Tad klausiama „ar ne per anksti?“ atsako: „ar mokykloje ne per vėlai“?
Moters vadovaujamoje įstaigoje vaikai nuo mažų dienų natūraliai pažindinami su kalbomis. Be vedančio lietuviakalbio auklėtojo vaikai turi ir anglakalbį, ispanakalbį bei rusakalbį auklėtojus. Taigi vaikai žaisdami draugauja su kalbomis nuo ankstyvos vaikystės.
Vaikystė – bene reikšmingiausias etapas, į kurį turime žiūrėti labai atsakingai.
Renata Lazdin įsitikinusi, kad vaikystė – bene reikšmingiausias etapas, į kurį turime žiūrėti labai atsakingai. Vaikui svarbu suteikti ir kuo platesnį pasaulėvaizdį, mankštinti intelektus žaidžiant, patiriant. Tai, pasak edukologės, teigiamai įvertina ir mažųjų tėvai.
Platesnis pasaulio suvokimas
Dvi atžalas „Mažųjų valdų“ darželiui patikėjusi Justina Dudonienė pasidalijo daugiakalbystėje matanti papildomas vertes.
„Aš galiu tai pasakyti iš asmeninės patirties. Turiu dvi dukrytes – viena jau baigė šį darželį, kita dar lanko. Mano mintys būtų tokios. Tai – daugiakalbis darželis, bet labai svarbu, kad kalbai atstovauja žmogus, kuriam ta kalba yra gimtoji.
Aš turiu mintyje, kad tas žmogus kultūriškai nėra iš Lietuvos. Mano nuomone, net svarbiau už kalbą yra tai, kad vaikas nuo pat pirmų dienų mato, koks skirtingas yra pasaulis, koks jis yra įvairus“, – vieną iš pagrindinių darželio privalumų įvardijo moteris.
Pasak Justinos, iš darželio atmosferos labai juntama, kad tai atvira, platesnį požiūrį į pasaulį turinti ugdymo įstaiga, mat kiekvienas iš pedagogų atneša savo prieskonio. Vaikai mato, kad gali būti ir kitokios spalvos žmogaus oda, ir temperamentas kitas, jie tai mato nuo pat mažų dienų. Tai, pasak Justinos, yra didžiausias daugiakalbystės privalumas.
„Aišku, kalbos mokėjimo veiksnys irgi yra. Vaikas neišvengiamai mokės bazinius dalykus, šiuo atveju, visomis 4-iomis kalbomis. Supras tikrai, o gal net ir mokės pasakyti“, – komentavo dviejų dukrų mama. Pasak dvi dukras auginančios moters, pagal mergaitę, kuri jau išėjo į mokyklą, matyti, kad ji gerai priima kalbas.
„Anglų kalba jai sekasi labai gerai. Mokykloje yra ir ispanų kalba, tai ji akivaizdžiai prie tų, kuriems sekasi geriau. Ji greičiau pagauna tą kabliuką, kaip dėliojasi kalba. Juk kuo daugiau moki kalbų, tuo lengviau vis kitą išmokti.“, – įsitikinusi moteris.
Ugdo imlumą kalboms
Savo atžalas į „Mažųjų valdas“ leidusi Kristina Vinciūnė atkreipė dėmesį tai, kaip mažieji ugdomi daugiakalbystės, tam pasitelkiamos ne pamokos, o panardinimo metodas. „Kitakalbiai mokytojai tiesiog gyvena su vaikais, žaidžia.
Jie yra jų aplinkoje nuolatos ir su vaikais bendrauja savo gimtąja kalba. Taip vaikai ima suprasti žodžius, sakinius. Man tikrai labai patiko šitas sprendimas. Mes dabar turime pirmokę, kuri baigė minėtą darželį, ir dar jaunesnę dukrytę“, – pasakojo moteris.
Anot pašnekovės, dukrai išėjus į mokyklą ji ypač pajuto, kad mergaitė imlesnė kalboms ir jų mokymuisi, galbūt dėl to, kad kelias kalbas girdėjo jau nuo mažų dienų: „Anglų kalba jai sekasi tikrai labai lengvai, bendrai jaučiasi lengvesnis kitų kalbų priėmimas, o kartu, sakyčiau, ir platesnis pasaulio matymas.“
Mokymasis vyksta ne per žodžių kalimą ar panašiai, o gyvenimiškai – čia ir dabar.
