Pirma jo išvada – patys kalti, reikia saugoti savo daiktus. Antra – liūdnesnė: Lietuva pasikeitė.
Pasak kūrėjo, pastaruosius metus jo šeima ir draugai nebebijojo palikinėti daiktų, dviračių, jautėsi pakankamai saugūs. „Vagystės jau buvo tarsi kažkoks tolimas praėjusių laikų aidas, bet tikrai ne realybė, kuri šalia. Tačiau šią vasarą ir pastaruoju metu savo aplinkoje labai dažnai girdime apie vagystes. Liūdina, kad vaikai sužino apie blogiečius ne tik filmukuose, bet ir realybėje. Norėčiau vaikus auginti aplinkoje, kur visi galėtų jaustis saugiai, ramiai, nebijoti dėl savo turto, tačiau, panašu, kad tai – dar ne šiai kartai“, – sakė Stano.
Elektrinius paspirtukus paliko stebimoje teritorijoje
Su šeima ir bičiuliais pramogaudamas Šventojoje neteko dviejų elektrinių paspirtukų. „Jungiamės į nukentėjusių nuo ilgapirščių Lietuvos pajūryje būrį! Penktadienį atvykome į kasmetinį amerikietiškų automobilių sąskrydį Šventojoje „American Spirit 2021“. Tobula atmosfera, sava chebra, puiki nuotaika. Netoliese išsinuomavome namuką. Na, ir patogiam susisiekimui iš namų atsivežėm porą savų paspirtukų“, – vasarą socialinio tinklo paskyroje dalijosi Stano.
Paspirtukai buvo pastatyti šalia automobilio, kur visi ir sukinėjosi. Kažkuriuo momentu vienas iš vaikų užmigo ir tik susiruošęs jį nešti namo Stano pasigedo paspirtukų.
Buvo iškviesta policija, apklausti aplinkiniai. Tačiau, kaip sakė atlikėjas, pavogtų daiktų šeima nebeatgavo, nors teritorija ir buvo stebima vaizdo kamerų.
Paklaustas, ar galvoja imtis papildomų saugumo priemonių – drausti turtą, žymėti dvirates transporto priemones ir pan., – Stano sakė, kad reikėtų. Bent jau labiau saugoti, prirakinti.
Vagišių grobis – 3500 eurų vertės dviratis, kepsninės, lauko baldai, žoliapjovės
Tai, kad ši vasara išsiskyrė dviračių vagysčių gausa, pastebi ir draudikai. „Registruotų žalų statistika rodo, kad daugiausiai ilgapirščiai darbavosi sostinėje, Palangoje ir Neringoje“, – sakė draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė. Vidutinė draudimo išmoka siekė 600 eurų, tačiau pasitaikė ir sportinių dviračių vagysčių, kai nuostoliai siekė 3500 eurų. Populiarus vagių grobis šią vasarą buvo ir kepsninės, lauko baldai, žoliapjovės. „Šiais atvejais nuotolius atlyginome ir į pagalbą skubėjome visoje Lietuvoje“, – pridūrė I.Rapkauskė.
Policijai praneša apie 100 dviračių ir 15 paspirtukų vagysčių per mėnesį
Nors dviračių ar paspirtukų vagystės iš bendros policijos registruotų vagysčių statistikos neišskiriamos, policijos departamento atstovo Ramūno Matonio žiniomis, vasaros sezonu per mėnesį pavagiama iki 100 dviračių. Paspirtukų vagysčių registruojama maždaug 15 per mėnesį.
„Paprastai, atšilus orams ir į gatves išriedant dviračiams, padaugėja ir jų vagysčių. Ypač – didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Vagystės registruojamos ir kituose kurortiniuose miestuose, kur atvykę poilsiautojai atsipalaiduoja ir neskiria pakankamai dėmesio savo turto apsaugai, palieka dviračius laikinose gyvenamosiose vietovėse, paplūdimiuose, prie viešojo maitinimo, pramogų vietų, kituose viešuose renginiuose. Nors dviračiai ir būna prirakinami, maksimalios apsaugos nėra, spyna tik pailgina laiką, per kurį dviratis gali būti pavogtas“, – atkreipė dėmesį R.Matonis.
