– Kaip tapti vaikų darželio direktoriumi?
– Pirmiausia – reikia noro. Žinoma, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, reikalingas išsilavinimas ir patirtis. Kad taptum vaikų darželio direktoriumi, reikia išsilaikyti specialų testą, kuriame vertinamos kandidatų kompetencijos. Yra tokia vertinimo agentūra, kurioje dalyvauja visi, norintys būti mokyklų ar darželių vadovais. Kandidatams į šiuos postus reikia dalyvauti pokalbiuose, atlikti testus, įvairias užduotis, o tada jau gauni leidimą eiti vadovo pareigas arba ne.
– Ar turite pedagoginį išsilavinimą? Kokie yra reikalavimai, jeigu nori būti vaikų darželio direktoriumi?
– Taip, turiu, tačiau darželio ar mokyklos vadovui pedagoginis išsilavinimas nėra būtinas. Reikalaujama turėti bent vienų metų vadovavimo patirtį. Žinoma, pedagoginė patirtis yra privalumas, bet tai nėra pagrindinė sąlyga norint dirbti šį darbą. Jeigu atitinki šiuos kriterijus, tada jau arba gauni, arba negauni „popieriaus“, leidžiančio pretenduoti. Ten gana rimta atranka – apie 50 proc. kandidatų šių atrankų nepereina.
– Prieš tai šešerius metus dirbote istorijos mokytoju. Kas atsitiko, kad nusprendėte tapti vaikų darželio direktoriumi?
– Visada jaučiau begalinę meilę vaikams ir po šešerių metų darbo mokykloje atėjo toks etapas, kai susimąsčiau, ar aš noriu toliau tai daryti. Po kiek laiko pasirinkau švietimo vadybos kryptį, dirbau direktoriaus pavaduotoju dviejose mokyklose ir galiausiai perėjau į darželį.
Darželio ar mokyklos vadovui pedagoginis išsilavinimas nėra būtinas. Reikalaujama turėti bent vienų metų vadovavimo patirtį.
– Kaip atrodo jūsų darbo diena?
– Tris dienas per savaitę darbą pradedu pusę aštuonių ryto ir dvi dienas devintą valandą ryto. Atvykęs į darbą aplankau vaikų grupes, valgyklą, pasisveikinu su darbuotojais, vaikais, pasižiūriu, ar viskas gerai. Tada grįžtu į savo kabinetą, patikrinu elektroninį paštą, sprendžiu iškilusius klausimus, pasižiūriu, kas aktualu tą dieną, tvarkau dokumentus, aprašau ūkio projektus, ruošiu ataskaitas. Tada einu į susitikimus, priimu tėvus, stengiuosi atsakyti į jiems rūpimus klausimus ir išspręsti iškilusias problemas.
– Gana biurokratinis darbas?
– Daug tos biurokratijos, bet ne vien tai. Darbas mane džiugina.
– Ar Jūs matote darželio vaikus, ar tik sėdite stikliniame bokšte, o su vaikučiais matotės dukart metuose?
– Su vaikais dabar tenka rečiau matytis, bet tikrai ne du kartus per metus. Matomės per įvairius renginius ir šventes.
– Jūs vadovaujate valstybiniam darželiui, bet jūsų sūnus eina į privatų darželį. Kas geriau?
– Manau, kad yra stiprių tiek valstybinių, tiek privačių darželių. Yra, žinoma, ir prasčiau veikiančių valstybinių darželių, tačiau dažnai nutinka taip, kad pas mus ateina žmonės iš privačių darželių ir skundžiasi, kokia ten netvarka. Jie savo vaikus atveda pas mus.
– Kokie specialistai, be direktoriaus ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų, dirba vaikų darželiuose?
– Yra pagalbos specialistai, bet tai jau priklauso nuo darželio. Paprastai dirba ir logopedai, ir psichologai, kurie stebi vaikus, suteikia rekomendacijų auklėtojoms, kaip padėti vaikui ir spręsti tam tikras problemines situacijas.
– Ar būna, kad pas jus atbėga darbuotojos ir verkia, nes nepakelia įtampos darbe?
– Dar nebuvo, kad atbėgtų ir verktų. Jei atsiranda kokių nors problemų, iškyla klausimų, tai, žinoma, kreipiasi į mane, o aš noriai padedu. Pavyzdžiui, ką daryti, jeigu vaikas nenori miegoti ir su juo neišeina susitvarkyti.
– Kaip manote, ar darželis vaikams būtinas?
– Nemanau, kad tai neišvengiamybė. Yra juk ir šeimų, kurios moko vaikus namuose. Manau, kad darželis yra tik į naudą vaikui, nes čia jis gauna socialinių įgūdžių. Yra įvairių požiūrių ir jie visi priimtini. Anksčiau ar vėliau vaikas pateks į sociumą ir, nemokėdamas bendrauti su bendraamžiais, gali susidurti su problemomis eidamas į mokyklą. Kuo toliau, tuo labiau juk yra kalbama apie reikalingą ugdymo ankstinimą. Vaikams reikia žaidimų draugų, kompanijos.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
