R.Lazdin: „Judantis vaikas – sveikas vaikas“
Renata Lazdin – edukologė, nagrinėjanti pirmuosius 7-erius vaiko gyvenimo metus, knygos „Vienas vaikas – 7 intelektai“ ir „7 intelektų lavinimo programos“ autorė, keturkalbio vaikų darželio „Mažųjų valdos“ steigėja ir vadovė apie dinaminę mankštą gali pasakyti ne vieną puikų žodį, kaip ir žinomas akušeris ginekologas Romualdas Šemeta.
Kiti medikai turi priešingą nuomonę, pasak Santarų klinikų kineziterapeuto Tomo Balčiaus, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo ir Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus vadovo prof. Emilio Čekanausko, naudos tokioje mankštoje jie neįžvelgia ir siūlo rinktis konservatyvesnius mankštos metodus.
– Renata, papasakokite, kas yra dinaminė mankšta, kuo ji ypatinga ir naudinga? Kokios šios mankštos ištakos?
– Fiziniai pratimai ir tiesiog laisvas judėjimas (be gultukų, vaikštukų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių) – vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų. Jie stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų, smegenų ir psichikos vystymąsi. Judantis vaikas – sveikas vaikas.
Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės – daugiau judėjimo, dinamikos. Suaugusysis su vaiku atlieka tam tikrus aktyvius judesius. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose – pakabintas, verčiasi, „skraido“. Dinaminė mankšta yra tolima statinės, arba pasyviosios, mankštos giminaitė.
Jos pradininkas fiziologas, akušeris, psichoterapeutas I.B.Čarkovskis 1960–1980 metais pasiūlęs tam tikrą pratimų sistemą. Taip pat savo veikloje dinaminę mankštą taikė pedagogai Nikitinai. Šio metodo šaltinių galima ieškoti ir Senovės Rytuose, nes panašūs pratimai buvo įtraukti į japonų nindzėms ruošti naudojamų pratimų kompleksus.
Lietuvoje gana žinomas yra amerikietis gydytojas-fizioterapeutas G.Domanas. Jo įkurtas „Maksimalių žmogaus galimybių pasiekimo institutas“ (angl. Institutes for the Achievement of Human Potential) tyrimais įrodė, kad didesnis fizinis aktyvumas teigiamai veikia širdį, kraujotaką, plaučius, svorį, raumenų tonusą, kraujospūdį, cukraus ir riebalų kiekį kraujyje, ištvermę, savijautą.
Lietuvoje pagrindinis dinaminės mankštos populiarintojas yra akušeris Romualdas Šemeta (gimdymassusypsena.lt), jau tris dešimtmečius pasakojantis šeimoms apie šios mankštos naudą. Būtent pas jį pirmą kartą apie ją išgirdau ir aš. Buvau tiesiog priblokšta tuo, koks išties gali būti stiprus vaikas, jei tik padedi jam sustiprėti. O štai dabar galiu ir kitiems apie šią mankštą papasakoti.
– Iš šono žvelgiant ir pirmą kartą matant atliekamus pratimus atrodo baisoka, kad kūdikiui nieko nenutiktų. Ką reikėtų žinoti užsiimant tokia mankšta?
– Pirmiausiai reikėtų suvokti, kad tai daryti reikia tik su sistemą išmanančio žmogaus priežiūra!
Dar šis tas, apie ką negalvoja matantys tokią mankštą pirmą kartą: pirmosios dinaminės mankštos treniruotės trunka vos kelias minutes, prasideda labai švelniu masažu, bendravimu, sąnarių apšilimu, lengvais pakėlimais delnuose, siūbavimais. Labai iš lėto diena iš dienos treniruotės vis ilgėja, pratimų pobūdis keičiasi, kol galiausiai ateinama prie to, kas sukelia aplinkinių aikčiojimus. Neseniai mano publikuotame vaizdo įraše matosi apytiksliai 200-toji dukrelės „treniruotė“.
