Mokymasis reikalauja atkaklumo
O kol tas stebuklingas įrankis neišrastas, sėkmingo mokymosi procesą verta pradėti nuo įsisąmoninimo, jog pastarasis reikalaus nuoseklumo ir pastangų. Prireiks Jūsų valios, proto ir fizinių pastangų: motyvuoti save, nenuleisti rankų, būti nuosekliam, suasmeninti mokymosi medžiagą.
Prisiminkite, kaip jūs mokėtės važiuoti dviračiu, mėgstamo rankdarbio, programuoti ar gaminti valgyti – jums pasisekė dėl to, kad buvote atkaklūs. Matematikos mokymasis niekuo nesiskiria nuo kitų dalykų ar įgūdžių mokymosi, tik reikia įdėti pastangų. Vieniems jų reikia mažiau, kitiems daugiau, bet jų reikia visiems.
Poreikį dėti pastangas akcentuoja ir šiuolaikinė mokymosi paradigma, kuri mokiniui skiria aktyvaus mokymosi proceso dalyvio rolę, o mokytojui suteikiama pagalbininko ar mentoriaus rolė.
Pažinkite save
Kad jūsų pastangos nebūtų padrikos ir bevaisės, joms reikia suteikti kryptį, kad jūs žinotumėte kada, kaip ir kokiais būdais jums geriausia mokytis. Draugo mokymosi įpročių ir metodų kopijavimas yra tarsi loterija – galite laimėti arba nusivilti. Kaip kiekvienas turime savo charakterį, mėgstamą maistą, aprangos stilių, hobius, taip ir mokomės mes nevienodai.
Mano gyvenime buvo du įsimintini įvykiai, kurie parodė, kaip svarbu yra tinkamai mokytis. Pirmasis įvyko man būnant pirmoke. Iškviesta prie lentos spręsti aritmetikos uždavinių niekaip negalėjau suprasti, ko iš manęs norima. Ant lentos užrašyti skaičiai tebuvo simboliai be jokios prasmės. Tą kartą išspręsti uždavinį buvo sunku.
Vieną dieną vaikščiojau lauke ir radau pluoštą kortelių, ant kurių buvo užrašyti aritmetiniai veiksmai ir juos paaiškinančios iliustracijos. Kol varčiau tas korteles ir žiūrėjau į paveiksliukus, man galvoje tarsi prašvito – supratau ką reiškia aritmetiniai veiksmai. Nuo to laiko vizualizavimas yra neatsiejama mano mokymosi dalis.
Antrasis įvykis nutiko per pirmą sesiją universitete. Pirmu kartu neišlaikiau matematinės analizės egzamino, nes kopijavau grupės draugų mokymosi būdą – mokiausi mintinai. Besiruošdama perlaikyti egzaminą supratau, kad mintinis mokymasis man visai netinka, bet lengvai išmokstu ir ilgam įsimenu tai, ką iš tiesų suprantu. Nuo to laiko suprasti tai, ką mokausi tapo būtina mano mokymosi įpročių dalis.
Šiais laikais egzistuoja galybė psichologų, ugdymo ir kitų specialistų sukurtų testų, kurie padeda nustatyti veiksmingus mokymosi metodus (mokymosi stilius), kad netektų jų atrasti bandymų ir klaidų kelių. Dėl lengvo atlikimo ir rezultatų pritaikomumo man labiausiai patinka du testai: Honey-Mumford (Peter Honey, Alan Mumford, 1986) ir Fleming (Neil Fleming, 1987). Juos rekomenduoju ir savo studentams.
Pirmasis nustato, kurioje mokymosi ciklo stadijoje (konkrečios patirties, refleksyvaus stebėjimo, abstraktaus konceptualizavimo ar aktyvaus eksperimentavimo) jūs dažniausiai pradedate mokytis. Kitais žodžiais, koks mokymosi modelis jums tinka labiausiai: iškart pulti daryti, stebėti ir kopijuoti, nagrinėti teorinius pagrindus ar taikyti praktiškai.
Antrasis testas nustato, kokios yra jūsų dominuojančios modalumo nuostatos (vaizdinės, klausos ar kinestetinės). Kitaip tariant, kaip jūs geriausiai įsisavinate informaciją: žiūrėdami, klausydamiesi, ar judėdami. Abu šie testai ne tik pasako koks / kokia esate, bet ir pateikia konkrečių patarimų dėl jums tinkamų, todėl veiksmingų, mokymosi būtų ir praktikų.
Siekite pagalbos
Vis dėlto, net ir taikydami geriausiai jums tinkančius mokymosi metodus, neišvengiamai susidursite su neaiškiais dalykais ir kelsite klausimus. Tai yra normalu ir jokiais būdais nėra gėdinga.
Jeigu jaučiate, kad nesuprantate ar užstrigote – prašykite pagalbos, neleiskite spragoms kauptis. Nėra svarbu kas jums padės: mokytojas, draugas, tėvai, korepetitorius ar internete rasta medžiaga, svarbu, kad mokymosi procesas nebeužstrigs ir jūs vėl jausitės užtikrintai.
Iš savo studentų kartais girdžiu „ai, kaip nors“, „nenorėjau jūsų trukdyti“. Tokios frazės ar mintys iškart užkerta kelią nuosekliam medžiagos įsisavinimui. Klauskite ir trukdykite!
Nelyginkite savo pasiekimų su kitų pasiekimais
Neatsiejama mokymosi proceso dalis yra progreso į(si)vertinimas. Yra be galo sudėtinga nelyginti savo pažangos su kitais, visgi pasilyginimas gali jus tiek pakylėti, tiek visiškai demotyvuoti. Dar kartą pabrėšiu, kad visi mes mokomės skirtingai. Ne tik dėl naudojamų skirtingų metodų, bet ir dėl nevienodo mokymosi greičio. Todėl yra visiškai beprasmiška lyginti save su kitais. Tai tas pats, kaip lyginti žalią su šaltu. Stebėkite tik savo progresą, džiaukitės savo pasiekimais ir švęskite mokymosi pergales.
Esu tvirtai įsitikinusi, kad jei atrasite savo mokymosi metodikas, įdėsite pakankamai pastangų bei būsite atkaklūs siekdami pagalbos, tikrai pasijusite išradę pradžioje minėtą stebuklingą įrankį. Džiaugsmingo mokymosi!