Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad vaiko augimas tiesiogiai priklauso nuo endokrininių liaukų veiklos. Viena svarbiausių endokrininių liaukų – hipofizė. Tai ji išskiria augimo hormoną. Jei hipofizė funkcionuoja gerai, vaikutis auga kuo puikiausiai. Jei šio hormono ima trūkti, augimas stringa. Kai kurie žmonės žemaūgiai greičiausiai yra tik dėl to, kad jų tėvai laiku nepasidomėjo, ar gerai funkcionuoja jų endokrininė sistema. Skyrus gydymą, šios problemos galima išvengti. Aišku, tai anaiptol ne vienintelė nedidelio ūgio priežastis. Jei jūs patys, jūsų tėvai, seneliai nesate milžinai, natūralu, kad ir vaikai nebus aukštaūgiai. Tokiu atveju nepadės joks gydymas – juk su genetika nepakovosi.
Dar vienas dalykas: gydytojai pastebi, kad augimo sutrikimų gali kilti ne tik dėl hormonų, bet ir dėl nepalankios aplinkos, neracionalios mitybos, judėjimo stokos ir pan. Taigi nepasikliaukite vien hormonais ir genetika. Tėvų pareiga – sukurti savo mylimoms atžalėlėmis tokią aplinką, kurioje jie galėtų augti ir vystytis maksimaliai gerai.
Pasirūpinkite aplinka. Specialistai pastebi, kad tie vaikai, kurių šeimose vyrauja nemeilė ir nesantaika, vystosi prasčiau nei laimingoje, meilės apgaubtoje aplinkoje augantys jų bendraamžiai. Nuolatinis stresas ir įtampa vaikus, ypač mažus, veikia kur kas stipriau, nei galite įsivaizduoti. Kenčia ne tik jų psichinė, bet ir fizinė sveikata. O juk, mielieji tėveliai, iš jūsų prašoma tiek nedaug: kad vaikutis harmoningai augtų, jam tereikia jūsų meilės, dėmesio ir jaukių, saugių namų, į kuriuos mažasis galėtų sugrįžti be baimės tapti eilinio konflikto liudininku.
Svarbu subalansuota mityba. Pakartosime šimtąsyk kartotą tiesą: augančiam vaikui svarbu valgyti kokybišką, šviežią, įvairų ir sveiką maistą. Labai svarbu, kad augantis organizmas gautų pakankamai angliavandenių, baltymų, C, D ir E vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo. Rudenį ir žiemą, kai nelepina saulė, įvairaus amžiaus vaikams vertėtų vartoti žuvų taukų – jie ypač reikalingi besiformuojantiems kaulams. Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad būtina valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, taip pat pieno produktų, įvairių riešutų, moliūgų, saulėgrąžų sėklų. Augančiam organizmui labai svarbi medžiaga yra jodas. Nustatyta, kad daugelis Lietuvos vaikučių mažiau ar daugiau junta jo deficitą. Taigi stenkitės atžalų maistą sūdyti joduota druska (aišku, labai saikingai!), vertėtų dažniau duoti ir jūros kopūstų. Tiesa, nedaugeliui vaikų patinka pastarųjų skonis, tad geriausia smulkintus jūros kopūstus „paslėpti“ kitame maiste.
Skatinkite gyventi aktyviai. Šiuolaikiniai vaikai dėl vystymosi bei laikysenos sutrikimų kenčia ir dėl to, kad pernelyg mažai juda. Kad vaikas gerai augtų, grynas oras ir aktyvi fizinė veikla jam yra BŪTINI. Pasak specialistų, augimą ypač skatina krepšinis, tinklinis, šuoliai į aukštį, plaukimas. Be abejo, tai nereiškia, kad kuo daugiau vaikas sportuos, tuo geriau augs. Fizinis krūvis jokiu būdu neturi prasilenkti su sveiku protu ir vaikučio pajėgomis.
Miegoti guldykite laiku. Dažnai tėvai atžaloms sako: jei neisi laiku miegoti, neaugsi. Tai ne šiaip pagąsdinimas, o šventa tiesa. Vaikučiai lovelėse turėtų atsidurti ne vidurnaktį, o iki 22 valandos. Kodėl tai svarbu? Nagi todėl, kad nuo miego pradžios praėjus maždaug 1–2,5 val. prasideda gilaus miego fazė, per kurią organizmas pagamina daugiausia augimo hormono.
Koks augimas yra normalus?
- • Pasak pediatrų, per pirmuosius gyvenimo metus vaikai muša didžiausius augimo rekordus. Normaliai besivystantis kūdikis šį laikotarpį turėtų paūgėti maždaug 18–25 cm.
- • Antraisiais metais augimas ima lėtėti. Jūsų atžalėlė per šiuos metus turėtų ištįsti apie 10–13 cm.
- • Trečiaisiais metais mažylis turėtų tapti aukštesnis dar 7,5–10 cm.
- • Paskui normaliai augantis vaikas ūgteli vidutiniškai 5–6 cm per metus.
- • Dar vienas ūgio šuolis būna mergaitėms sulaukus 12–13 metų, o berniukams 14–15 metų. Tokio amžiaus paaugliai gali tįstelėti 8–10 cm per metus.
- • Kada gi pagaliau vaikai nustoja augti? Pasak specialistų, dažniausiai tai nutinka apie septynioliktus–aštuonioliktus metus.
