Užsienio rekomendacijose – pietų miegas tik mažiausiems
Suprasti akimirksniu
- Jungtinės karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba pateikia rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad trimečiai dieną gali nebemiegoti arba miegoti iki 45 min. Apie vyresnių vaikų pietų miegą net nerašoma. Keturmečiai naktį turėtų pamiegoti apie 11 val. 30 min, penkiamečiai – 11 val., šešiamečiai – 10 val. 45 min., septynmečiai – 10 val. 30 min.
- JAV Visuomenės miego fondas nurodo, kad mažyliai virš metų turėtų miegoti 11–14 val. per parą, o 3–5 m. vaikai – 10–13 val., 6–13 m. vaikai – 9–12 val.Tarptautinėse rekomendacijose nurodoma, kad dauguma vaikų natūraliai baigia miegoti pietų miegą ties penktaisiais metais, tačiau svarbu atminti, kad yra dalis vaikų, kuriems to dar labai reikia.
Pasak Lietuvoje veikiančio Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos Daivos Žeromskienės, gydytojų nuomone, nėra svarbu, ar vaikas miegos dieną, tačiau svarbi yra miego trukmė per parą.
„Rekomendacijos, kiek vaikams reikia miegoti per parą pastaruoju metu keičiasi, jos ne tokios griežtos kaip anksčiau. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl bendrai įvertinti, kiek vaikui reikia miego, būtų sudėtinga. Ramesniam vaikui miegas ar pagulėjimas lovoje dienos metu gali būti, kad išeis į naudą, jis pailsės nuo dienos triukšmo grupėje ir bendraamžių gausos. Tuo tarpu judresniam vaikui gulėjimas lovoje, kai jis to nenori, gali prilygti tikrai kančiai, todėl naudos iš to bus mažai“, – tvirtina D.Žeromskienė.
Kliūtis kokybiškam nakties miegui
Ne viename tyrime ir rekomendacijose prieinama prie išvados, kad geriau ištisinis nakties miegas, nei nutraukiamas nakties miegas, kuris vėliau kompensuojamas dienos miegu. Bendras miego trūkumas vaikams gali atsiliepti antsvoriu, emocijų valdymo, protinės veiklos sutrikimais.
Pastebėta, kad pietų miegantys vaikai vėliau eina miegoti nakčiai, o bendra paros miego suma yra trumpesnė.
Moksliniame žurnale „Sleep medicine“ lyginami duomenys tarp šalių, kuriose įprasta nuo trejų metų vaikų nebeguldyti dieną, ir šalių, kuriose įprasta ir vyresnius vaikus guldyti pietų. Pastebėta, kad pietų miegantys vaikai vėliau eina miegoti nakčiai, o bendra paros miego suma yra trumpesnė (Jodi A.Mindell, AviSadeh, Benjamin Wiegand, Ti Hwei How, Daniel Y.T. Goh. Cross-cultural differences in infant and toddler sleep. Sleep Medicine. 2010 Mar, Volume 11, Issue 3. Pages 274-280).
Kvinslando technologijų universiteto ir Jameso Cooko universiteto Kvinslande mokslininkai atrado ryšį tarp pietų miego ir nakties miego trukmės. Pastebėta, kad vyresni nei trejų metų vaikai pamiegoję pietų, vėliau užmiega nakčiai, jų nakties miegas yra trumpesnis bei prastesnės kokybės.
JAV Visuomenės miego fondas rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad vaikų miego ribos labai varijuoja, yra labai individualios ir priklauso ne tik nuo konkretaus vaiko, bet ir nuo tam tikro jo gyvenimo etapo.
Šeimos pasidalijo patirtimi: pietų miegas sutrikdo natūralų vaiko ritmą
Kelios šeimos, kurių vaikai patiria sunkumų dėl miego darželyje, pasidalijo, kuo joms (ir vaikams) pietų miegas yra nepriimtinas. Tokių ir panašių istorijų yra kur kas daugiau, tačiau šios atspindi dažniausiai kylančius sunkumus.
