Česlovui žmona ir po 50-ies drauge praleistų metų tokia pat nuostabi kaip jaunystėje. „Nė vienas neturi tokios žmonos kaip aš“, – didžiuojasi Česlovas, kuris beieškodamas svajonių moters pagal anų laikų skaičiavimus jau buvo spėjęs įžengti ir į senbernio amžių. O štai Janina atskleidžia ant vyro rimčiau pykusi tik už vieną dalyką – kad šis po vestuvių žadėjęs mesti rūkyti pažado taip ir neištesėjo.
Anuomet meilę vienas kitam bažnyčioje jie prisiekė paslapčia žvakių šviesoje, o balandžio 1-ąją prieš pusę amžiaus duotus santuokos įžadus pora atnaujino atvirai ir laisvai stebint būriui artimųjų.
Tarnybinis romanas
„Mūsų meilės istorija – tarnybinis romanas, – pasakoti pradeda Janina. – Abu su Česlovu dirbome Vilainiuose buvusiame institute. Jis – vairuotojas, aš tada buvau sandėlininkė, o vėliau visą gyvenimą pradirbau buhalterijoje.“
„Ilgai ieškojau būtent tokios moters, – svajingai užtęsia Česlovas. – Na, ir metai jau stūmė tuoktis. Tada buvau 27-erių.“
„Pamenu, mačiau tokį rusišką filmą. Ten vaidino aktorė, kuri man labai patiko. Janina buvo vienas prie vieno kaip ji“, – vaizdingai pasakoja Česlovas, o Janina ima kvatoti iš tokių jo kalbų.
Pabūgo konkurentų
Kelti vestuves Česlovas Janinai pasiūlė prabėgus metams nuo draugystės pradžios – vos tik sulaukė būsima žmona pilnametystės. Česlovas baiminosi, kad dailios merginos neįsižiūrėtų kiti jaunikiai.
„Institute buvo daug jaunų, ką tik akademiją baigusių mokslininkų. Vyrai gražūs, mato, kad merga nešpietna. Vyksta šokiai, aš atėjęs sėdžiu ant suolo, o ją šokdina visi ir šokdina. O Janina labai gerai šoko, – pagiria Česlovas. – Tai sakau, gana, brangioji, važiuojam į bažnytėlę, imam šliubą ir viskas.“
„Aš už Česlovą jaunesnė devyneriais metais. Kai atnaujinome santuokos įžadus bažnyčioje, kunigas sakė, kad aš dar per jauna auksines vestuves švęsti“, – šypteli Janina.
Tuokėsi slapta
Prieš 50 metų pora bažnyčioje tuokėsi slapta – kovo 17 dieną.
„Sovietiniai laikai. Česlovas buvo komjaunuolis. Juk tada nebandyk eiti į bažnyčią. Taip buvo. Tokia politika. O mūsų abiejų tėveliai ir mes patys buvome tikintys, tad bažnyčioje susituokti mums buvo svarbu. Taigi tuokėmės slapta“, – pasakoja Janina.
„Kėdainiuose toks pagyvenęs kunigas bijojo mus tuokti, bet sutiko Josvainių bažnyčios kunigas. Sutarėme, kad mus sutuoks vakare. Atvažiavome prie bažnyčios, po darbo, jau buvo tamsu. Kunigas bažnyčioje šviesos nedegė, tik žvakės liepsnojo. Buvome mes dviese ir liudininkai“, – ypatinga istorija pasidalija Česlovas.
„Jokios nuotakos suknelės nebuvo, jokio puošnumo. Buvome paprastai apsirengę – ką tik po darbo“, – prisimena žmona.
Senas bernas apgaus, bet neapgavo balandžio 1-ąją, Melagių dieną, pora sutarė įteisinti civilinę santuoką.
„Kaimynės kalbėjo: „Apgaus tave senas bernas. Neatvažiuos – juk balandžio 1-oji. Ką tu sau manai?“ – kaimynių žodžius pakartoja Janina. Tačiau tų kalbų moteris į galvą neėmė ir nė kiek nesijaudino. – Šliubas jau paimtas. Tai galėjo šnekėti nors ir 100 metų. Aš juk žinojau, kad esu ištekėjusi, o zaksas tik dėl popierizmo.“
Tik pora debesėlių
Janina atskleidžia, kad vyras ją sužavėjo galantiškumu, mandagumu – buvo tikras džentelmenas su puikiomis manieromis.
Česlovui žmona ir po 50-ies drauge praleistų metų tokia pat nuostabi kaip jaunystėje.
„Česlovas niekad manęs neužgavo – nei žodžiu, nei juo labiau veiksmu. Taip ir einame per gyvenimą vienas į kitą pasiramsčiuodami“, – džiaugiasi moteris.
„Nė sykio nesame susipykę“, – didžiuojasi Česlovas. Lieku nustebusi, kaip per pusę amžiaus pora neįžiebė nė vienos pykčio kibirkšties.
