Planuoti iš anksto
Daugelį įrenginių, kurie pradeda lėtai veikti, strigti ir netinkamai funkcionuoti, juk skubame perkrauti. Kaip perkrauname kompiuterį ar telefoną, taip ir žmogui yra svarbu tinkamai persikrauti. Tam kelių dienų per metus kartais net ir neužtenka. Darbo kodekse apibrėžta, kad „bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų“. O vasara persikrovimui, neabejotinai, gali puikiai pasitarnauti.
Jei vis dar svarstote dėl savo atostogų, verta prisiminti, jog net moksliškai yra įrodytos šios atostogų naudos: po atostogų grįžę žmonės tipiškai yra labiau motyvuoti; ilgesnės atostogos padeda žmogui atgauti jėgas ir energiją, o ne tiesiog impulsyviai mesti darbą, kai atrodo, kad viskas tik blogėja, tad tai gali net ir prisidėti prie mažesnės kaitos organizacijoje; per metus ilgiau atostogaujantys žmonės dirba produktyviau nei tie, kurie atostogauja mažiau; pagerėja sveikata, emocinė būsena, pozityvumas, sumažėja stresas; pakeitus aplinką ir veiklą, stiprėja kūrybiškumas.
Tad, jei sutariame, kad poilsis būtinas, klausimas, kaip jam tinkamai pasiruošti?
Tikriausiai įprasta pagalvoti apie atostogų laiką, vietą, susiderinimą su šeima ir pan. Tačiau darbe jų pasirengimui taip pat būtina skirti papildomo laiko.
Pirmas žingsnis, jei tik įmanoma, vertėtų į priekį padaryti svarbiausius darbus, perduoti informaciją pavaduojančiam žmogui ir perspėti klientus/kolegas apie artėjantį poilsį.
Kadangi mūsų įmonė yra projektinė, o darbai projektuose dažniausiai vyksta dvisavaitiniais sprintais, pagrindinė taisyklė, prieš planuojat darbus, turime žinoti, kas planuoja per tas dvi savaites atostogauti. Tam yra sukuriamas komandos kalendorius, kur kiekvienas pasižymi ir taip pat mato kitų kolegų atostogų laikus.
Be to, komandoje be projektų vadovo yra ir jo dešinioji ranka (angl. second in command). Šis žmogus nevaldo projekto, bet daug apie jį žino, dalyvauja susitikimuose ir, esant poreikiui, kai projektų vadovas atostogauja, gali lengvai perimti jo darbą ir pavaduoti. Kai žmogus nuolat jaučia pulsą, pakanka vieno susitikimo prieš atostogas, tam, kad būtų perduota tam laikotarpiui aktuali informacija.
Tiesa, stengiamės, kad vienu metu neatostogautų daugiau nei 30-40% komandos. Ir, jei turime tik kelis tos pačios pozicijos žmones, prašome, kad jie neatostogautų vienu metu.
Taip išsigryninus planą ir atostogų strategiją komandos viduje yra sumažinamas nerimo bei streso lygis. Juk planavimas pozityviai veikia ir psichologinę būseną. O kartais atostogų laukimas suteikia daugiau teigiamų emocijų nei pačios atostogos.
Pereiti į „ne darbo režimą“
Svarbiausia per atostogas – nedirbti. Nei tiesiogiai, t.y. nesijungti į darbinius skambučius, netikrinti el. pašto, nesekti naujienų organizacijos intranete; nei netiesiogiai, t.y. negalvoti apie darbą, likusius neišspręstus klausimus ir t.t. Jei nepavyksta nuo darbo „išsijungti“, tuomet atostogos tampa beprasmės.
Jei visgi išeinant atostogų labai neramu dėl kokio nors klausimo, galite susitarti su kolegomis, kad jums skambins, jei tikrai labai reikės, ir netrukdytų, jei darbai gali palaukti. Tam, kad visgi tokių situacijų būtų išvengta ar būtų kuo mažiau, mūsų įmonėje kuriamas vadovų pamainumas – tai ne tik rodo vadovų brandą, gebėjimą deleguoti, bet ir sukuria erdvę augti bei galimybę įgyti naujas kompetencijas kitiems darbuotojams.
Jei atostogos trumpos, gali nutikti, jog tik pradėjus atsipalaiduoti, matysite, kad rytoj jau ir atostogų pabaiga. Suplanuokite veiklas, kurios nutolusios nuo darbo: po ranka neturėtų būti darbo užrašų knygelės, skaitykite kuo mažiau darbinės literatūros.
Apskritai labiausiai rekomenduojama rinktis tokią veiklą atostogų metu, kuri yra priešinga darbui. Jei dirbate protinį darbą, fizinė veikla ne tik padės atitraukti mintis nuo darbo, bet ir pastiprins kūną.
Ypač pasitarnauja kelionės, kurios suteikia galimybę ne tik pasisemti naujų įspūdžių, bet jose turite atsiprašymą įkyresniam vadovui, nesuprantančiam atostogų vertės – gi ne visur veikia interneto ryšys.
Kaip sugrįžti į ritmą
Mūsų organizacijoje primename, jog ne tik svarbu atostogauti, bet svarbu ir kaip planuojate darbus grįžus iš jų.
Jūsų greičiausiai lauks el. paštas su krūva neskaitytų laiškų, susitikimai ir kita darbo rutina, kuri jus greitai sugrąžins iš poilsio. Tam, kad grįžimas būtų sklandesnis, verta remtis šiais patarimais:
*Grįžimo datą po kelionės planuokite taip, kad namuose iki darbo turėtumėte pilną dieną. Ne tik spėsite išsipakuoti lagaminą, bet ir grįšite į įprastą miego rutiną.
*Pirmą dieną po atostogų kalendoriuje užblokuokite, kad neatsirastų netikėtų skambučių 8 valandą ryte, o jūs galėsite ramiai perskaityti įkritusius laiškus, perimti darbus iš pavadavusio kolegos ir pamažu sugrįžti į darbinę rutiną.
* Susisiekite su pavaduojančiais kolegomis ir atsirinkite, kas yra svarbiausia dabar, o kas gali palaukti. Svarbu, kad apie sudėliotus prioritetus žinotų ir kartu komandoje dirbantys žmonės.
Be viso to, leiskite sau dar kurį laiką pabūti su mintimis apie atostogas – pasidalinkite įspūdžiais su kolegomis, o gal papasakokite apie įdomesnę patirtį visai organizacijai – gal tai pagaliau įkvėps pasiimti atostogų ir kolegą, kuris vis nesiryžta to padaryti.
