Šeimos psichologė Agnieška Kašinska atkreipia dėmesį, jog per dideli lūkesčiai sau ir aplinkai neretai baigiasi nusivylimu, o dar svarbiau, jog toks švenčių pavyzdys yra perduodamas iš kartos į kartą.
Artėjant šv. Velykoms, ji aptaria, ką tradicinės šventės reiškia mažam vaikui bei kaip tėvai turėtų formuoti jo supratimą apie tradicijas, o edukacinio turinio platformos „mokomoko“ įkūrėja auklė Diana Gabriūnaitė dalinasi velykinio užsiėmimo su vaikais idėja, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Užtikrina saugumo jausmą
Šventės, kaip teigia A. Kašinska, kiekvienam vaikui yra itin reikšmingos.
„Tai yra ritualai, o ritualas žmogaus psichikai yra viena priemonių užtikrinti saugumo jausmą. Taigi, kasmet besikartojančios šventės – Kalėdos, Velykos, gimtadieniai, netgi valstybinės šventės ir kt. – vaikui suteikia daugiau saugumo ir bendruomeniškumo“, – kodėl vaikams svarbios šventės, atsako psichologė.
Ji tęsia, jog neatsiejama švenčių dalis yra ir šeimos tradicijos: „Kalbant apie Velykas, kiekvienas turi savų įpročių – vieni kiaušinius margina vakare, kiti šventės rytą. Daugelis šeimų eina į bažnyčią, turi tradicinius šventinius patiekalus. Vaikai visa tai mato, įsimena, ir suaugę atneša į savo sukuriamas šeimas.“
Reikia tėvų sąmoningumo
A. Kašinska pabrėžia, jog vaikai nuolatos mokosi iš tėvų elgesio, todėl pirmasis ir bene svarbiausias dalykas, kurį tėvai turi daryti, jeigu nori, kad vaikai gerbtų jų šeimos tradicijas, lankytų per šventes ir leistų laiką kartu, – taip elgtis patiems.
„Sekdamas tėvų pavyzdžiu, vaikas formuoja savo vertybių sistemą, todėl tėvai turėtų sąmoningai atkreipti dėmesį į tai, ką jie norėtų perteikti savo vaikams. Taigi, verta susimąstyti, ar nuo nesibaigiančio tvarkymosi ir maisto gaminimo pavargusi mama, nuovargio sukelti tėvų tarpusavio pykčiai yra tai, ką mažylis turėtų prisiminti kaip švenčių normą“, – svarsto psichologė.
Meilės kalba – laikas kartu
Anot A. Kašinskos, šventės pirmiausia yra laikas, skirtas pabūti su šeima, niekur neskubant, išgirsti vienas kitą.
„Laiko leidimas kartu, šalia palaikymo žodžių, paslaugų, dovanų ir fizinio prisilietimo, yra viena iš meilės kalbų. Svarbu, kad su vaiku būtų kalbama visomis kalbomis. Šiuo atveju, laiko leidimas kartu – tai ne sėdėti kartu ant sofos, kol tėvai „scroll‘ina“, o bendra veikla. Tėvų ir vaikų užsiėmimai stiprina tarpusavio ryšį, žaidimų metu vaikas mokosi. Be to, veikla ir pavyzdys, o ne žodžiai, yra geriausias mokymas“, – tvirtina psichologė.
Ji priduria, jog svarbu ir tai, kad emocinė sveikata yra glaudžiai susijusi su fizine, todėl pozityvus emocinis fonas teigiamai veikia ir fizinę vaiko savijautą, ypač didina organizmo atsparumą.
Velykinis užsiėmimas su vaikais
Auklė Diana pastebi, jog vaikai, su kuriais tėvai praleidžia daugiau kokybiško laiko, yra labiau pasitikintys savimi, drąsesni ir lengviau atsiskiria nuo tėvų pradėjus eiti į darželį.
„Savo darbe visuomet vadovaujuosi taisykle, jog kokybė yra svarbiau nei kiekybė. Dirbdama aukle esu ne kartą atkreipusi dėmesį, jog vaikai, kuriems tėvai skiria per dieną bent kelias minutes nedalomo dėmesio, neretai turi geresnį tarpusavio santykį, nei tie, kurie yra kartu tik fiziškai“, – patirtimi dalinasi Diana.
Kad šv. Velykų laukimas būtų smagesnis, ji siūlo velykinio užsiėmimo su vaikais idėją – kartu pasigaminti „Marguolį iš makaronų“.
Jums reikės:
- Įvairių nesmulkių makaronų;
- Guašo;
- Teptukų;
- Kartono;
- Šlapių klijų.
Iš kartono iškirpkite norimo dydžio kiaušinių formas. Ant jų nupieškite ornamentus, pagal kuriuos reikės klijuoti makaronus. Makaronus klijuokite kartu su vaiku. Kai šie jau suklijuoti, nudažykite juos guašu. Kad veikla būtų dar prasmingesnė, užsiėmimo metu papasakokite vaikui apie šv. Velykas, jų svarbą, tradicijas.
Šis užsiėmimas pažadins vaiko kūrybingumą, lavins smulkiąją motoriką, sensoriką, akių-rankų koordinaciją. Klijuojant makaronus lavinsis vaiko atidumas ir kruopštumas detalėms. Šį užsiėmimą rekomenduojama atlikti kartu su visa šeima – tai kokybiškas laikas kartu, stiprinantis tarpusavio ryšį.
