Deja, bet prieš daugumą virusų, kurie sukelia kvėpavimo takų ligas, vaistų nėra sukurta (išskyrus gripą). (Kita vertus nuo virusinių kvėpavimo takų ligų pasveikstama savaime). Nėra ir mokslo pagrįstų įrodymų, kad vienokios ar kitokios liaudies priemonės padeda pasveikti, t. y., ar jas naudojant vaikas pasveiksta greičiau arba pavyksta išvengti komplikacijų, dėl kurių mes šių ligų ir bijome.
Susirgusiam peršalimo liga vaikui tereikia padėti sirgti, kitaip tariant, stengtis, kad jis jaustųsi kuo geriau. Štai todėl protingai vartoti kai kurias liaudiškas priemones galima, tačiau būtina išlikti itin atidiems ir laikytis vienintelės taisyklės: nepakenkti vaikui.
Na, o jeigu nežinome, kaip veikia vienokia ar kitokia liaudyje naudojama gydymo priemonė, verčiau jau nepasikliauti kaimyne ar socialiniame tinkle perskaitytais patarimais ir negydyti ja vaiko, ypač mažiuko.
Inhaliacijos
„Griežtai draudžiama vaiką laikyti virš karšto vandens puodo, kad mažylis pakvėpuotų garais ir palengvėtų jo kvėpavimas. Šiuo metu tokį būdą tėvai mažiau praktikuoja, tačiau dar prieš kelerius metus būdavo be galo daug nelaimingų atsitikimų – maži vaikai muistydamiesi apsiplikydavo verdančiu vandeniu.
Tad tiems, kas mėgsta inhaliacijas, patartina įsigyti elektrinius prietaisus, gaminančius kambario temperatūros garus.
Beje, garų temperatūra nėra reikšminga, o vėsesni garai yra saugūs. Visai mažam vaikui, ko gero, saugiausios yra mineralinio vandens ar paprasto virinto su žiupsneliu druskos inhaliacijos. Geriausia vaistinėje nusipirkti fiziologinį tirpalą (0,9% NaCl) ir jį garinti.
Na, o žoleles naudoti jau reiktų atsargiai, mat jautresniam vaikui kai kurios gali sukelti gerklų ar bronchų spazmus, kartais tokius stiprius, kad mažylį tenka skubiai vežti į ligoninę. Įvairių žolelių galima pilti į garinamą vandenį, bet tik tuomet, jeigu tiksliai žinote, kad vaikas nėra kuriai nors iš tų žolių alergiškas. Gydymą žolelėmis turėtų paskirti šios srities specialistai“, – įspėja gydytoja.
Medus
Medumi peršalimo ligos buvo gydomos nuo senų senovės, jis mėgstamas ir šiais laikais. Pasak gydytojos, medus yra sveikas, daug vertingų medžiagų turintis produktas, tačiau nereikia tikėtis, kad jis stebuklingai paveiks ligą ir vaikas juo gydomas jau kitą dieną bus sveikas.
Kai kurie vaikai yra alergiški medui arba žolėms, augalams, iš kurių bitės nešė žiedadulkes, ir taip, kaip kad inhaliacijos su žolelėmis, gali sukelti gerklų bei bronchų spazmus. Kartais pakenkia net iš to paties bitininko, bet kitos partijos medus.
Todėl patartina laikytis auksinės taisyklės: neeksperimentuoti su sergančiais vaikais, duoti jo tik tuomet, jeigu esate tikri, kad mažylis nealergiškas. Ir apskritai sergančiam vaikui negalima duoti jokių naujų produktų, kad prie virusinės ligos neprisidėtų dar ir odos bėrimai, žarnyno negalavimai. Nealergišką medui mažylį galima girdyti ir šiltu pienu su medumi – toks gėrimas taip pat nėra stebuklingas vaistas, tačiau tai maistingas šiltas skystis, kurį kai kurie vaikai mėgsta ir mielai geria.
Šildantys tepalai
„Vaiko odos rezorbcinės savybės yra kur kas didesnės nei suaugusiųjų – vadinasi per odą į bendrą kraujotaką lengviau patenka įvairios medžiagos. Todėl mažų vaikų odelę griežtai draudžiama trinti bet kokiais tepalais, kurių sudėtyje yra alkoholio.
Negalima ir mažinti kūno temperatūros įtrinant atskiestu spiritu ar degtine – tai tas pats, kas mažyliui duoti išgerti paties alkoholio, – sako gydytoja. – Tokių trynimų efektas yra abejotinas, o pakenkti vaikui nesunku.
Šilumą mažyliui galima suteikti ir kitokiu būdu, pavyzdžiui, lengvai pašildyti druską medžiaginiame maišelyje (ji jokiu būdu negali būti karšta) ir pridėti prie krūtinės. Tačiau galima ir tiesiog apvilkti šiltesne, vilnone liemene – efektas bus panašus.“
Nosies ir ausų lašai
Savadarbiai nosies lašai gali pažeisti gležną nosies gleivinę, kuri jau niekada neatsistatys.
„Griežtai draudžiama vaikams lašinti į nosį ar ausis išspaustų svogūnų, paleistuvės (kalankės) ar česnako sultis. Šių sulčių negalima vaikui ir sugirdyti.
