Kaip greitai sužinotume apie nelaimę?
Kaip pasakoja 15min studijoje viešėjusi Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja Ramunė Stasiūnaitienė, šiuo metu Astravo atominė elektrinė yra, ko gero, didžiausią potencialų pavojų Lietuvai keliantis objektas.
Pasak specialistės, vargu, ar apie gresiančią arba jau įvykusią avariją Lietuvą informuotų pati Baltarusija. Tikėtina, jog nelaimę fiksuotų mūsų pačių šalyje išplėstas ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas (RADIS), kuris ištisą parą stebi bet kokius radiacinius pakeitimus.
„Visą sistemą sudaro 48 stotys, iš kurių 4-ios yra vandens ir 44-ios yra oro. Jeigu kokius nors pakeitimus fiksuoja stotys, iš karto mūsų specialistai reaguoja. O ta informacija iš stočių į mūsų tinklą ateina kas 10 minučių“, – aiškina R.Stasiūnaitienė.
Anot jos, jei Astravo atominėje elektrinėje avarija įvyktų šią sekundę, apie tai mes turėtume sužinoti greičiau nei per valandą.
„Kai stotys užfiksuoja radioaktyvųjį užterštumą, pagal nustatytus algoritmus informacija iš karto pateikiama valstybės institucijomis ir jos jau teikia informaciją. Tai gali būti ir minučių klausimas, iki pusvalandžio. Na, aš manyčiau, tai užtruktų iki valandos“, – tikina pašnekovė.
Kalbėdama apie tai, kokia Lietuvos dalis galėtų būti paveikta, jeigu avarija visgi įvyktų, specialistė pabrėžia, jog daug kas priklausytų nuo gamtinių sąlygų: vėjo greičio, lietaus, sezoniškumo.
„Palankiausias scenarijus būtų, kad vėjas pūstų ne į Lietuvos pusę, kad jis nebūtų stiprus, kad nekeistų savo krypties. Taip pat būtų labai palanku, kad būtų žiema, nes gyvuliai nesigano lauke, neauga daržovės ir vaisiai“, – teigia R.Stasiūnaitienė.
Iš pavojingiausių zonų žmonės būtų evakuojami
Kaip 15min aiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, jeigu Astrave įvyktų avarija, Lietuvoje gyventojai apie tai būtų įspėjami sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus. Informacija būtų skelbiama ir per LRT radiją ir televiziją, vietines radijo stotis.
„Šiuo metu daromos ženklios investicijos į sirenų tinklo plėtrą. Tikimės, kad 2029 metais naujai įdiegtas sirenas girdės apie 67 proc. gyventojų. Šiai dienai tos investicijos vyksta intensyviausioje 100 kilometrų zonoje. Tad tikrai didelė dalis Vilniaus miesto ir regiono gyventojų tas sirenas išgirstų“, – tikina specialistas.
Pasak pašnekovo, pagal galimo pavojaus lygį įvykus avarijai, Lietuva suskirstyta į tris zonas: raudoną, geltoną ir žalią. Pirmoji apima teritorijas, kurios nuo Astravo elektrinės yra nutolusios 30 km spinduliu. Į šią zoną patenka 7 seniūnijos, esančios Vilniaus ir Švenčionių rajonų savivaldybėse. Čia nelaimės atveju reikėtų taikyti skubiuosius apsaugomuosius veiksmus.
„Pagrindiniai veiksmai, kuriuos rekomenduojame atlikti tose artimiausiose seniūnijose, yra štai šie: eiti į vidų ir laukti informacijos, o būnant lauke, apsaugoti savo kvėpavimo takus – dėvėti kaukę, respiratorių, netgi nosinę, bet ką, ką turite po ranka. Jeigu ateinate iš lauko, jums reikėtų pasikeisti viršutinius rūbus“, – aiškina E.Geda.
Anot PAGD atstovo, pavojingiausioje zonoje esančių 7 seniūnijų gyventojai (iš viso 5844 žmonės) būtų nedelsiant iš ten evakuojami.
„Seniūnai betarpiškai su gyventojais praktiškai kiekvienais metais aptaria visas galimybes, kur ir kaip jie bus evakuojami. Gyventojai informuojami apie surinkimo punktus, į kuriuos jie būtų kviečiami ateiti įvykus avarijai, jiems būtų nustatyta tvarka suteiktas atitinkamas transportas“, – teigia ekspertas.
Kuo padėtų kalio jodido tabletės?
Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja R.Stasiūnaitienė savo ruožtu primena, jog gyventojams, nuo Astravo esantiems 30 km spinduliu, nelaimės atveju reikėtų iš karto išgerti kalio jodido tablečių. Jos, anot pašnekovės, anaiptol nėra panacėja nuo radioaktyviojo užterštumo, tačiau nuo radioaktyviojo jodo gali apsaugoti skydliaukę.
Kaip dėsto specialistė, jauname amžiuje, kuomet skydliaukė dar tik formuojasi, į radioaktyvųjį jodą reaguojama itin jautriai. Praėjusius keleriems metams po avarijos Černobilyje, maždaug 7 000 vaikų buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys. Iš dalies dėl to, jog informacija apie avariją buvo slepiama, kalio jodido gyventojai tada neišgėrė.
„Visiškai priešingą situaciją mes turėjome po Fukušimos atominės elektrinės avarijos. Gyventojams informacija buvo pasiekiama iš karto ir žmonės išgėrė kalio jodido. Praėjo šitiek metų ir nenustatytas nė vienas skydliaukės vėžio atvejis“, – tvirtina R.Stasiūnaitienė.
Atsižvelgiant į tokią praktiką, valstybė prieš kelerius metus įsigijo ir gyventojams išdalijo kalio jodido tablečių. Radiacinės saugos centro atstovė patikina, kad šiuo metu jos dar tikrai tinkamos vartoti ir nelaimės atveju puikiai pasitarnautų.
„Tos tabletės, kurios buvo dalinamos gyventojams, jų galiojimo laikas, berods, buvo iki 2024 metų pabaigos, o kai kurių – iki 2025 metų pradžios. Tačiau šiuo metu vyksta pirkimas, bus perkamos naujos tabletės ir bus atnaujinama.
Vis tik, remdamasi tarptautine praktika, norėčiau nuraminti gyventojus. Jeigu ir pasibaigęs galiojimo terminas, bet tos tabletės nelaikomos ant radiatoriaus ir yra nesusitrynusios, jų veiksmingumas šios ekstremalios situacijos atveju tikrai yra nepasikeitęs“, – sako R.Stasiūnaitienė.
Daugiau informacijos apie tai, kaip reikėtų elgtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje, galima rasti tinklalapyje www.lt72.lt.
Tuo tarpu baiminantis, kad karo veiksmai Ukrainos atominių elektrinių aikštelėse gali iššaukti branduolines avarijas, Radiacinės saugos centro specialistai teigimu, visi Ukrainos branduoliniai objektai nuo Lietuvos yra nutolę pakankamai dideliu atstumu (toliau nei 300 km), todėl net ir didesnio incidento ar branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams.
Radiacinės saugos centras gyventojams primena, kad nuolat (24/7) stebi Lietuvos ankstyvojo radiacijos pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) stočių teikiamus aplinkos radiacinio fono duomenis. Apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, bus nedelsiant informuotos atsakingas institucijos ir gyventojai bei pateiktos rekomendacijos dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo.
