Šiandien norime jums pristatyti Cecile B. Loupan metodiką, kurią puikiai perteikia pačios autorės žodžiai: „Vaikas – tai ne indas, kurį reikia pripildyti, o ugnis, kurią reikia įžiebti.“
Šiek tiek biografijos...
Cecile gimė 1955 metais Belgijoje. Iš pradžių moteris mokėsi aktorystės meno, buvo gana garsi aktorė, netgi dėstė, tačiau vėliau, kai gimė vaikai, susižavėjo ankstyvojo ugdymo idėjomis ir nusprendė atsidėti naujai veiklai. Išleido ne vieną knygą apie mažylių ugdymą. Labiausiai ši moteris sužavėjo pasaulį savo dinamišku požiūriu ir paprastumu. Knygose atsiveria pačios Cecile siekiai auginti psichologiškai sveikus, protingus vaikus ir atskleisti jų intelektą bei gabumus. Tiesa, iš tikrųjų tvirtinama, kad C. Loupan nuomonė – tai paprastesnė kito ankstyvojo ugdymo specialisto Gleno Domanno versija.
Kuo išsiskiria šis auklėjimo metodas?
Cecile nuomone, vaikai reikalauja ne dėmesio-rūpesčio, bet dėmesio-susidomėjimo. Mažyliui negana, kad jūs rūpinsitės vien tuo, ar jis pavalgęs, pamiegojęs, nesušalęs ir pan. Taigi, jeigu vaikui į rankas įduodate mobilųjį telefoną ar įjungiate televizorių ir einate dirbti savų darbų, vertėtų susimąstyti. Mažyliui kaip oro reikia bendravimo su tėvais: drauge skaityti, lipdyti, piešti ir fantazuoti, tačiau dar svarbiau vaiku jausti, kad tėvams įdomu būti su juo. Žinoma, nereikia persistengti ir kiekvieną akimirką išnaudoti visapusiam tobulėjimui bei spausti vaikus mokytis pagal grafiką.
„Be abejo, vaikui reikia įgauti savarankiškumo, išmokti pačiam užsiimti. Tačiau kai būnate kartu, stenkitės leisti laiką naudingai, emocingai ir išmintingai“, – teigia C. Loupan. Jos nuomone, vaikai kur kas labiau mėgsta mokytis nei valgyti saldainius, nes mokslas – tai žaidimas, tik reikia mokėti tinkamai jį pateikti. Pasak Cecile, nereikia skubinti įvykių ir skatinti vaiką mokytis to, kam jis dar nesubrendęs – sustokite laiku, kad vaikas norėtų dar ir dar patirti mokymosi džiaugsmą.
„Nuo gimimo žiūrėkite į vaiką ne kaip į nieko nenutuokiantį kūdikį, o kaip į protingą asmenybę, nes jis toks ir yra“, – pataria C. Loupan.
Esminiai C. Loupan patarimai
- Jeigu vaikas kuo nors susidomėjo, palaikykite jo interesą ir jokiu būdu neslopinkite.
- Kasdien su mažyliu eikite pasivaikščioti, dainuokite, skaitykite, sportuokite, žiūrėkite spalvingas knygeles, paveikslėlius.
- Pirmaisiais gyvenimo metais skirkite kuo daugiau dėmesio fiziniam lavinimui (mankštos, gimnastika, masažas ir kt.), nes fizinis aktyvumas labai glaudžiai susijęs ir su protinės veiklos vystymusi.
- Įvertinkite bet kokias mažylio pastangas ir pasidžiaukite jo sėkme.
- Atlikite su mažyliu pratimus, kurie skirti pojūčiams (regėjimui, klausai, lytėjimui, skoniui, uoslei) lavinti. Tai jam padės suvokti jį supantį pasaulį ir suteiks žinių.
- Netikrinkite savo vaiko.
- Laiku nutraukite žaidimą, nes smalsumas ir naujovės veda pirmyn, o nuobodulys skatina apatiją ir tingulį.
- Įsiklausykite ir stenkitės suprasti, ko nori jūsų mažylis. Dažnai tėvai į vaikus deda savo viltis ir siekius, o ne žvelgia į jį kaip į atskirą asmenybę, turinčią savo nuomonę, savo gyvenimo kelią ir supratimą.
- Neapribokite vaiko pasaulio.
Kaip lavinti klausą?
Nesistenkite aplink mažylį sukurti kurtinančios tylos net tuomet, kai šis miega. Tačiau ir nuolatinis triukšmas – ne išeitis. Verčiau stenkitės supažindinti vaiką su kontrastingais garso ir tylos principais. Išbandykite tylias, lėtas, vėliau garsesnes, greitesnes, linksmas, liūdnas melodijas, daineles.
Kalbėdamos su vaikučiu, galite keisti balsą ir intonaciją, pademonstruoti, kaip skamba žemi ir aukšti garsai. Taip pat mažyliai jausis laimingi, jei patys bandys sukurti garsus ir suprasti, kaip skamba varpelis, įvairūs namų apyvokos daiktai ir pan.
Kaip lavinti lytėjimą?
Leiskite vaikui lietis skirtingas medžiagas, kurios suteikia ir skirtingų pojūčių. Tarkime, šilkas, aksomas, kailis – švelnūs, kutenantys, slidūs, kitos medžiagos tebūna kiek šiurkštesnės ir pan. Taip vaikas susipažins su jį supančiu pasauliu.
Kaip lavinti regėjimą?
Vaikui galima rodyti korteles su įvairiomis didelėmis geometrinėmis figūromis. Mažyliams smagu stebėti žmogaus veidą, tad galite prajuokinti jį ir sudominti rodydamos įvairias grimasas, o duodamos žaisliukus įvardyti jų spalvas, leisti stebėti judančius objektus, dirbančius žmones ir pan.
Ir dar šis tas...
- Visgi kartais C. Loupan metodika sulaukia kritikos – esą per mažai dėmesio skiriama socializacijai ir neįvertinama, koks svarbus vaikui yra galėjimas bendrauti su bendraamžiais, žaisti jų pačių sugalvotus žaidimus, mokytis bendrauti ir patirti įvairiausių emocijų.
- Kritikai sako, kad Cecile, lavindama vaikus, neatsižvelgia į įgimtas jų ypatybes, pagal kurias geriausia rinktis lavinimo metodiką, t. y. pastebima, kad įvairūs pratimai, skirti pojūčiams ugdyti, yra netinkamai suskirstyti, nes atsižvelgiama į vaikų gebėjimus. Tėvams šiuo atveju patariama susitelkti į įgimtus jų talentus, o ne mėginti spausti mažylius daryti tai, kas jiems nepriimtina ir neįdomu.
Bet kuriuo atveju iš C. Loupan metodikos, kaip ir iš visų kitų, galima pasisemti puikių minčių. Tačiau auklėdamos vaikus, nebijokite elgtis savaip, juk savo mažylį, kad ir kaip būtų, jūs pažįstate geriausiai...