Kristina tikina, kad ji didesnę reikšmę teikia netgi ne kalbų skaičiui, o pačiam procesui, kuris „Mažųjų valdų“ daželyje jai priimtinas. „Tas mokymasis vyksta ne per žodžių kalimą ar panašiai, o gyvenimiškai – čia ir dabar.
Kituose darželiuose auklėtojai bendrauja tik lietuvių kalbą, o pas mus – įvairiomis. Kiekvienas iš jų tiesiog natūraliai kalba savo kalba, ir jei vaikas ateina pabendrauti su juo ar kreipiasi pagalbos, jis tiesiog atsako savo kalba“, – apie ugdymo metodą pasakojo moteris.
Moteris atkreipė dėmesį, kad vyksta ir ryto rateliai, mokomasi dainelių, žaidimų, o jas veda konkrečių kalbų pedagogai, tačiau itin svarbu, kad sąlytis su kalba nenutrūksta po pamokėlės.
Paklausta, ar nesulaukia pastebėjimų, kad užkrauti vaikui 4 kalbų painiavos gal nederėtų, moteris juokiasi, net nesusimąsčiusi apie tai, nes pastebi, kokie lankstūs yra vaikai, kokie imlūs ir kaip lengvai jie tai priima, atsirenka, ko ir kur jiems reikia.
Vaikas turi panirti į kalbą
Privataus darželio įkūrėja R.Lazdin tikina į vaikystę žvelgianti ne tik filosofiškai, bet ir labai pragmatiškai. „Mažųjų valdose“ kuriame aplinką mankštinti tiek protą, tiek kūną, tiek emocinį intelektą bei kūrybiškumą taip, kad būtų lengva mokytis mokykloje ir gyventi.“
Edukologė tikina savo sukurtai harmoningos raidos metodikai atrinkusi veiklas, kurios yra lyg „supermaistas“ intelekto vystymuisi. „Daugiakalbystei neabejotinai atitenka viena pirmųjų vietų pagal naudingumą ir efektą vaiko kognityviniam, emociniam ir socialiniam tobulėjimui. Paprasta ir genialu.
Daugiakalbis vaikas visuomet lenks visus savo vienakalbius bendraamžius mąstymo greičiu, empatija, sumanumu, informacijos apdorojimo greičiu ir t.t. Daugiakalbių vaikų smegenų struktūra skiriasi nuo vienakalbių“, – aiškino pašnekovė.
Labai svarbu, pasak R. Lazdin, suprasti, kad vaikas turi panirti į kalbą: „Mokytis ne „pamokėlių“ metodu, o gyvendamas gyvenimą su kitakalbiais žmonėmis, žaisdamas su jais gaudynių ar slėpynių. Tai prabangus ir nelengvai įgyvendinamas modelis, bet rezultatai to verti!“
Ar ne per anksti?
R. Lazdin į klausimą, ar ne per anksti mokytis tiek kalbų, šypsodamasi atsako, kad kalbų temai tiktų tik klausimas „ar ne per vėlai“? „Daugiakalbystė yra įprasta aplinkybė daugelyje multikultūrinių aplinkų. Ir Lietuvoje nuostabos sutinkame vis mažiau.
Natūralus kalbos sugėrimas ypač lengvai vyksta iki 3 metų ir lengvai iki 7 metų.
Kalbų mokytis galime visą gyvenimą, tačiau natūralus kalbos sugėrimas ypač lengvai vyksta iki 3 metų ir lengvai iki 7 metų. į žygį su ispanakalbiu auklėtoju, su juo užkandžiauti, girdėti jo deklamuojamus eilėraščius, žaisti kartu kieme reiškia kalbą sugerti iš paties gyvenimo“, – komentavo įstaigos vadovė.
Linksmiausios istorijos, pasak pašnekovės, kai tėvai grįžta iš atostogų užsienyje ir pasakoja, kad vaikas be jokių barjerų imasi bendrauti su kitataučiais vaikais, bendrauja su aptarnaujančiu personalu, o kartais net dirba vertėju tėvams.
Kai važiuoja su vaikais troleibusu į ekskursiją ir vaikai nugirsta kitą kalbą, pasak R. Lazdin, jie visada pasidomi „O kaip jie kalba? Atpažįsta, kad tikrai ne ispaniškai, ne angliškai ir ne rusiškai. Kalba, pasak pašnekovės, yra ypatingas žmogaus proto kūrinys.
Mažametį, kurio ausis atskiria skirtingas kalbas, o tai reiškia, kad identifikuoja jo garsines struktūras, charakterį, drąsiai galima vadinti pažangiu.