„Mano sūnus miegojo mažiau nei pažįstamų kūdikiai nuo gimimo, nors be prabudimų naktimis miega nuo 1 m. 4 mėn. Šiuo metu vaikui 6,5 m. ir jam pakanka naktinio ilgesnio miego. Kai būdavo mažesnis ir miegojo pietų, nakčiai eidavo miegoti 1 val. nakties. Vaikas dėl miego darželyje jausdavo didžiulį stresą, nenorėjo net gultis į lovą, kadangi ramiai gulėti vaikams 2 val. yra kančia kaip ir suaugusiam žmogui“, – savo šeimos patirtimi dalijosi vilnietė Akvilina Rekštienė.
Galiausiai Akvilinos sūnui darželyje buvo leista nemiegoti ir negulėti. Vaikas poilsio laiką leidžia dėliodamas dėliones, spręsdamas užduotis.
Norvegijoje gyvenanti Asta Simonelytė buvo porai mėnesių grįžusi į Lietuvą. Jos dukra nuo 2,5 metų nebemiega pietų, ryte keliasi apie 7 val. o 20.30–21 val. jau miega. Laikinai pasirinktas privatus darželis Šiauliuose trimetei neleido nemiegoti pietų. Ten buvo guldomi visi.
„Auklėtoja sakė, kad dukrytė be problemų užmigdavo pirma. Bet vakare anksčiau nei 23 val. jos neišeidavo užmigdyti. Dėl to pažadinti anksčiau nei 8 val. ryte irgi būdavo sunku. Tad vaikas nuo pat ryto būdavo apsimiegojęs. Savaitgaliai – tragedija, nes per darbo dienas įprato miegoti. Bandžiau kalbėtis su auklėtojomis, bet jos atsakė, kad neturi patalpų ir personalo prižiūrėti nemiegančių vaikų“, – kalbėjo A.Simonelytė.
Į darželį nenori eiti dėl miego
Dukrą į valstybinį darželį nuo trejų metų leidusi Skaistė Mačiulaitytė pasakojo, kad paskutiniais mėnesiais prieš darželį dukra pietų nebemiegojo, nebūdavo irzli ir puikiai miegodavo naktį.
„Atėję į darželį sužinojome, kad darželyje visi, net priešmokyklinės grupės vaikai, miega pietų. Mums buvo pasakyta, kad darželyje užmiega visi. Pietų miegas buvo pagrindinė priežastis, kodėl dukra nenorėjo eiti į darželį. Jai patiko ir norėjo susitikti su savo draugėmis, bet eiti į darželį – ne“, – pasakojo pašnekovė.
Dauguma pašnekovų, sutikusių pasidalinti patirtimi dėl poreikio dienos miegui neturinčių vaikų, dabar gyvena užsienyje. Lietuvoje gyvenančios šeimos savo problemomis dalijosi anonimiškai nuogąstaudamos, kad dėl jų pasisakymų gali pelnyti darželių administracijos ir ugdytojų antipatijas, kurios atsilieptų ir auklėtojų elgesiui su pašnekovų vaikais.
Prie jau išsakytų problemų tėvai nurodė, kad dėl pietų miego darželiuose nusivėlinančio vaikų užmigimo vakare nukenčia vyresnių šeimos vaikų poilsis, mat išsimiegoję ir iki išnaktų energingi darželinukai trukdo miegoti mokyklinio amžiaus savo broliams ir seserims. Nukenčia ir asmeninis tėvų gyvenimas, mat užmiega tuo pačiu metu, kaip ir vaikai.
Tačiau labiausiai tėvams gaila vaikų, kurie darželio lovoje neužmigdami guli valandą, dvi ar net 2,5 val., bet taip ir neužmiega. Tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai nenori eiti į darželį. Juk Lietuvoje būna ir 7,5 m. darželinukų, kuriems pietų miego nerekomenduoja jokios gairės.
Dėl šių priežasčių, kai nepavyksta susitarti su darželiu, kad vaikas nebūtų guldomas, tėvai pasiryžta savo vaikus iš darželio pasiimti prieš pietų miegą arba sulaukia ugdytojų pasiūlymo pasiieškoti kito darželio.
Užsienyje problemos baigėsi
S.Mačiulaitytė pasakojo, jog kai dukrai buvo 4,5 m., šeima persikraustė į Vokietiją.