„Na, porą debesėlių buvo“, – vyrą pataiso žmona.
„Jei per 50 metų tik porą, tai čia vienas juokas“, – šyptelėjusi garsiai reziumuoju.
Sutuoktiniai pasakoja, kad tie debesėliai santuokos padangę niaukė pirmus tris bendro gyvenimo mėnesius, nes Česlovas, kaip pareiškė Janina, savo žmoną apgavo!
„Jis rūkė. O aš nenorėjau, kad rūkytų. Sakė: „Kai apsiženysim, tikrai mesiu.“ Praėjo savaitė, antra, jau ir mėnuo – kaip nemeta, taip nemeta, – apie nuoskaudą dabar jau juokaudama atvirauja Janina. – Po pusantrų metų gimė sūnus, po trejų sulaukėm dukters ir numojau ranka į tą vyro žalingą įprotį. Sakiau, tegul gadinasi sveikatą, jei nori.“
Jei žmonai saulė teka vakaruose
Česlovas puola glaistyti situaciją ir pažeria žmonai komplimentų: „Nė vienas vyras neturi tokios žmonos kaip aš. Tikrai taip.“
„O kuo Janina tokia ypatinga?“ – paklausiu.
„Juk iš visko matyti, kad ji – tiesiog Dievo dovana“, – širdį mylimajai paglosto vyras.
„Bet juk vyrai nuolat skundžiasi, kad žmonos jiems per daug priekaištauja. Ar jums to neteko patirti?“ – pasitikslinu.
„Ne, ne, jokių priekaištų. Žiūri žmona tokį indų filmą. Ten žurnalistas klausia auksines vestuves sutikusio vyro, kaip jie su žmona santuokoje išgyveno taip ilgai. O šis išmintingai taria: „Jei žmona sako, kad saulė teka vakaruose, pritark jai ir viskas – dar 50 metų pragyvensit“, – pajuokauja Česlovas.
„Tai visad ir pritardavot? Nusileisdavot žmonai?“ – negaliu patikėti, kad vyras gali būti toks kantrus.
„Kad nelabai reikėdavo nusileisti. Tiesiog rasdavome bendrą sutarimą“, – atsako jis.
Užuot pykus pabučiuoti
Janina pasakoja, kad santuokos pradžioje užpykusi ant vyro vienai ar porai dienų skelbdavo jam nekalbadienius.
„Bet kiek gali nešnekėti? Nesąmonė šitaip elgtis, – mano moteris. – Dabar tik juokas ima.“
„Mūsų taktika buvo tokia: kai jau jaučiasi kokia įtampa ar kas, pakšt – pasibučiuojam ir toliau gyvenam. Iškart debesėliai nuplaukia“, – išmintingesnį būdą sutuoktinių nesutarimams spręsti pasiūlo Česlovas.
Liūdna dėl kitų
Pora džiaugiasi, kad visą gyvenimą pavyko puoselėti gražius tarpusavio santykius ir vaikams neteko matyti tėvų pykčių.
„Vaikai patys pastebi ir sako, kad augdami niekad nematydavo, jog mes su vyru būtume susipykę ar ką. O kiti juk net mušasi šeimose. Neįsivaizduoju tokių santykių ir gyvenimo“, – stebisi Janina.
„Jei tenka išgirsti porų pykčių, mums patiems nesmagu. Taip negera pasidaro, – pripažįsta Česlovas. – O mūsų su Janina charakteriai panašūs. Turbūt ir dėl to lengva taikiai gyventi, gražiai sutarti. Būna porų, kur vienas kuris yra tarsi vampyras. Jam reikia išerzinti kitą, sunervinti. Tau blogai, o jis jaučia malonumą, nes keldamas konfliktą įsikrauna energijos. Taip ir išsiskiria poros, neapsikentusios tokio antros pusės elgesio.“
Marčią nešiojo ant rankų
Česlovas atskleidžia, kad per 50 bendro gyvenimo su Janina metų jam nebuvo nė vieno panašaus ryto – visi skirtingi ir savaip gražūs. Tai jis sako taip nuoširdžiai, kad nors sunku patikėti, bet negaliu ir dvejoti.
Pasak poros, daug įtakos sėkmingai santuokai turi šeimoje matytas tėvų pavyzdys.
„Mūsų abiejų tėvai irgi labai gražiai sugyvendavo. O mano tėvukas marčią vos ne ant rankų nešiodavo. Mama išvis kiekvienąkart mums atvažiavus Janiną glostydavo. Visi Janiną labai vertino ir gerbė – ji moteris iš didžiosios raidės“, – tėvams puikią marčią pristatęs džiaugėsi Česlovas.