Kada reikėtų susirūpinti
Daugelis mamyčių tikriausiai nuogąstauja, jog nepastebės, kad jų vaikučiui kažkas ne taip. Kad būtų ramiau, pasitarkime, kada iš tikrųjų vertėtų skambinti pavojaus varpais...
- • Jei jūsų atžala per metus paauga mažiau nei 4–5 cm, būtinai derėtų pasikonsultuoti su specialistais.
- • Vaikutis vystėsi normaliai, ir staiga jo augimas smarkiai sulėtėjo? Nepraleiskite to pro akis, tai gali būti ženklas, kad jį kamuoja kokia nors lėtinė liga ar prislėgė psichologinės bėdos.
- • Brendimas yra tiesiogiai susijęs su augimu. Jei 14,5–15 metų berniuko ir 13,5–14 mergaitės kūnas dar nerodo nė menkiausio brendimo požymio, taip pat vertėtų pasidomėti, ar šiam atsilikimui neturi įtakos kokia nors „užsislaptinusi“ liga. Vaikų ligų specialistų teigimu, brendimą gali trikdyti plaučių, inkstų, širdies ligos, galvos traumos, navikai ir pan.
Ūgio ir svorio lentelė
Norite sužinoti, ar jūsų vaikas vystosi gerai? Štai orientaciniai skaičiukai. Žinoma, tai tik preliminarus vidutinis ūgis ir svoris. Ar jūsų atžala auga harmoningai, tiksliausiai gali pasakyti jį prižiūrintis pediatras ar šeimos gydytojas. Jis nevertina vien ūgio ar svorio, o žiūri, kaip tolygiai vaikutis auga. Augimas pagal vaiko amžių ir lytį paprastai įvertinamas pagal specialias procentilines kreives.
| Vaiko amžius | Vidutinis mergaitės ūgis | Vidutinis mergaitės svoris | Vidutinis berniuko ūgis | Vidutinis berniuko svoris |
| 0 mėn. | 49,8–52,0 cm | 3,0–3,7 kg | 49,8–52,3 cm | 3,1–3,7 kg |
| 1 metai | 72,8–75,8 cm | 9,0–10,2 kg | 74,0–77,3 cm | 9,4–10,9 kg |
| 2 metai | 83,3–87,5 cm | 11,3–12,8 kg | 84,5–89,0 cm | 11,7–13,5 kg |
| 3 metai | 93,0–98,1 cm | 13,3–15,5 kg | 92,3–99,8 cm | 13,8–16,0 kg |
| 4 metai | 98,5–104,1 cm | 14,8–17,6 kg | 98,3–105,5 cm | 15,1–17,8 kg |
| 5 metai | 104,7–110,7 cm | 16,6–19,7 kg | 104,4–112,0 cm | 16,8–20,0 kg |
| 6 metai | 110,9–118,0 cm | 18,7–22,5 kg | 110,9–118,7 cm | 18,8–22,6 kg |
| 7 metai | 116,9–124,8 cm | 20,6–25,3 kg | 116,8–125,0 cm | 21,0–25,4 kg |
| 8 metai | 123,0–131,0 cm | 23,0–28,5 kg | 122,1–130,8 cm | 23,3–28,3 kg |
| 9 metai | 128,4–137,0 cm | 25,5–32,0 kg | 125,6–136,3 cm | 25,6–31,5 kg |
| 10 metų | 134,3–142,9 cm | 27,7–34,9 kg | 133,0–142,0 cm | 28,2–35,1 kg |
| 11 metų | 140,2–148,8 cm | 30,7–38,9 kg | 138,5–148,3 cm | 31,0–39,9 kg |
| 12 metų | 145,9–154,2 cm | 36,0–45,4 kg | 143,6–154,5 cm | 34,4–45,1 kg |
| 13 metų | 151,8–159,8 cm | 43,0–52,5 kg | 149,8–160,6 cm | 38,0–50,6 kg |
| 14 metų | 155,4–163,6 cm | 48,2–58,0 kg | 156,2–167,7 cm | 42,8–56,6 kg |
| 15 metų | 157,2–166,0 cm | 50,6–60,4 kg | 162,5–173,5 cm | 48,3–62,8 kg |
| 16 metų | 158,0–166,8 cm | 51,8–61,3 kg | 166,8–177,8 cm | 54,0–69,6 kg |
Dėmesio! Jei jūsų atžalos ūgis ir svoris neatitinka šioje lentelėje nurodyto vidurkio, krimstis tikrai nederėtų. Apsidairykite aplinkui, juk suaugusiųjų pasaulyje taip pat esama labai skirtingo ūgio ir sudėjimo žmonių. Vienas plonas kaip siūlas ir aukštas it kartis, kitas žemas ir kresnas. Ir tai anaiptol nereiškia, kad kažkuris iš jų išsivystė nenormaliai. Vis dėlto, jei jūsų atžala labai daug mažesnė ar daug didesnė, nei nurodyta lentelėje, dėl šventos ramybės pasitarkite su pediatru. Jei kyla rimtesnių įtarimų, galbūt vertėtų paprašyti siuntimo pas endokrinologą. Geriau apsidrausti iš anksto nei pražiopsoti sutrikimą, kurį pastebėjus per vėlai gali būti labai sunku, o gal net išvis neįmanoma ištaisyti.