„Vienas iš mūsų klausimų atėjus į darželį buvo dėl pietų miego. Sako, ne, tokiam dideliam vaikui, jei jis nenori, miegoti nereikia. Kam reikia – gali miegoti. Nepaisant kalbos barjero, netrukus dukra pradėjo eiti į darželį su džiaugsmu. Nenoriu visų laurų suversti tik pietų miegui. Ir kiti dalykai buvo kitaip Vokietijoje, kas turbūt dukrai labiau tiko nei darželyje Lietuvoje. Galbūt lietuviškų darželių nuostata „pietų miegas sveika ir miegos visi. Taškas“ atspindi ir bendrą požiūrį į vaiką bei jo poreikius“, – mano pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje neretai kliūtimi leisti vaikams nemiegoti nurodomas personalo trūkumas. Tačiau yra skaičiavimų, kad ir Vokietijoje trūksta per 106 tūkstančių auklėtojų. Vis dėlto specialistų trūkumas ten ne priežastis nepaisyti fiziologinių vaikų poreikių.
Tėvai tvirtina, kad jų vaikai nuo trejų metų gali rinktis eiti pietų miego ar ne Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Jungtinėje karalystėje, Danijoje, Norvegijoje.
Psichologė A.Kurienė: reikia priimti faktą
Tėvai, kurių vaikams kyla sunkumų užmigti darželyje, pasakoja, kad jų vaikai dėl to patiria įtampos, tačiau auklėtojoms (dabar rekomenduojama visas auklėtojas vadinti mokytojomis - aut.) dažniausiai nesipriešina ir gulasi į lovas – juk tokios taisyklės. Vis dėlto, anot psichologės psichoterapeutės, Paramos vaikams centro steigėjos ir vadovės Aušros Kurienės, nėra gerai, kad vaikams tenka nemiegant ilgas valandas gulėti lovose.
„Tikrai yra vaikų, kurie ilsisi ir miega dieną. Tačiau reikia priimti faktą, kad yra ir vaikų, kurie dieną nemiega nuo trejų metų. Taip, vaikui reikia režimo, bet tai nebūtinai reiškia miegą vidury dienos. Poilsis gali vykti ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos. Kita vertus, būna ir tokių vaikų, kurių organizmui visai ir nereikia poilsio vidury dienos. Vaikas turėtų gauti tai, ko jo organizmui reikia“, – aiškino psichologė.
Poilsis gali vykti ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos.
A.Kurienė tvirtina, kad miego normos ar rekomendacijos parodo tik vidurkį, kiek tam tikro amžiaus vaikams reiktų miego. Todėl strategija visiems vaikams taikyti tas pačias režimo taisykles yra netikslinga.
Pasak psichologės, svarbu suprast, kad vieni vaikai pietų negali užmigti, nes iš prigimties yra labai energingi, kiti – nes turi daug nerimo, treti – nes vėlai atsibunda, nes ateina prieš pat pusryčius ir gerai pailsėję, tad iki pietų dar nėra pervargę. Jų visų poreikiai yra svarbūs ir turi būti paisomi.
„Labai neigiamai vertinu vertimą ar primygtinį raginimą gulėti lovoje dieną vaikams, kurie to nenori. Man labai sunku įsivaizduoti, kad vaikas gali išgulėti lovoje dvi ar net daugiau valandų, be jokio užimtumo, – kalbėjo populiarios knygos apie vaikų psichologiją „Kaip užauginti žmogų“ autorė. – Kyla klausimas, kaip vaikas tiek laiko išlaikomas lovoje be jokio užimtumo, kodėl jis guli? Iš baimės? Nerimo, kad neįtiks auklėtojai, kad auklėtoja laikys jį netikėliu, neklaužada? O gal dėl to, kad vaikas nori elgtis pagal nustatytas taisykles, stengiasi, bet jam niekaip nesiseka? Ką daryti, kai fiziologija to neleidžia?“
„Kodėl miegoti norinčių vaikų poreikiai yra svarbesni nei miegoti nenorinčių?“
A.Kurienė įsitikinusi, kad spaudimas miegoti vaikams, neatsižvelgiant į jų individualius poreikius, atsiliepia padažnėjusiomis konfiktinėmis situacijomis, padidėjusiu nerimastingumu, turi įtakos jo santykiams su auklėtoja ir vaikais.
