Apie tai, kaip atpažinti psichosomatinius sutrikimus ir juos įveikti, pokalbis su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos vyriausiąja specialiste-psichologe Kristina Lekavičiūte.
– Kaip atpažinti psichosomatinius vaikų negalavimus, kuo jie pasireiškia?
– Svarbiausias faktorius vaiko vystymuisi, jo socialiniam elgesiui bei požiūriui yra šeima. Šeimos narių tarpusavio santykiai vaiko sveikatai yra didžiausią įtaką darantis veiksnys. Šeimos įtaka labai svarbi paauglystėje ir jos svarba tęsiasi visuose gyvenimo laikotarpiuose.
Psichosomatiniai sutrikimai prasideda nevalingai ir nesąmoningai. Liga, pirmiausia, prasideda galvoje, ir tik vėliau sunegaluoja kūnas. Psichosomatiniai sutrikimai atsiranda dėl neišreikštų jausmų ir veiksnių, kurie vaikams sukelia neigiamas emocijas. Vaikai labai dažnai savo jausmus ir emocijas slopina, pavyzdžiui, vaikas nenori lankyti darželio, mokyklos, bet to nepasako, ir jam pradeda skaudėti pilvą, galvą, ima pykinti.
– Kokie išgyvenimai, gyvenimiškos situacijos dažniausiai sukelia psichosomatinius sutrikimus vaikams?
– Psichosomatinius sutrikimus tiek vaikams, tiek suaugusiems sukeliantys faktoriai – nerimas, baimė, įtampa, liūdesys, neviltis, bejėgiškumas, pyktis. Vaikai, slepiantys savo jausmus, dažniau gali patirti psichosomatinius negalavimus.
Gyvenimiškos situacijos, pavyzdžiui, tėvų skyrybos, sukelia stiprų stresą vaikui. Dažnai vaikas imasi spręsti šeimos problemas, jis jaučiasi kaltas dėl skyrybų, gali bandyti per savo nusiskundimus sutaikyti tėvus. Kai vaikas stengiasi nesąmoningai suvienyti tėvus, dažnai formuojasi psichosomatiniai sutrikimai.
Psichosomatiniai sutrikimai taip pat yra glaudžiai susiję ir su kitais žmonėmis, savęs vertinimu. Šiandien daugelis patiria didelį aplinkos spaudimą, būtinybę būti tokiais kaip kiti, tapti geriausiais, sėkmingiausiais, todėl psichosomatiniai negalavimai nustatomi vis dažniau – tai gynybinė organizmo reakcija.
– Kokie vaikai dažniau serga psichosomatinės ligomis?
– Psichosomatiniai negalavimai dažniausiai pasireiškia hiperglobojamiems, nesavarankiškiems, be draudimų augantiems arba, priešingai, nuolat drausminamiems ir vien liepimus girdintiems vaikams. Tokie vaikai, kurie patiria hiperglobą, susidūrę su sunkumais negeba jų įveikti ir yra linkę perdėtai vertinti situaciją. Autoritariškai auklėjami vaikai neretai bijo nuvilti tėvus, negeba sau leisti suklysti, ir ta baimė juos tarsi įkalina.
- Ką galėtumėte patarti tėvams, kurie įtaria vaiką turint tokių sutrikimų, kaip tai „gydyti“?
- Tėvams sužinojus, jog vaikas neturi fizinių negalavimų ir nustatyta, kad vaiko negalavimai – psichosomatiniai, vertėtų kreiptis į psichologą, kuris padėtų vaikui suprasti, dėl kokių priežasčių jis jaučia negalavimus.
Taip pat tėvai turėtų suteikti galimybę išsakyti vaikui savo jausmus, mokyti juos reikšti. Prisiminti ir vaikui kartoti, kad jausti galima pačius įvairiausius jausmus.
Taip pat patariama imtis kitų vaikui stresą mažinančių priemonių. Laikytis režimo, eiti miegoti visada tuo pačiu metu, sveikai maitintis, skirti laiką mokymuisi, kokybiškam laisvalaikiui, šeimos bendravimui. Nustatyta, kad reguliarus ir aktyvus fizinis krūvis teigiamai veikia bendrą savijautą ir padeda išvengti psichologinių sutrikimų atsiradimo bei progresavimo.
Naudingas gali būti ritualų taikymas. Ritualas, kurį gali išmėginti kiekviena mama ar tėtis, tai nuoširdus vaiko apkabinimas. Teigiama, kad žmogaus laimei užtenka aštuonių apkabinimų per dieną – apkabinkite savo vaikus be jokios priežasties.