– Kaip dažnai galima taikyti tokią mankštą? Su kokia dar fizine veikla ją galima derinti? Kaip mažylis jaučiasi po tokios mankštos, kiek laiko trunka vienas seansas?
– Mankšta gali palydėti kiekvieną kūdikio ar mažo vaiko prabudimo atkarpą. Bet! Reikėtų prižiūrėti, kad liktų pakankamai jėgų ir visiems kitiems svarbiems potyriams – spardytis ant kilimėlio, guguoti, žvalgytis, čiupinėti, lavinti rankeles, myluotis su tėveliais. Priklausomai nuo mažylio savijautos, galima reguliuoti trukmę, intensyvumą.
Man asmeniškai pritrūksta jėgų atlikti mankštą per kiekvieną dukrelės atsikėlimą, tad apsiribojame dviem kartais per dieną – ryte atsikėlus iki maitinimo ir vakare gerą valandą iki naktinio miego.
Po mankštos vaikas būna atsipalaidavęs, linksmas, nusiteikęs bendravimui ir paprastai mielai atsigeria mamos pieno ar ragauja kito jo amžiui būtino maisto.
Dinaminės mankštos treniruotės trunka vos kelias minutes, prasideda labai švelniu masažu, bendravimu, sąnarių apšilimu, lengvais pakėlimais delnuose, siūbavimais.
– Ką patartumėte tėveliams, kurie nori išmėginti, bet bijo, ir ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad tokia mankšta visai netinka kūdikiams?
– Jei bent kiek jaudiniesi, bijai ar abejoji, to geriau nė nemėginti. Pradėti reikėtų nuo pasidomėjimo šia tema plačiau. Galima paskaityti tinklaraščius, profesoriaus Aršavskio ar Nikitinų šeimos knygų apie maksimalias mažų vaikų galimybes ir milžinišką jų fizinį, intelektinį, daugumoje šeimų net nežinomą, potencialą.
Jei visa ši literatūra įkvėps, jei neliks abejonių, tuomet derėtų susirasti trenerį ir susitikti su juo pasikalbėti. Treneris, kuris mato šeimos dvejones, niekada nesiims jų treniruoti.
Netinka kūdikiams? Ji sukurta kūdikiams! Mažo vaiko dilema yra ta, kad jis nevaldo savo kūno, dar tik mokosi tai daryti. Pabandykite ir jūs. Atsigulkite ir tik maskatuokite rankomis ir kojomis. Ne, negalite pakviesti į pagalbą namiškių, nes nemokate kalbėti. Ne, negalite apsiversti, nes dar nemokate. Negalite pilnavertiškai pasirąžyti, nes nevaldote kūno. Negalite nusimesti drabužių, jei jums per karšta (o kūdikius juk taip šiltai rengiame!). Toks mini eksperimentas padės jums suvokti, kaip jaučiasi kūdikėlis, ir padės surasti motyvaciją padėti jam mankštintis.
Dėkingumas – štai kas švyti vaiko akyse po kiekvienos mankštos. Kasdien bent po 15 minučių aš stebiu savo kūdikį. Ir visiems rekomenduoju stebėti kasdien bent po trumpą atkarpą savo bet kokio amžiaus vaiką. Ką matau? Matau, kaip uoliai ji vis bando ir bando paimti daiktą. Bando judėti.
Pagaliau išmoko apsiversti, dabar net pūškuoja stengdamasi pradėti šliaužti. Tūkstančiai bandymų kasdien. Vis dar gerai nevaldo rankyčių, pirštelių, nemoka atsisėsti. Kiek užsispyrimo! Tai didžiulė vidinė įtampa. Mankšta tokiam vaikui dovanoja judėjimo džiaugsmą, atpalaiduoja, padeda pajusti savo kūną.
Mankšta tokiam vaikui dovanoja judėjimo džiaugsmą, atpalaiduoja, padeda pajusti savo kūną.