„Darželiams laikas pradėti galvoti. Reikia imti suprasti ir priimti vaiko individualius poreikius. Regis, jau išmokta priimti, kad vaikas vieno ar kito patiekalo negali valgyti, jau priimti ir išspręsti alergiškų, vegetarų vaikų maitinimo klausimai. Taip, dėl miego darželiai patiria organizacinių rūpesčių, bet kodėl miegoti norinčių vaikų poreikiai yra svarbesni nei miegoti nenorinčių? Kodėl „organizaciniai“ poreikiai svarbesni už vaikų? Reikia pripažinti vaiko poreikį nebūti baimėje dvi ar net daugiau valandų“, – pamąstyti kviečia psichologė.
A.Kurienė tvirtina, kad kylančius organizacinius rūpesčius galima spręsti suburiant atskirą nemiegančių vaikų grupelę, pakviesti juos užsiimti kūrybine veikla, išsivesti į lauką. Galbūt ir tėvai sutiktų prisidėti finansiškai prie papildomo pedagogo samdymo.
„Nusprendę, kad visi vaikai iki septynerių metų turi miegoti dienos metu, neatsižvelgėme į dieną nemiegančio vaiko interesus. Esu girdėjusi, kad tėvams tokioje situacijoje dažnai patariama keisti vaiko režimą namie, žadinti jį žymiai anksčiau, kad jis užmigtų dieną darželyje.
Vaiko teisių konvencija sako, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesą, į tai, kas jam yra geriausia. Esu įsitikinusi, kad ne vaiką reikia pritaikyti prie taisyklės, o ieškoti būdų, kaip taisykles sudėlioti taip, kad jos užtikrintų vaiko saugumą ir galimybes sveikai raidai“, – teigė psichologė A.Kurienė.
A.Kurienė tvirtina, kad kylančius organizacinius rūpesčius galima spręsti suburiant atskirą nemiegančių vaikų grupelę.
Ji ragina tėvus imtis daugiau aktyvumo, jeigu mato, kad vaikui darželio pietų miego patirtis yra slegianti, jis yra nelaimingas. Reikėtų inicijuoti dialogą su darželio administracija, kuri savo ruožtu turėtų įsiklausyti į šeimų ir vaiko poreikius – juk tėvų ir darželio interesai sutampa.
Miegui svarbi ir saugi aplinka
Studijos „Natūrali motinystė“ psichologė Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė ragina atkreipti dėmesį, kad miego poreikius lemia daugybė dalykų, tokių kaip amžius, aktyvumas dienos metu, individualios savybės, gyvenimo ritmas. Gebėjimui atsipalaiduoti ir užmigti svarbu ir tai, kiek saugiai vaikas jaučiasi aplinkoje.
„Klausimas kam pietų miegas iš tiesų yra reikalingas – ar kiekvienam konkrečiam vaikui, ar ugdymo įstaigai?“ – klausia specialistė.
Kitas aspektas, į kurį psichologė siūlo atkreipti dėmesį, – kaip vaikai yra kviečiami pietų miegui: pailsėti, persikrauti, paliekant galimybę rinktis galbūt ramiai pabūti, ar verčiami, gąsdinami.
„Pastarasis būdas yra žalingas, tai yra psichologinis smurtas. Stresinėje būsenoje užmigti yra dar sunkiau, tai nėra pasirinkimas, kurį vaikas gali padaryti. Jei vaikas jaučia įtampą ar nesaugumą, net ir prie geriausių norų užmigti jam bus sunku“, – aiškino psichologė.
Ji taip pat kritikuoja pedagogų praktiką skatinti vaikus gulėti visą pokaičio laiką.
„Pailsėti ir nurimti galima pagulėjus 10–20 ar 30 min. Retas suaugusysis išgulėtų 2 valandas be jokios veiklos, tai kančia. O vaikui, jei jis yra verčiamas tai daryti ir neturi kito pasirinkimo – tai kelia didžiulį bejėgystės jausmą, kuris gali pasireikšti maištu, agresyviu ar netinkamu elgesiu dienos eigoje“, – aiškino E.Lukinaitė-Vaičiurgienė.
Psichologė mano: tuomet, kai mes ignoruojame individualius vaiko poreikius, bandydami įsprausti į kažkokius rėmus, ypač tokiais esminiais klausimais kaip, pavyzdžiui, miegas, poilsis, alkis, troškulys, emocijų raiška ir pan., mokome vaiką nepaisyti savo kūno ir savo vidaus siunčiamų signalų.
