Pasak jos, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo net trimis mėnesiais. Dėl šios priežasties vėlesniame amžiuje atsiranda rizika dažniau sirgti įvairiomis ligomis.
„Problema iš tikrųjų aktuali. Drąsiai negalime sakyti, kad mergaitės per anksti subręsta, nes kiekvienas laikmetis atneša savo iššūkius. Bet kad jos bręsta gerokai greičiau, nei prieš 20 ar 10 metų – akivaizdu. Man ir kitiems tyrėjams pavyko įrodyti, kad per 5 metus brendimas ypač paankstėjo“, – sako J.Tutkuvienė.
Man ir kitiems tyrėjams pavyko įrodyti, kad per 5 metus brendimas ypač paankstėjo, – sako J.Tutkuvienė.
Jos teigimu, Lietuvos istorijoje niekuomet nebuvo tokio atvejo, kad vidutinė mergaičių pirmųjų menstruacijų pradžia būtų ankstesnė, nei sulaukus 13 metų. Duomenys, surinkti 2000 metais ir dabar – gerokai skiriasi.
„Turėjome tikrai labai didelį duomenų masyvą apie 2000 metus – brendimo pradžios vidurkis buvo gerokai virš 13 metų – kaimo vietovėse net 13,6. 2010 metais atlikome tyrimą iš Lietuvos mokyklose surinktų duomenų ir nustatėme, kad vidutinis menstruacijų pradžios amžius – 13,1.
Užfiksuoti nerimą keliantys skaičiai
Po penkerių metų pavyko tyrimą pakartoti ir rezultatas buvo 12,8. Niekada Lietuvoje jokiais tyrimais nebuvo užregistruotas toks ankstyvas brendimas. Kita vertus, pasaulyje tai pasitaiko dažnai – galima sakyti, kad Lietuva beveik atitinka pasaulio vidurkį“, – sako ji.
Profesorė pasakoja, kad daugiau nei prieš kelis dešimtmečius įvairioje mokslinėje literatūroje ankstėjantis paauglių brendimas buvo siejamas su pažengusiomis šalimis, socialine ir ekonomine gerove. Tačiau dabar mokslininkų nuomonė kitokia – anksčiau subrendusios moterys turi daugiau sveikatos problemų.
„Pastebėta, kad tos moterys, kurios subrendo anksti, gerokai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, turi metabolinių sutrikimų, gerokai dažniau būna nutukusios, serga diabetu ir dažniau turi kitų sveikatos problemų. Ankstyvas lytinis brendimas jau nebesiejamas su gerove“, – sako J.Tutkuvienė.
Pasak jos, ankstėjančiam paauglių brendimui įtaką daro ir pakitusi mityba, ir gyvenimo būdas, hormoninė tarša, kiti veiksniai. Specialistė tikina, kad apie šią problemą kalbėti svarbu: „Fizinės būklės tyrimai mūsų katedroje daromi daugiau nei 200 metų. Tai auksologija – augimo ir brendimo tyrimai. Žmogaus biologijoje brendimo laikas – nepaprastai svarbi stigma, nes jis paruošia žmogų svarbiai funkcijai – turėti palikuonių.“
Įtakos brendimui turi ir santykiai šeimoje
J.Tutkuvienė teigia, kad prieš kelis šimtus metų paauglių brendimas buvo palyginti stabilus, o jį pakeisti galėjo tik ekstremalios sąlygos, pavyzdžiui, didelis badavimas, stresas, psichologinė įtampa. Be to, neseniai atsirado duomenų, kad saikingas stresas ankstina brendimą, o dažnas ir gniuždantis – sustabdo.
„Nustatyta, kad karo metais mergaičių brendimas gerokai vėlavo, nes organizmas protingas – jis supranta, kad kai patiriamas didelis stresas, giminės pratęsti nereikia. Lietuvos pavyzdys rodo, kad po antrojo pasaulinio karo brendimo laikas buvo akivaizdžiai atidėtas“, – pasakoja ji.
