Kastracija, arba dažnai vadinama sterilizacija, yra profilaktinė operacija, kurios metu patelėms pašalinamos kiaušidės, o patinams sėklidės. Pasak Kotrynos Kazlauskaitės, laparoskopinės operacijos dažniausiai atliekamos kalėms šalinant kiaušides. Šunims laparoskopiškai atliekama kastracija tik tokiu atveju, jei anatomiškai sėklidės nėra nusileidusios į kapšelį, likusios pilvo ertmėje.
„Katėms laparoskopinė kastracija ne taip ženkliai sumažina išorėje matomus pjūvius, tačiau net ir joms šis metodas sukelia mažiau diskomforto dėl skausmo operacijos metu ir pooperaciniu laikotarpiu“, – sako gydytoja.
K.Kazlauskaitė pasakoja, kad laparoskopija geriausias operacinis metodas kalytėms, kurios yra aktyvios – greičiau grįžta į įprastinį gyvenimą, nes pooperacinį periodu jaučia mažiau skausmo.
„Augintinių šeimininkai apie šį metodą yra girdėję, tačiau niuansų ir skirtumų nuo įprastinės operacijos nežino, dažniausiai daugiau informacijos gauna atsilankę pas veterinarijos gydytoją. Chirurgas individualiai konsultuoja ir pataria, ar šis metodas tinkamas ir kodėl jį verta rinktis. Prieš kastraciją, kaip ir visas procedūras atliekamas su narkoze, rekomenduojama profilaktinė apžiūra ir konsultacija“, – teigia gydytoja.
Trumpas ir lengvesnis pooperacinis periodas
Pasak veterinarijos gydytojos, kastracija laparoskopiškai nuo įprastinio kastracijos būdo skiria keli esminiai faktoriai: „Anksčiau tradiciškai kastracijos metu būdavo pašalinamos kiaušidės ir gimda, tačiau remiantis moksline literatūra, pašalinant laparoskopiškai vien kiaušides pasiekiami tie patys rezultatai – kalytė nerujoja, negali atsivesti palikuonių, taip pat panaikinama kiaušidžių patologijų ir sumažinama galimų gimdos patologijų (cistos, uždegimai, onkologiniai pakitimai), pieno liaukų onkologinių susirgimų rizika.“
Kitas skirtumas – laparoskopu šalinant kiaušides, tradiciškai naudojamus chirurginius tirpius siūlus keičia elektrokauteris. „Kraujagyslės ir kiti audiniai elektros pagalba sulydomi, todėl organizme nepaliekama svetimkūnių (chirurginių siūlų), sumažinama pašalinė organizmo reakcijos rizika“, – teigia K.Kazlauskaitė.
Dar vienas šio metodo privalumas – mažesnis aplinkinių audinių traumavimas. Gydytojos teigimu, laparoskopijos metu atliekami du pjūviai iki vienos centimetro (didesnėms kalytėms gali prireikti vieno iš šių pjūvių ir iki 2–3cm), operacijos metu atliekama mažiau manipuliacijų su vidaus organais, pilvaplėve: „Dėl šių priežasčių ramybės reikalaujantis pooperacinis periodas gerokai trumpesnis ir mažiau skausmingas palyginus su tradiciniu metodu atliekama kastracija.“
Kai kuriais atvejais nerekomenduojama operacijos atlikti lapakoskopiškai
Pasak gydytojos, kastracija visų pirma yra profilaktinė operacija – ji turėtų būti atliekama tik kliniškai sveikiems gyvūnams: „Jei kastracija pasirenkama dėl medicininių priežasčių nustačius ženklesnes kiaušidžių ar gimdos patologijas, ji neturėtų būti atliekama laparoskopiškai, nes tokiu atveju neretai šie organai būna trapesni, padidėjusi kraujavimo rizika, jų forma ir dydis netinkami pašalinti per mažus pjūvius, todėl dėl padidėjusių rizikų tikslingiau atlikti operaciją laparotomiškai. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad laparoskopinės operacijos metu galima pereiti į laparotominę, jei tik to prireikia. Esant nedideliems pakitimams, operacija vis tiek gali būti atliekama laparoskopiškai.“
Kada geriausia atlikti kastraciją?
K.Kazlauskaitė pasakoja, kad geriausias metas sterilizacijai turėtų būti nustatytas individualiai pagal gyvūną, jo amžių, veislę, gretutines ligas, net oro temperatūrą lauke: „Mažų ir vidutinių veislių atstovams geriausia atlikti kastraciją po pirmos rujos praėjus 2–3 mėnesiams“.