„Su anyta labai gerai sutardavome, – prisimena Janina. – Kitos skundžiasi, kad anyta tokia, anokia, o mudvi viena kitai per tiek metų nė vieno blogo žodžio nepasakėm. Nebuvo dėl ko pyktis.“
„O jūsų tėvams žentas koks pasirodė?“ – klausiu Janinos. Česlovas užbėga už akių ir atsako pats. „Va“, – taria iškėlęs į viršų nykštį: suprask, puikus žentas buvo.
Česlovas puola glaistyti situaciją ir pažeria žmonai komplimentų: „Nė vienas vyras neturi tokios žmonos kaip aš. Tikrai taip.“
„Tikrai taip ir buvo“, – nusijuokusi vyrui pritaria žmona.
„Janinos tėvai labai geri žmonės buvo“, – prisimena Česlovas.
Meilė stiprėja
Pora sako, kad gražiai sutariant bendras gyvenimas prabėgo lyg viena diena: čia slapta tuoktuvių ceremonija bažnyčioje, o čia jau auksinės vestuvės.
„O ar išlieka meilė po tiek santuokos metų?“ – teiraujuosi bene svarbiausio. „Dabar meilė dar didesnė“, – atsako abu.
Pora džiaugiasi atnaujinusi santuokos įžadus. Janina atvirauja, kad ši ceremonija jai patiko gerokai labiau nei anuomet – prieš 50 metų. „Jaučiausi kur kas geriau – laisvai, nereikėjo bijoti, visi atviri, o dar ir artimiausi žmonės šalia“, – šypsosi moteris.
Tiesa, šių džiaugsmingų akimirkų Česlovas su Janina galėjo ir nepatirti, jei ne vaikai ir anūkai. Būtent jie paslapčia ėmėsi planų ir tėvus perspėjo tik likus porai dienų iki ypatingosios dienos.
„Sveikata abiejų nekokia, tad norėjome santuokos jubiliejų paminėti ramiai, namie, tik su artimiausiais žmonėmis. O čia – vaikų ir anūkų staigmena, kuri labai pradžiugino. Beje, Česlovo tėvai irgi sulaukė auksinių vestuvių“, – svarbia šeimos istorijos detale pasidalija Janina.
Santuoka sunkus darbas? Nepritaria
„Ar per tiek metų pasikeitėte?“ – klausiu poros. „Česlovas paseno! – juokiasi Janina. – Kaip aš pasenau, taip ir jis paseno.“ „O man Janina vis jaunyn ir gražyn“, – komplimentų žmonai sakyti nesiliauja vyras.
Teiraujuosi poros, ką jie mano apie visuomenėje sklandantį įsitikinimą, kad santuoka yra sunkus kasdienis darbas.
„Nepajutome, kad mums taip būtų – kad būtų tekę dėl santykių sunkiai dirbti“, – tikina Janina. „Kad santuoka – sunkus darbas, tokių net žodžių vartoti negalima kalbant apie gyvenimą su mylimu žmogumi. Mes su Janina visą laiką su šposais, su juokais“, – dėsto Česlovas.
„Humoras padeda santuokai?“ – pajaučiu užčiuopusi sėkmės paslaptį. „Žinoma, – mano Janina, o vyras pritaria. – Labai netgi padeda.“
„Geriau su juoku nei su piktumu“, – prie išvados prieina Janina.
Antra puselė – laimės dalykas
Abu – ir Janina, ir Česlovas – atskleidžia tikintys, kad pasaulyje kiekvienam egzistuoja antroji puselė, kurią jei sutiktume, sukurtume laimingą santuoką. Vis tik sutikti tą tikrąją meilę – laimės dalykas.
„Iki vestuvių žmogus gali atrodyti auksinis, o štai po vestuvių ima ir išlenda charakterio ragiukai“, – dėmesį atkreipia moteris. Janinos nuomone, šiuo metu nemažai santuokų išyra dėl to, kad poros nepasiruošusios viena kitos suprasti.
„Kiekvienas tiesiog kaip ožys – viršus turi būti jo ir taškas. Taip nieko nepasieksi. Reikia susėsti ir kalbėtis, aiškintis, kodėl kyla pykčiai. Reikia būti tolerantiškam, kantriam. O dabar kiekvienas nori parodyti, kad jis viršesnis, jis teisingas, o kitas – kvailas, klysta. – įžvalgas dėsto Janina, o Česlovas papildo žmoną. – Mylėk kitą kaip patį save – tai pagrindas.“
„Buvo sunkių akimirkų ir mums, – neslepia Janina. – Mane kelis kartus operavo. Česlovui tada tikrai blogai buvo. Juk aš dėl tiek operacijų ištisai tai ligoninėse, tai sanatorijose, o jis – su vaikais. Kitas vyras seniai būtų palikęs“, – šypteli Janina.
„O Česlovas aklai jus įsimylėjęs iki pat dabar“, – padarau išvadą ir visi pritariamai nusijuokiam.