Mane labiausiai įkvepia žinojimas, kad dėl šios mankštos, kuri išties iš manęs pareikalauja nemažai pastangų ir fizinių jėgų, dukrelė yra ne tik labai stipri, bet ir daug greičiau vystosi jos intelektiniai, socialiniai gebėjimai. Kur skubėti? Kuo anksčiau ko nors išmoksta – tuo daugiau turi laiko tobulinti iki kritinės smegenų raidos pabaigos, kai viską mokytis sekasi vis sunkiau ir sunkiau.
– Ar galimi sužeidimai atliekant tokią mankštą ir ką reikėtų žinoti, kad to neatsitiktų?
– Kaip ir kiekvienas didesnio intensyvumo sportas, mano manymu, dinaminė mankšta yra susijusi su didesne rizika. Kaip slidinėjimas ar sportinė gimnastika. Tad siekiant apsaugoti vaiką, ją reikėtų daryti tik su priežiūra, įsitikinus, kad pratimą mokate labai gerai. Jei bent kiek dvejojate, ar tinkamai paėmėte jį tam tikram supimui į rankas – jokiu būdu nedarykite. Kiek žinau, ji nerekomenduojama daryti vaikams su padidintu sąnarių mobilumu, antsvorį turintiems vaikams. Bet šias diagnozes gali nustatyti tik medikai.
Kita vertus, žinoma daugybė atvejų, kai mažas vaikas nukrenta nuo sofos, spintelės, nusiverčia nuo vystymo stalo dėl tėvų nepriežiūros arba menkos koordinacijos. „Dinaminiai" vaikai rečiau patiria traumas, nes yra ne tik stipresni, bet ir, vaizdžiai tariant, moka kristi.
– Kiek laiko jūs praktikuojate tokią mankštą ir kokiais asmeniniais pastebėjimais galėtumėte pasidalinti?
– Mano sūnui jau septyneri. Kai buvo kūdikis, atlikome dinaminę mankštą ir praktikavome nardymą. Jis užaugo labai stiprus, empatiškas, stabilios psichikos, sumanus ir greitai besiorientuojantis. Maža to – bet kokia fizinė veikla jam sekasi ypač lengvai. Štai slidinėjimo treneris po pirmos treniruotės pasakė: „Pagaliau gavau normalų vaiką.“ Panašiai atsiliepia visi, kas su juo susiduria.
Matydami visus šiuos rezultatus su dukrele (jai dabar beveik 4 mėnesiai) taikome daug intensyvesnę programą. Mankštiname ir nardome nuo 3 gyvenimo dienos – dvi mankštelės per dieną ir dvi nardymo treniruotės baseine (į vonią jau nebetelpame) per savaitę.
Mano, kaip šioje srityje dirbančio žmogaus, aplinkoje yra daug šeimų, kurios praktikuoja dinaminę mankštą ir nardymą. Visi jie nepaprastai džiaugiasi rezultatais. Visuomet labai noriu įkvėpti ir kitas šeimas, juk bent priartėti prie maksimalių mažylio galimybių yra mūsų kaip tėvų pareiga.
Viešai demonstruoti šias technikas (net jei pilasi daugybė kritikos ir baimės) yra svarbu tam, kad šeimos imtų galvoti bent apie elementarų mažylio mankštinimą – masažai, gyvenimas ant pilvelio, gultukų, maniežų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių atsisakymas, paaugusiems mažyliams – sporto įranga namuose, kasdieniai pasivaikščiojimai. Juk fizinė raida yra labai susijusi su intelektine ir psichine raida.
Juk fizinė raida yra labai susijusi su intelektine ir psichine raida.
Šiais laikais vaiko gyvenime labai daug medijų, triukšmo, mažai žaidimo ir gausybė kitų pavojų kokybiškai vaikystei. Kokybiškas judėjimas gali neutralizuoti daugelį pavojų ir suteikti mūsų vaikams geresnes sąlygas vystytis. Ypač mieste!