Gydytoja pažymi, kad vienas iš kastracijos pagrindinių privalumų yra tai, kad padeda išvengti patologijų ateityje. Pavyzdžiui, norint užkirsti kelią pieno liaukų navikų formavimuisi, kastraciją rekomenduojama atlikti po pirmos rujos, nes vėliau prevencinė nauda ženkliai sumažėja.
Didelių veislių šuniui kastracija atliekama visiškai gyvūnui užaugus, kadangi lytiniai hormonai turi nemažai įtakos augimo hormonams.
„Dėl įvairių veiksnių, galinčių turėti įtakos tolimesniam augintinio gyvenimui, visada rekomenduojama prieš atliekant šią procedūrą kreiptis dėl konsultacijos į veterinarijos kliniką – vizito metu galima ne tik įvertinti ar gyvūnas yra kliniškai sveikas, bet ir aptarti procedūros pliusus ir minusus, atlikti rekomenduojamus kraujo tyrimus. Turint šią informaciją šeimininkas kartu su veterinaru gali nuspręsti, kada geriausia atlikti kastraciją“, – pasakoja gydytoja.
Kaip pasiruošti operacijai?
K.Kazlauskaitės teigimu, pasiruošimas operacijai nėra sudėtingas, svarbiausia – neduoti gyvūnui ėsti 8–12val. iki procedūros (galimos išimtys dėl gyvūno amžiaus, dydžio – tai dažniausiai nurodo veterinaras): „Neretai pasitaiko ir klaidų, kai šeimininkai persistengia – augintinius išmaudo, nuskuta. To tikrai nereikėtų daryti, nes operacinio ploto paruošimas turi būti atliekamas prieš pat procedūrą naudojant specialius dezinfekcinius tirpalus. Taip pat prieš operaciją nereikėtų duoti profilaktinių vaistų nuo kirminų, išorinių parazitų ar atlikti skiepų.“
Prieš operaciją svarbiausia pasikonsultuoti su veterinaru, atlikti profilaktinę gyvūno apžiūrą, kraujo tyrimus, kurie rekomenduojami prieš visas procedūras su narkoze, kad būtų visapusiškai aiški gyvūno būklė.
Kiek laiko užtrunka procedūra?
Gydytoja pasakoja, kad prieš tradicinę laparoskopinę operaciją atliekami tie patys veiksmai, kaip ir prieš tradicinę laparotominę kastraciją: atliekama augintinio klinikinė apžiūra, užfiksuojami klinikiniai parametrai, gyvūnas seduojamas, intubuojamas, nuo operacinio ploto pašalinami plaukai, oda apdorojama specialiais dezinfekciniais tirpalais.
„Operacinėje gyvūnas prijungiamas prie monitoringo sistemos – tai sistema, kuri padeda nuolat stebėti gyvūno gyvybinius parametrus: širdies darbą, kvėpavimą, temperatūrą, kraujo spaudimą. Operacijos metu atliekami du pjūviai, per kuriuos įvedami darbiniai kanalai – vienas kamerai, kitas įrankiams. Kameros vaizdas matomas specialiame monitoriuje – apžiūrimi organai vizualiai. Tuomet kiaušidės arba sėklidės yra pašalinamos per vieną iš pjūvių, pjūviai užsiuvami. Operacijos trukmė priklauso nuo gyvūno dydžio, vidutiniškai užtrunka nuo 30 iki 60 minučių“, – pasakoja veterinarijos specialistė.
Iš viso augintinis nuo pasiruošimo iki pabudimo po operacijos klinikoje praleidžia apie 2–3val., kol su šeimininkus gali keliauti namo.
Augintinio priežiūra po operacijos
K.Kazlauskaitė teigimu, pooperacinis periodas trunka apie 10–14 dienų, kol pjūvis visiškai sugyja. Po operacijos 3–4 paras gyvūnas jaučia diskomfortą pilvo srityje, kuris malšinamas medikamentais. Pirmąsias tris paras reikėtų riboti fizinį krūvį, staigius judesius, lakstymą, šokinėjimą.
„Svarbiausia suteikti gyvūnui ramybę, švarią aplinką, susiduoti gydytojo paskirtus vaistus, laikytis ramybės rėžimo paskirtą laikotarpį“, – pažymi „PetCity Ozas“ klinikos veterinarijos gydytoja Kotryna Kazlauskaitė.
