Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubas šių metų vasaros pabaigoje suorganizavo „Pilietiškumo Festivalį 2024“ Leonpolio dvare. Renginio metu buvo duotas pažadas - įgyvendinti nors vieną idėją, mintį, kuri buvo aptarta festivalio diskusijų metu. Net keletas idėjų buvo susijusios su savanorystės skatinimu ir populiarinimu Lietuvoje.
Prodiuseris, režisierius, Šaulių sąjungos narys Dominykas Kubilius, savanorystės platformos viena iš įkūrėjų Jurgita Bičeika, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo vadovė Milda Vibrantytė ir Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubo valdybos narė Asta Margevičienė pasidalino savo patirtimi, nuomonėmis apie savanorystę, jos populiarinimu, ką ji duoda pačiam žmogui ar organizacijai įsitraukusiai į savanoriškas veiklas.
Savanorystė – tai veikla, kai asmuo ar organizacija savanoriškai ir neatlygintinai skiria savo laiką, žinias, įgūdžius ar darbo jėgą, siekiant padėti kitiems, bendruomenei, sukurti vertę visuomenei, nesitikėdamas materialinės naudos ar atlygio.
Lietuvos Raudonasis Kryžius teigia, kad šiuo metu turi didesnį nei 10 000 savanorių rezervą. Savanorių vidutinis amžius yra 30 metų, kai tuo tarpu Suomijoje vidutinis savanorių amžius yra 58 metai. Tai tik patvirtina, kad Lietuvoje savanorystės veiklos imasi vis daugiau jaunų žmonių.
Savanorystė gali būti labai įvairių formų - savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, vietinė, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla. Savanorystė gali būti spontaniška, trumpalaikė ir ilagalaikė. Svarbiausia yra pradėti nors ir nuo mažų žingsnelių, vedančių į savanorystę. Kiekviena forma turi savų pranašumų, taigi labai svarbu pasirinkti ne tik temą, bet ir formą, atitinkančią savanorio galimybes, skiriamą laiką, poreikius, asmenines savybes ir įgūdžius.
Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad savanorystė suteikia kiekvienam žmogui daug džiaugsmo, pasitenkinimo atliktu darbu, prasmės jausmą, nes rezultatas yra matomas labai greitai. Savanoriaujant įgyjama ir naujų patirčių, žinių, žmonės susitinka bendraminčius, nesijaučia vieniši, jaučiasi reikalingi.
Norint savanoriauti nebūtina turėti daug laisvo laiko, čia yra tik prioritetų susidėliojimo klausimas. Juolab, kad yra daug galimybių savanoriauti nuotoliniu būdu, sėdint tiesiog prie kompiuterio. Tai yra viena iš galimybių įprasminti savo žinias ir įgūdžius savanoriaujant prie įvairių projektų, prisijungiant prie mentorystės iniciatyvų, padedant NVO organizacijoms jų veikloje.
Savanorystė yra tarsi visuomenės veidrodis, atspindys kas žmonėms rūpi. Gerėjant gyvenimo kokybei, kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti – dalintis ir padėti tiems, kas stokoja pagalbos ir paramos ar mėgautis savo gerove vienam.
Kiekvienos šeimos, žmogaus aplinkoje puoselėjamos vertybės, kurias perimame augdami, empatija, jautrumas aplinkai, noras padaryti gerą darbą, kad mūsų bendruomenės stiprėtų, mūsų šalis augtų, iš esmės daro įtaką žmonių pasirinkimui savanoriauti, daryti gerus darbus.
Savanorystė turi tiesioginį ir ilgalaikį poveikį pilietiškumo stiprinimui, nes ji skatina aktyvų dalyvavimą bendruomenėje, socialinį atsakingumą ir gebėjimą prisidėti prie visuomenės gerovės. Savanorystė, kaip pilietinio įsitraukimo forma, padeda stiprinti bendruomeniškumą ir kurti atsakingą, aktyvią visuomenę, padeda formuoti vertybes, kurios būtinos demokratinei visuomenei.
Visi norintys savanoriauti ar prisikviesti savanorių, kviečiami registruotis į savanorystės platformą.
Lietuvos Raudonasis Kryžius yra išskyręs šias savanorystės sritis ir programas: savanorystė logistikos srityje, savanorystė humanitariniuose punktuose, civilinės saugos savanorystė, pirmosios pagalbos bendruomenė, humanorinis numeris 111, šilti apsilankymai, užsieniečių integracijos programa, jaunimo programa (nuo 14 metų) ir laukia kiekvieno, kuris pasirengęs tapti savanoriu.