Taip pat, pasak J.Tutkuvienės, įtakos brendimo laikui gali turėti situacija šeimoje: „Atsirado nemažai tyrimų, sakančių, kad jei šeima nedarni, jei vaiko ateitis neužtikrinta, organizmas galvoja, kad reikia pradėti vykdyti biologinę funkciją ir brendimą paankstina. Taip atsitinka žemo socialinio sluoksnio šeimose, išsiskyrusiose šeimose. Yra išimčių, bet mergaitės bręsta anksčiau. Beje, taip pat įdomu tai, kad jei mergaitė yra pirmas vaikas šeimoje, ji labai dažnu atveju bręsta gerokai anksčiau nei antroji mergaitė.“
Berniukų brendimas – neištirtas
Profesorė sako, kad kalbėti apie berniukų brendimą – gerokai sunkiau, nes duomenų beveik nėra. „Visame pasaulyje nedaug tyrimų apie berniukų lytinį brendimą, nes jį tirti nepaprastai sunku. Bėda ta, kad klausimas jiems dažnai nesuprantamas ir jie negali tiksliai atsakyti. Analogas mergaičių pirmosioms menstruacijoms būtų įvykęs savaiminis sėklos išsiveržimas. Šis klausimas labai klaidinantis ir jie nesupranta, kaip atsakyti arba neprisimena, nes tai dažnai nutinka nakties metu“, – teigia specialistė.
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje atliktos vos kelios studijos, o gauti tyrimų rezultatai išsiskiria: „Dalis studijų sako, kad berniukų brendimas ankstėja, o dalis, kad vėluoja. Mokslininkai stengiasi paaiškinti, kodėl rezultatai priešingi. Yra hipotezė, kad įtakos turi maistas, konservantai, taip pat plastiko buteliai – visos medžiagos patekusios į organizmą veikia kaip estrogenai – moteriški lytiniai hormonai.“
J.Tutkuvienės teigimu, berniukai nepradeda bręsti tol, kol apie 12–13 metus jų organizme santykinai nepadaugėja moteriškų hormonų: „Vieni mokslininkai randa, kad brendimas ankstėja, o kiti sako, kad vadinamoji hormoninė tarša lemia brendimo nukėlimą. Mes tikrai nežinome, kaip bręsta mūsų berniukai, nes sudėtinga atlikti tyrimus. Bandėme keletą kartų juos inicijuoti, bet nepavyko – surinkome duomenis, bet atsakymai buvo neadekvatūs ir negalėjome padaryti išvadų.“
Keičiasi ir kiti rodikliai
Be to, mokslininkai pastebi ne tik paauglių brendimo, bet ir kitų fizinių pokyčių. „Prieš 18 metų mūsų paaugliai buvo ne tik vieni liesiausių Europoje, bet ir brendimas buvo vienas lėčiausių. Akivaizdu, kad praėjus beveik 20 metų, Lietuvos paaugliai yra stambesni, gausėja nutukimo atvejų“, – tikina J.Tutkuvienė.
Prieš 18 metų mūsų paaugliai buvo ne tik vieni liesiausių Europoje, bet ir brendimas buvo vienas lėčiausių. Akivaizdu, kad praėjus beveik 20 metų, Lietuvos paaugliai yra stambesni, gausėja nutukimo atvejų, – tikina J.Tutkuvienė.
Pasak jos, dėl to kalta ir mityba: „Negalime sakyti, kad nutukimo lygis didelis, bet sparčiai vejamės labiau nutukusias tautas. Tikrai sveikintinas sveikos mitybos judėjimas, organinių ir ekologiškų produktų vartojimas. Visi supranta, kad persivalgyti negerai, nes pradedame tukti, brendimas bus inicijuojamas anksčiau. Bet reikia kalbėti ir apie maisto kokybę – nebūtinai reikia persivalgyti, kad sutriktų medžiagų apykaita.“
J.Tutkuvienė sako, kad apie šiuos pokyčius kalbėti svarbu – nuo to priklauso mūsų sveikata. „Turime kalbėti apie mitybą, fizinį aktyvumą, psichosocialinę, emocinę aplinką, orą, vandenį, paauglių tarpusavio bendravimą – viskas priklauso nuo paties žmogaus. Jei mokyklose skatiname vaikus valgyti sveikai, tai turės teigiamų pasekmių, tačiau nereikia perlenkti lazdos“, – pataria profesorė.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
