Kone visi tėvai trokšta, kad jų atžala būtų pati talentingiausia, protingiausia ir plataus akiračio. Tad nenuostabu, kodėl didžioji dalis gimdytojų tąso savo mažylius į įvairiausius būrelius ir užsiėmimus. Muzikos mokykla – ne išimtis. Tačiau kaip tėvams suprasti, kad jų sprendimas leisti vaiką mokytis muzikos teisingas?
Aišku, ne visi vaikai gali pasigirti nepriekaištinga muzikine klausa ir nuostabiu balsu. Tačiau tėvai į šiuos niuansus paprastai numoja ranka ir primygtinai nori, kad jų mažylis žūtbūt lankytų muzikos mokyklą. Atsakymai, kodėl vaikui tai išeitų į naudą, šmėžuoja tiesiai prieš gimdytojų akis. Štai pateikiame 11 svarių argumentų:
- Pradėjęs lankyti muzikos mokyklą, vaikas pradės suprasti ir grožį, juk garsai – tai pirmas dalykas, su kuriuo jis susiduria dar iki gimimo. Būtent muzikos užsiėmimai padės mažyliui išmokti girdėti ir išgirsti grožį.
- Muzikos užsiėmimai labai lavina atmintį. Pamokų metu ir ruošiant namų darbus, vaiko atmintis nuolat „dirbs“.
- Harmoningai vystosi visi vaiko gabumai. Be abejo, vienam mažyliui daugiau, kitam mažiau, tačiau abiem atvejais vis tiek vyksta tobulėjimo procesas. Tikslingai lavinant jo gabumus, tėvai tikrai pastebės akivaizdžius teigiamus rezultatus.
- Muzikos mokykla išmokys vaiką dirbti, planuoti savo laiką, kelti sau tikslus, pajusti malonumą įveikus sunkią užduotį, taip pat ugdys jo darbštumą, gebėjimą adaptuotis. Be to, visa tai vaikui apskritai labai pravers gyvenime.
- Muzikos mokykla lavina vaiko skonį, auga jo vidinė kultūra, moko gera atskirti nuo blogo ne tik muzikos, bet ir kino, meno, literatūros srityse.
- Gera klasikinė muzika skatina gėrį ir švelnumą vaikuose. Ne be reikalo net nėščioms moterims rekomenduojama klausytis klasikinės muzikos viso nėštumo metu, nes šie garsai jas atpalaiduoja ir nuramina. Vaikams tokia muzika net dvigubai naudingesnė.
- Muzikos užsiėmimai lavina klausą. Net jei iš pradžių mažylis neturi polinkio į muziką, mokantis anksčiau ar vėliau jis atsiras.
- Manoma, kad vaikui su išlavinta klausa gerokai paprasčiau mokytis užsienio kalbų. Jie nesunkiai gali išmokti dvi, o kartais net penkias užsienio kalbas.
- Muzika ypač teigiamai veikia vaiko intelekto vystymąsi.
- Muzikos užsiėmimai mažyliui labai naudingi ir dėl jo smulkiosios motorikos vystymosi. Juk kad pavyktų paspausti reikiamą klavišą ar uždengti atitinkamą fleitos skylutę, turi būti ypač tiksli veiksmų koordinacija.
- Vaikas, užsiimantis muzika jau nuo ankstyvojo amžiaus, yra daug komunikabilesnis. Jis nebijo viešų pasirodymų, nesibaimina pirmasis užmegzti pokalbį su bendraamžiais, labiau trykšta optimizmu ir geranoriškumu.
Tačiau yra ir kita – neigiamoji – šio medalio pusė. Pateikiame keletą priežasčių, kodėl tėvų sumanymas vesti atžalą į muzikos mokyklą gali būti prastas.
- Vaikui be galo gali nepatikti eiti į muzikos užsiėmimus: jam neįdomu, jis neįsitraukia į procesą ir apskritai svajoja apie krepšininko ar dainininkės, o ne muzikanto ar muzikantės karjerą. Tokiu atveju prievarta tėvai nepasieks jokių rezultatų.
- Ne visada atžalos savo gyvenimą susieja su muzika, todėl daugeliui jų papildomi muzikos užsiėmimai – tai lyg didis trukdys jų vaikystei. Tokiems vaikams norisi žaisti, karstytis medžiais, bendrauti su bičiuliais, o ne sėdėti dienų dienas, tarkime, prie pianino.
- Kartais mažylis gali turėti rimtų komunikacijos problemų, o vieši pasirodymai, mokantis muzikos mokykloje, neišvengiami. Tokiam vaikui jie sukeltų itin rimtų problemų, ir oficialiuose renginiuose, kuriuose jis privalėtų būti dėmesio centre, vargu ar išvengtų panikos priepuolių. Taigi tėvams pirmiausia vertėtų pagalvoti apie psichologo pagalbą, o tik vėliau – apie muzikos užsiėmimus.
- Jei gimdytojai vaikui parenka netinkamą muzikos kryptį ar instrumentą, tai gali pražudyti jo meilę muzikai visam laikui. Pavyzdžiui, jei vaikas svajoja išmokti groti gitara arba būti roko grupės vokalistu, fortepijono pamokos ir Frederiko Šopeno muzika vargu ar labai džiugins jį ir puoselės jo meilę muzikos garsams.
Įprasta manyti, kad muzikos mokyklą lankantis vaikas vėliau tęs profesionalaus muzikanto karjerą. Visai ne. Tik apie 2–5 proc. tokių vaikų turi pašaukimą muzikuoti ir eiti rimtosios muzikos keliu. Muzikos mokykla dažniausiai yra puiki papildoma priemonė vaiko intelektui vystytis.
Kaip sakė vienas genialiausių XX a. rusų kompozitorių Dmitrijus Šostakovičius, „muzikos žinovais ir mėgėjais ne gimstama, o tampama“. Būtent todėl muzikos pajautimas ir supratimas yra pagrindas tolesniam sveikam vaiko intelekto vystymuisi. Jei nuo mažų dienų jis bus mokomas tinkamai, jam pavyks išlavinti subtilų skonį, pajusti meilę grožiui. Maža to, muzikos pajauta skatins jį kurti, žadins jame gėrį ir individualumą.
Taigi gimdytojams, rimtai svarstantiems, ar leisti savo atžalą į muzikos mokyklą, pirmiausia rimtai derėtų pagalvoti apie vaiko poreikius, o ne apie tai, kad jie kadaise apie tai svajojo. Priversti daryti mažylį tai, ko jis absoliučiai nenori, – tai ne auklėjimas, o prievarta, kuri vargu ar padės jam užaugti kultūringu ir išsilavinusiu žmogumi.