„Tai gali būti patogu, bet klausimas ar tikrai tokį žmogų norime užauginti ar matyti kaip naująją kartą? Užspaustais poreikiais, nepažįstantį ir nesuprantantį savęs, paklūstantį iš baimės?“, – abejoja E.Lukinaitė-Vaičiurgienė.
Higienos norma – nemiegaliukų pusėje
Vaikų dienos režimą Lietuvoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Kaip aiškino Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja D.Žeromskienė, higienos normoje įrašyta, kad vaiko dienos režimas turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus ir sveikatos būklę. Tokio reikalavimo, nurodančio, kad pietų miegas yra būtinas – nėra.
Normoje apibrėžiamas ne vaikų pietų miego, o poilsio reikalavimas. „Jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse.“ Šia higienos norma turi vadovautis tiek savivaldybės, tiek privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Savivaldybės darželiai laikosi nuostatos, kad vaikai poilsio metu turi pailsėti, prieš miegą klausosi pasakos, dauguma taip ir užmiega. Kam nepavyksta užmigti, tuo metu tiesiog ramiai ilsisi. Vaikų poilsis gali būti organizuojamas ir kitoje ugdymo patalpoje atskirai nuo miegančių.
Nenorintys miegoti vaikai neprivalo gulėti lovose, tokia praktika taikoma ir Vilniaus savivaldybės darželiuose. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi būti lanksčiai atsižvelgiama į kiekvieno vaiko poreikius ir dienos ritmą“, – informavo Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė.
Faktai apie vaikų miegą
- Dauguma vaikų natūraliai nebenori miegoti pietų miego ties penktaisiais metais, tačiau svarbu atminti, kad yra dalis vaikų, kuriems to dar labai reikia.
- Geriau ištisinis nakties miegas, nei nutraukiamas nakties miegas, kuris vėliau kompensuojamas dienos miegu.
- Pietų miegantys vaikai vėliau eina miegoti nakčiai, o bendra jų paros miego suma yra trumpesnė.
- Vyresni nei trejų metų vaikai, pamiegoję pietų, vėliau užmiega nakčiai, jų nakties miegas yra trumpesnis bei prastesnės kokybės.
Versti negalima, bet taisyklių laikytis reikia?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktame komentare Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja D.Žeromskienė sako, kad geriausia būtų leisti vaikui pasirinkti pačiam, ar jis darželyje miegos, ar ne. Tačiau tokios galimybės vaikai dažniausiai neturi, nes ugdymo įstaigos darbo tvarką nusistato pačios. SAM teikia tik rekomendacijas dėl higienos normų, bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
Jeigu darželis laikosi kategoriškos pozicijos ir išgulėti visą poilsio laiką ragina net to nenorinčius vaikus, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė N.Kolkaitė patarė kreiptis į savivaldybę.
„Kai nepavyksta konstruktyviai bendradarbiauti su administracija sprendžiant atvejį, siūloma kreiptis į darželio steigėją“, – sakė N.Kolkaitė.
Darželiai kaltina nenuoseklų režimą
Kalbinti Lietuvos darželių vadovai tikino, kad jų vadovaujamuose daželiuose pietų neužmiega pavieniai vaikai. Darželių vadovai rado būdų, kaip atsižvelgti į skirtingų vaikų skirtingus poreikius.
- Vilniaus lopšelio-darželio „Švelnukas“ direktorė Danutė Stankevičienė:
„Būna, kai mažesni vaikai užmiega net nesulaikę skaitomos pasakos pabaigos. Vyresni užmiega netrukus po pasakos. Vis dėlto pasitaiko priešmokyklinukų, kurie neužmiega visai.
Jeigu vaikas neužmiega valandą, auklėtojos leidžia jam išlipti iš lovos. Jis gali skaityti, vartyti knygutes, turi elgtis tyliai, kad neprižadintų kitų vaikų. Tačiau dažnai tokio nemiegojimo priežastys glūdi nenuosekliame vaiko režime: turi būti tas pats režimas ir darželyje, ir namie savaitgaliais. Tačiau tėvams tai ne visuomet pavyksta. Tačiau pailsėti dieną vaikui reikia, nes darželiuose triukšmo ir veiklos yra daug. Net pagulėti vaikui yra gerai.“
- Kauno lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorė Laima Kanienė:
„Daigelyje“ visi vaikai gulasi į lovas paklausyti pasakos, pailsėti. Kai dauguma užmiega, o nemiegantieji – ne, tuomet mokytojos juos pakelia ir pasiūlo ramią individualią veiklą. Tam yra įrengtos poilsio erdvės kiekvienoje grupėje ir bendrose patalpose. Arba su šiais vaikais tikslingai užsiima darželyje dirbantys muzikos, kūno kultūros ar kiti tuo metu dirbantys specialistai.