R.Šemeta: „Būtina, kad tėvai visiškai pasitikėtų savo veiksmais“
Akušeris ir ginekologas Romualdas Šemeta pritaria, kad dinaminė mankšta – puikus vaiko ugdymo būdas, o štai ją smerkia ir nesupranta tie, kurie jos neišmano ir apie ją nieko nežino.
Jis rašo, kad mankštos metu kūdikiai patiria gana daug įvairių pojūčių, į jo nervų sistemą eina signalai, būtini organizmo sistemų darbo koordinavimui, kintančių krūvių sąlygomis. Tokia įvairiapusiška sensorinė apkrova puikiai stiprina vaiko nervų sistemą, skatina vystytis psichikai. Pratimų metu treniruojant raumenų bei sąnarių sistemas, skatinama vidaus organų veikla.
Atitinkami pratimai labai gerai vysto vaiko vestibiuliarinį aparatą bei koordinaciją. Tai ryškiai stebima, kai vaikas pradeda šliaužioti, bando keltis, pradeda vaikščioti. Kadangi mankšta stiprina sąnarius, ji yra kartu ir vaiko traumatizmo profilaktika, vaikai sugeba adekvačiai elgtis įvairiose traumas sukeliančiose situacijose.
Kai kurie pratimai naudojami vaiko nuraminimui jam verkiant.
Pratimai gana palankiai veikia kūdikio nervų sistemą. Kai kurie pratimai naudojami vaiko nuraminimui jam verkiant. Įsisavinę pratimus, vaikai sugeba labai greitai atsipalaiduoti. Kadangi mankštą rekomenduojama daryti kūdikiui esant nuogam, kartu tai yra efektyvi grūdinimo priemonė.
Mankšta kartu skatina tėvų ir kūdikio abipusio supratimo per pojūčius vystymąsi. Palaipsniui tėvai gerai pajausdami mažylio būseną, jo nuotaikas, skatina vaiko visišką pasitikėjimą atliekamais veiksmais, siekia, kad kūdikis suprastų, kas su juo vyksta. Atliekant vienus ar kitus pratimus, stebima kūdikio reakcija, jo būsena. Mažylis turi būti įsitikinęs, kad visas jo patiriamų pojūčių ir įspūdžių reakcijas tėvai jautriai fiksuoja ir atkreipia į tai dėmesį.
Atsižvelgti į reakcijas, pajutus menkiausią kūdikio nepasitenkinimą, tai nereiškia tuoj pat nutraukti mankštos pratimus. Toks nepasitenkinimas arba pradinė vaiko įtampa, kaip įgimto savisaugos instinkto pasireiškimas, dažnai būna tik pirmą kartą pradedant mankštą arba atliekant naujus pratimus. Tokiais atvejais trumpinamas pratimo atlikimo laikas, vaikas nuraminamas, priglaudžiant prie savęs, o po to pereinama prie kito pratimo.
Pagrindinė tėvų užduotis pradedant šią mankštą – įtikinti mažylį, kad su juo visi atliekami judesiai yra saugūs, kad čia yra patrauklus, įvairiapusiškas, linksmas žaidimas. Svarbu sudominti mažylį atliekamais judesiais. Blogai, jeigu mažylis mankštą vertina kaip neišvengiamą procedūrą, o tėvai kelia aukštų sportinių pasiekimų tikslus.
Daugiametė mūsų praktika rodo, kad mažyliai labai greitai pripranta prie tokio aktyvaus gyvenimo ritmo, gana ryškiai demonstruoja pozityvias nuotaikas, mankštinant krykštauja, pratybos yra jo labai laukiamos.