Kaip apsaugoti daiktus ir nenusipirkti vogtų
Paplūdimių sezonas jau baigėsi, bet dviračiais ir paspirtukais dar džiaugsimės iki pat šalnų, tad policija primena, kaip apsaugoti daiktus ir nenusipirkti vogtų. Dviračius nuo vagystės patariama pažymėti sistemoje www.pazymetas.lt. Kaip priminė R.Matonis, paliekant dviratį, jį reikėtų prirakinti specialia tvirto metalo ar armuota kilpa ir patikima spyna prie tvirto ir nejudančio objekto, rakinant tvirtinti ne už rato, o už rėmo, antraip gali likti tik spyna su ratu. Galima naudoti kelis, bet skirtingo tipo užraktus.
Dėl saugumo patariama palikti dviratį ne užkampyje, bet žmonių matomoje vietoje, planuoti keliones ir dviračiu nevykti ten, kur nebus galimybės saugiai jo palikti, prirakinti, nepalikti dviračio kaskart toje pačioje vietoje, jei dviratis paliekamas pagalbinėse patalpose, sandėliuke – pasirūpinti durų sutvirtinimu ir patikimomis spynomis.
Jei dviratį pavogė, pareigūnai pataria nedelsiant pranešti policijai, turėti žymėto dviračio nuotrauką ir šiukštu nepirkti naudotų dviračių iš privačių asmenų, jeigu negalite matyti įsigijimo dokumentų bei įsitikinti, kad dviratis nėra vogtas.
Dviračių, paspirtukų bei kitokių prarastų daiktų dokumentai reikalingi ir siekiant žalos atlyginimo, jei turtas – apdraustas.
Nepasikuklina vogti net ir vaikų žaislų
Kokius daiktus vagystės atveju apsaugo draudimas ir kokios išmokos galima tikėtis, paprašėme pakomentuoti draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovės I.Rapkauskės.
Žalų ekspertės teigimu, kartais vagys „nepasikuklina“ išnešti visko, ką randa. „Išskirtinesnis atvejis, kurį turėjome šią vasarą, kai prie gyvenamojo namo, kol kas dar neaptvertoje teritorijoje, naktį buvo išnešti visi lauke palikti daiktai – „Komado“ kepsninė, lauko terasos baldai ir net vaikų palikti lauko žaislai“, – vardijo I.Rapkauskė.
Apdraudus namų turtą (tai sudėtinė būsto draudimo dalis), kartu su namuose esančiais daiktais apdraudžiami ir daiktai namo kieme ar kieme esančiame ūkiniame pastate, daiktai daugiabučio namo sandėliuke, rūsyje, o taip pat trumpam palikti automobilyje ir net su savimi iš namų pasiimti daiktai, tarp kurių – dviračiai bei paspirtukai. „Tiesa, daiktų vagystės ar sugadinimo atveju, draudimo išmoka priklausys nuo įsigyto draudimo apsaugos varianto“, – atkreipė dėmesį I.Rapkauskė.
Kas gali būti kliūtis gauti draudimo išmoką?
Pasak pašnekovės, labai svarbu, kad žmonės nepamirštų ir patys saugoti savo turtą. Jei nėra imamasi saugumo priemonių, išmokos dydžiui įtakos gali turėti namuose įrengta, bet išvykus neįjungta signalizacija, paliktos neužrakintos durys ar praviri langai, taip pat kieme be priežiūros palikti kiemo įrenginiai (vejų robotai, kepsninės, baldai).
„Kalbant apie dviračius, jei transporto priemonės paliekamos saugiai, pavyzdžiui, prirakintos, tinkamai pritvirtintos prie automobilio, įvykus vagystei žala bus atlyginama. Bet jei stabtelėję prie parduotuvės dviračio neprirakinsite, o sugrįžę jo nerasite, deja, draudimas jūsų dviračio vagystės atveju negalios“, – komentavo „If“ žalų skyriaus vadovė.
Įvykį pripažinus draudžiamuoju, draudimo išmokos dydis priklauso nuo pavogto dviračio vertės ir pasirinkto draudimo apsaugos varianto. Jei turtas yra draustas nauja atkuriamąja verte, o tai – populiariausias pasirinkimas tarp klientų – žalos atveju atlyginama naujo tokio paties ar techniniais parametrais artimiausio dviračio rinkos kaina.