Galbūt dauguma vaikų užmigtų pietų, jeigu tėvai padėtų vaikui darželio dienotvarkės laikytis ir namuose. Nenuostabu, kad kyla problemų dėl pietų miego, jeigu savaitgalį vaikai gulasi miegoti vėlai, o ryte ilgai miega. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu matome, kad vaikas guli, vartosi, pakeliame jį.“
- Panevėžio lopšelio-darželio „Rugelis“ direktorė Justina Šaučiūnaitė:
„Pasitaiko, kai mokytojos, pažinodamos savo grupės nemiegaliukus, susitaria su jais ir leidžia šiems tyliai pavartyti knygutes. O kol mokytojos seka pasakas, dainuoja lopšines, groja melodijas kanklytėmis, ramybė apima visus.
Siūliau apsvarstyti galimybę organizuoti nemiegančios grupės veiklą, bet mokytojos sakė, kad kol kas tokio poreikio nėra. Šiaip šis reiškinys nėra masinis, vaikai užmiega, nes darželyje prireikia daug energijos.“
- Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė Laima Bartaškienė:
„Darželyje pietų miego metu nemiegantys vaikai, laiką leidžia daugiausia lauke, o esant blogam orui – jiems skirtose patalpose: aktų salėje, kurioje yra užsiėmimams skirtos priemonės, sensoriniame kambaryje arba bibliotekoje.
Mums labai svarbi kiekvieno vaiko emocinė gerovė, kad vaikas darželyje jaustųsi saugus ir laimingas. Atsižvelgdami į kiekvieno vaiko emocinius ir fiziologinius poreikius, visada ieškome sprendimų, kurie padėtų vaikui.“
- Vilniaus privataus darželio „Mamos delne“ direktorė Solveiga Žukienė:
„Vaikams geriau miegoti pietų miego. Po ilgų diskusijų, bandymų, variantų kalbame su tėveliais arba jie su mumis ir tuomet keliaujame į nemiegančių vaikučių grupę.
Šiam darželiui ugdyti vaikus padeda iš svetur atvykę savanoriai. Jie leisdavo laiką kartu su vaikais, kurie nenorėdavo miegoti. Žaisdavo, mokydavosi anglų kalbos, šiltu oru išeidavo pasivaikščioti į lauką, kartais žaisdavo ir futbolą. Dabar su nemiegančiais vaikais užsiima auklėtojos, pasikeisdamos po 1 val. Reikalui esant jas pavaduoja kiti darbuotojai. Greitai sulauksime savanorės iš Gruzijos.”
- Vilniaus privataus „Lauko darželio“ vadovė Irena Aračiauskienė:
„Mūsų ugdymo įstaigoje vadovaujamasi mintimi, kad poilsio laikas ir yra poilsio, o ne miego. Nors man ir kitiems auklėtojams kartais išlenda pasąmoningas noras, kad visi užmigtų, toks tikslas nėra keliamas.
Mūsų grupės mišrios, tad kai užmiega mažyliai, vyresnėliai gali keltis ir eiti kažką veikti į veiklos patalpą arba lauką. Su jais būna paskirtas auklėtojas. Tačiau nuo 13.30 iki 14.30 visi guli savo vietose ir klausosi istorijų. Tuo metu negalima eiti žaisti, nes yra toks susitarimas. Vaikai supranta, kad negali visko daryti taip, kaip tik nori. Valanda nėra didžiulis iššūkis.
Svarbu empatiškas požiūris. Yra žmonės, kurie kliaujasi tik taisyklėmis. Bet taisyklėse dingsta empatija, žmogiškasis faktorius. O už taisyklės yra vaikas. Vaikas ir jo gerovė turi būti pirma taisyklė pedagogams.“