„Norint sėkmingai atlikti šią mankštą su kūdikiu būtina, kad tėvai nejaustų baimės, visiškai pasitikėtų savo veiksmais. Priešingu atveju, tai bus kliūtis formuotis tėvų ir vaiko kontaktui, abipusiam dialogui, mankšta pavirs vien fizine treniruote. Tai svarbiausia kliūtis formuotis abipusiam kontaktui“, – teigia akušeris ginekologas.
Jis sako, kad pradžioje tėvams parodo visus veiksmus su kūdikiu, po to, prašo jų tuoj pat juos pakartoti, taiso vaiko laikymą ar neteisingus judesius.
„Mes nerekomenduojame atlikti dinaminės gimnastikos pratimus nekontroliuojant specialistui. Šiais pratimais reikia sudominti kūdikį, pasiekti, kad dinaminė gimnastika būtų traktuojama kaip linksmas, patrauklus ir įvairiapusiškas žaidimas, kurį žaisti visada yra malonu. Kūdikiai turi jausti dialogo su tėvais būseną, būti bendravimo partneriu, o ne tėvų poveikio objektu. Blogai, jeigu kūdikis dinaminę gimnastiką vertina kaip neišvengiamą procedūrą, o tėvai kaip kažkokią stichiją“, – teigia R.Šemeta.
Pagrindinė tėvų užduotis pradedant šią mankštą – įtikinti mažylį, kad su juo visi atliekami judesiai yra saugūs, kad čia yra patrauklus, linksmas žaidimas.
Gydytojas rašo, kad atliekant dinaminę gimnastiką, tikslinga vadovautis šiomis nuostatomis:
-
niekada nedarykite to, ko dar iki galo nesuvokėte, kur jaučiate bent menkiausią pavojų;
-
nesistenkite įveikti aktyvaus kūdikio protesto, pasipriešinimo darydami sudėtingesnius judesius. Nuolat turi būti jaučiama, kad pratybos – įprasta veikla;
-
visada stenkitės pasiekti tiek, kiek tik jūs ir kūdikis gali, tegul mankšta būna įvairi.
Medikai: „Šios mankštos nerekomenduotume“
Kineziterapeutas Tomas Balčius sako, kad užsiimti sportine veikla ir stiprinti ryšį su savo vaiku nuo pat mažumės yra puiku, tačiau sportas turi būti kokybiškas, o visų pirma saugus.
„Kalbant apie dinamines mankštas, manau, kad galima žala yra didesnė už naudą. Savo praktikoje teko matyti ne vieną atvejį, kuomet pagal šią programą mankštinti vaikai pateko į medikų rankas dėl patologinio sąnarių laisvumo ar net peties, klubo, alkūnės sąnarių išnirimų. Gaila, jog tik susidūrę su tokiomis pasekmėmis, tėvai nutraukia šias mankštas.
Visų pirma, svarbu žinoti, kad kūdikių mankšta turi būti orientuota į raidos etapus. Pirmąjį mėnesį po gimimo, dėl fiziologinio tonuso, absoliučiai daugumai naujagimių mankšta išvis nerekomenduojama – šis laikas svarbus savaiminiam tonuso atsipalaidavimui. O pratimai, atliekami dinaminės mankštos metu, priešingai, tonusą gali netgi dar labiau didinti.
Norėčiau paminėti ir visuomenėje plačiai aptariamą sukrėsto vaiko sindromą. Tėtis ar mama, atlikdami šią mankštą, ne visada suvokia, kaip besikeičiančios kūno padėtys veikia kūdikio smegenis, ir neįvertina galimo kraujagyslių pažeidimo.
Galiausiai, neretai tėvai pervertina ir savo pačių fizines galimybes. Kol vaikas nedidelio svorio, tokias mankštas atlikti paprasčiau, tačiau vėliau jo svoris didėja, todėl tėvai taip pat gali nukentėti, o kartu ir jų vaikas.