Jeigu mažylis sloguoja arba jam skauda ausį – galima lašinti tik vaistinėje pirktus, vaikams skirtus lašus. Namuose pagaminti lašai nuo slogos yra nesaugūs, nes tik patyręs žolininkas ar žoles gerai pažįstantis žmogus žino, kokios koncentracijos lašus naudoti. Tėvai dažniausiai tokio supratimo neturi, nežino, kiek veikliųjų medžiagų turi tam tikras augalas, tad visuomet kyla rizika padaryti per didelės koncentracijos skystį.
Jeigu tėvai labai tiki gydomąja česnako galia – gali suverti jo skilteles ant siūlo ir pakabinti šalia lovos arba užkabinti vaikui ant kaklo – taip jam nepakenks, o patys jausis ramiau. Netinkami, savadarbiai nosies lašai gali pažeisti gležną nosies gleivinę, kuri jau niekada neatsistatys“.
Žolelių arbatos
„Saugiausia jas būtų nusipirkti vaistinėje, tačiau galima girdyti ir pačių rinktomis vaistažolėmis: čiobrelių, aviečių, ramunėlių arbatomis, – sako gydytoja. – Labai svarbu vaiko negirdyti žolių koncentratu, arbata turi būti labai silpna. Na, ir veikia ji tikriausiai daugiau kaip šiltas skystis negu vaistas. Dažniausiai išgėręs tokios arbatos vaikas išprakaituoja – tai gerai ar blogai, vėlgi nėra atsakymo, tačiau būtina mažylį perrengti sausais drabužiais.
Nieko nenutiks, jeigu sergantis vaikas kelias dienas prasčiau valgys, tačiau skysčių turėtų gauti pakankamai (vaiko svorį padauginę iš 80 sužinosime, kiek mililitrų skysčių per dieną jis turėtų išgerti), na, o kokius skysčius gers, jau ne taip ir svarbu.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Gydytojas A.Unikauskas dalinasi lengvu būdu numesti svorio – protarpiniu badavimu: išbandė pats
Dažna klaida
Geriausia būtų pasitarti su gydytoju, kokiomis žolėmis saugu gydyti mažylį.
Pasak gyd. S.Petraitienės dažnai tėvai susirgus vaikui duoda jam kelis žolinius preparatus ar preparatus nuo kosulio. Vieną rekomenduoja draugė, apie kitą paskaito internete, o trečią paskiria gydytojas ar nusiperka iš žolininko. Tai gali pakenkti, nes nėra aišku, kaip tie keli žoliniai preparatai veikia tarpusavyje. Galbūt vienas jų skatina atsikosėjimą, kitas priešingai – slopina kosulį, o mažylis juos vartodamas niekaip negali pasveikti.
Tad, kad ir kaip tėvai tikėtų gydomąja žolelių galia, būtina labai apdairiai girdyti jas vaikui. Geriausia būtų pasitarti su gydytoju, kokiomis žolėmis saugu gydyti mažylį. Jeigu per kelias dienas vaiko būklė negerėja, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją ir būtinai pasakyti, kuo gydė vaiką – net jeigu tai bus elementari liepžiedžių arbata ir medus, mat būna, kad vaikas pasveiksta labai greitai po to, kai nustoja vartoti žolinius preparatus.
Tėvai daro dar vieną klaidą – mažina vaistais neaukštą temperatūrą. Pakilusi kūno temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija, reikalinga spartesniam gijimui. Pakilusią temperatūrą mažinti reikia tik tuomet, kai vaikas jos jau netoleruoja – gulinėja, tampa irzlus, matosi, kad jam „sunku“. Vis dėlto neretai vaikai puikiai toleruoja ir aukštesnę temperatūrą – žaidžia, juda. Tuomet jokios intervencijos ir nereikia.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sezoninės virusinės kvėpavimo takų ligos paprastai per kelias dienas savaime praeina, tačiau ir jos gali sukelti komplikacijų. Tad būtina kreiptis į gydytoją, jeigu vaikas kelias dienas karščiuoja (virš 38,5 °C), o karščiuoti nesiliauja net ir sugirdžius vaistų nuo temperatūros. Kreiptis į gydytoją būtina ir tuomet, jeigu temperatūra nėra aukšta, tačiau mažylis yra vangus, papilkėja jo veido oda, kvėpuojant girdimas švokštimas, atrodo, kad įdumba oda tarp šonkaulių.
Na, o jeigu mažylis yra judrus, temperatūra sugirdžius vaistų nukrito, linksmai žaidžia ir tik pakosti bei „teka nosytė“, reikia tiesiog sekti vaiko kūno temperatūrą, užtikrinti, kad gautų pakankamai skysčių (jei nenori gerti, girdyti žaidžiant po šaukštelį kas kelias minutes), valyti nosį, vėdinti kambarius, palaikyti kambariuose reikiamą drėgmę (apie 40%) ir ramiai palaukti kelias dienas. Per tiek laiko vaikas turėtų pasveikti arba bent jau pasijausti žymiai geriau.
Na, o pati geriausia ligų profilaktika – visiems šeimos nariams dažnai plauti rankas (ypač, jeigu namuose yra kūdikis!), vengti kontakto su sergančiaisiais, būti geros nuotaikos, stengtis nesinervinti dėl smulkmenų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gastroenterologas dr. V.Urbonas pataria: 1–3 metų amžiaus vaikų mityba ir tėvų klaidos
