimą, pagarbą ir meilę. Šios šventės niekaip nesusijusios su žvakių ar puokščių kiekiu ant kapo.
Pagalvokite, gal žvakę galima įdėti į jau kartą naudotą žvakidę? Ar tikrai reikia plastikinių gėlių puokštės? Gal geriau skirti daugiau laiko pabuvimui su artimaisiais, maldai, o savo atvykimą į kapus pažymėti minimaliu gestu? Gamta jums tikrai už tai padėkos“, – išplatintame pranešime sako aplinkosauginės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ atstovė Rita Grinienė.
Rinkitės natūralaus bičių ar sojų vaško žvakes
Dažniausiai žmonės į kapus švenčių metu neša žvakes. Prekybos centruose esančių parduotuvių lentynose daugiausiai rasite iš parafino pagamintų žvakių.
Parafinas – tai naftos apdirbimo procese susidaranti bekvapė ir bespalvė kieta medžiaga. Ši medžiaga yra pigi, plačiai pritaikoma ir lengvai modifikuojama. Parafinas tirpsta lėčiau nei vaškas, todėl tokia žvakė dega ilgiau.
Siekiant dar labiau pailginti šį procesą, pridedama apie 10% stearino (riebalų rūgšties). Degdamas parafinas išskiria panašias medžiagas kaip ir dyzelinis variklis, susidaro suodžiai. Jie nusėda ne tik ant žemės – įkvėpus suodžių, jie nusėda ir mūsų plaučiuose, kvėpavimo takuose bei gali užkimšti alveoles.
Degant žvakėms taip pats susidaro ir lakiųjų organinių junginių (pvz., tolueno, benzeno). Taigi, degant dideliam kiekiui parafininių žvakių mažoje teritorijoje, taršos koncentracija gali būti milžiniška. Gamtininkai pataria rinktis natūralaus vaško žvakes. Geriausiai – bičių ar sojų vaško.
„Idealiausias sprendimas bus, jei rinksitės natūralaus vaško žvakes, pagamintas Lietuvoje. Dar geriau – pažymėtas saugomų teritorijų produkto ženklu. Tai puikus sprendimas, turintis ne tik aplinkosauginį, bet ir socialinį poveikį.
Jūs rinksitės ne tik darnų produktą, kurio pagaminimas ir atgabenimas nepaliko milžiniško anglies dioksido pėdsako, bet taip pat remsite smulkius gamintojus, kurie padeda Lietuvos saugomoms teritorijoms klestėti, prisideda prie darnios regionų plėtros“, – tęsia R.Grinienė.
Naudokite daugkartines žvakides
Atliekų susidarymo atžvilgiu ne mažiau svarbu, kaip žvakes apsaugome nuo vėjo. Po Vėlinių didelę dalį atliekų sudaro plastikinės ir stiklinės žvakidės, kurios, sumaišytos su parafinu, yra neperdirbamos. Norint jas teisingai rūšiuoti, reikia parafiną atskirti. Gamtininkai ragina geriau įsigyti daugkartinę patvarią žvakidę ar žibintą ir keisti žvakes juose. Taip pat galima dar kartą panaudoti išdegusių žvakių įdėklus arba kaip žvakides naudoti stiklainius, kurių dažno lietuvio namuose – daugybė.
„Augmenija ant kapo ar atnešta puokštė taip pat gali tarnauti kaip apsauga nuo vėjo. Žinoma, ji nebus tokia patikima kaip žvakidė, bet galbūt padės jums sukurti naują giminės tradiciją, kai tą pačią žvakę vis iš naujo uždega atėjęs kitas giminaitis arba kai kapą aplankysite kelis kartus patikrinti, ar žvakė dar dega“, – svarsto R.Grinienė.
Pirkdami puokštę rinkitės mažiau ir natūralių gėlių
Kadangi lapkričio pradžia – gana šaltas metų laikas, žmonės kapus dažniausiai puošia dirbtinėmis plastikinėmis gėlėmis. Tai – šimtus metų nesuyranti atlieka. Norint tinkamai išrūšiuoti plastikines gėles, reikia patikrinti, ar jose nėra įmaišytos tekstilės, ir tik ją atskyrus, mesti į tam skirtą konteinerį.
Vietoj plastikinių dekoracijų gamtininkai pataria rinktis gyvas ar džiovintas Lietuvoje užaugintas gėles, eglišakius.
„Prisiminkime, kad mažiau yra geriau. Esmė ne puošmenų kiekis. Geriau rinkitės vieną, bet kokybiškesnę dekoraciją“, – pataria R.Grinienė.