Siūlyčiau, esant galimybėms, rinktis konservatyvesnes, įrodymais grįstos medicinos patvirtintas mankštas, remiantis vaikų raidos etapais, ir nerekomenduočiau dirbtinai jos skubinti. Taip pat reiktų nepamiršti, kad bent jau pirmąjį mėnesį papildomu fiziniu krūviu apkrauti vaiko nereikėtų, verčiau leisti jam ramiai apsiprasti su nauju pasauliu“, – sako T.Balčius.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimantas Kėvalas tikina, jog dinaminė mankšta nėra kokia nors naujovė, tačiau jį stebina, kiek daug aprašoma traumų, susijusių su šia mankšta. „Gerai žinodamas ir išmanydamas kūdikio psichomotorinį vystymąsi, bandau suvokti, kokia tokios mankštos nauda. Kūdikis galvą pradeda laikyti tik nuo trijų mėnesių amžiaus ir ji sudaro 30 proc. kūdikio svorio. Kūdikio kaklo raumenys yra silpni, o galvos smegenų kraujagyslės labai trapios, taip pat smegenyse yra didelis skysčio kiekis.
Dinaminės mankštos metu pasitelkiami stiprūs išcentriniai judesiai, kurių metu galvos smegenys juda greičiau ir tam tikrais momentais, kai vaikas pagriebiamas ir pagaunamas, galvos smegenys daugiau ar mažiau trenkiasi į kaukolės paviršių. Iš esmės kraujagyslių plyšimams ir mikro kraujavimui rizika kyla labai didelė. Lygiai toks pats kraujagyslių trūkimas gali būti ir akių dugne, dugno kraujagyslės yra labai trapios ir smulkios, gali atsisluoksniuoti tinklainė“, – sako specialistas.
Jis pastebi, kad tai ir didžiulis stresas sąnariams, ištąsomos jungtys, raiščiai, didinama išnirimo tikimybė. Specialisto nuomone, geriausiai kūdikiui vystytis padeda paprastos mankštos, plaukiojimas baseine, o dinaminės mankštos, kai kūdikis skraido ore ir yra tąsomas už atskirų galūnių, jis nerekomenduotų ir naudos neįžvelgia. „Jeigu tėvai mano, kad taip pagreitinamas vystymasis, manau, tik jiems taip atrodo, nes yra daugybė kitų mankštų ir metodų, kurios gali padėti. Kitas dalykas, jeigu kūdikis yra sveikas, jis negali peršokti savo psichomotorinio vystymosi. Kūdikis negali trijų mėnesių sėdėti, o šešių mėnesių vaikščioti. Dinaminės mankštos yra rizikingos, ypač atliekamos savarankiškai.“
Jeigu kūdikis yra sveikas, jis negali peršokti savo psichomotorinio vystymosi. Kūdikis negali trijų mėnesių sėdėti, o šešių mėnesių vaikščioti.
Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus vadovas prof. Emilis Čekanauskas pritaria Rimantui Kėvalui ir tikina, kad dinaminės mankštos gali baigtis rimtomis traumomis.
„Mano požiūris toks – nereikia trukdyti vaikui augti. Jis neturi vaikščioti devynių mėnesių – viskam ateina savas laikas, visi jo judėjimo procesai prasideda tada, kai reikia. Viskas turi vykti natūraliai. Vaikas mamos pilve buvo vandenyje, tad vanduo – puikus pasirinkimas ir geriausias dalykas ir raumenims, ir lankstumui, ir organizmui.
Mažas vaikas negali išreikšti savo nuomonės dinaminių mankštų metu, kurių metu gali patirti stresą, neigiamai veikiamas ir vestibiuliarinis aparatas, jau nekalbant apie galimas traumas, kai pertempiami raiščiai ir gali užklupti kitos rimtos pasekmės. Be to, skiriasi ir kūdikių charakteriai, vieni yra judrūs, kiti – lėtesni. Ortopedų visuomenė tokioms mankštoms nepritaria ir aš taip pat nerekomenduočiau.“
