Dingo vaikas: pareigūnė patarė, kokie turėtų būti pirmieji tėvų veiksmai

Pareigūnė pažymi, kad priežasčių, kodėl vaikai pabėga iš namų yra labai daug – tai gali būti susiję su šeimos santykiais, draugų įtaka, emocine būsena, smurtu namuose ir pan. Todėl pirmiausia reikėtų ne kaltinti save, bet sąmoningai įvertinti visas aplinkybes ir nuspręsti, ar galima laukti, ar būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į pareigūnus.

„Jei dingus vaikui ar paaugliui tėvai mano, kad jam gali grėsti pavojus – būtina nedelsiant kreiptis į policiją. Pranešant apie vaiko dingimą reikia pateikti visą žinomą informaciją, taip pat tą informaciją, kuri tėvams pastaruoju metu kėlė nerimą – pasikeitęs vaiko elgesys, bendravimo ratas, konfliktai ir panašiai“, – sako specialistė.

– Dauguma tėvų teoriškai žino, ką reikėtų daryti, kai dingsta jų vaikas. Tačiau susidūrę akis į akį su pačia situacija dažnas iš streso susijaudina. Kokie pirmieji artimųjų veiksmai turėtų būti, kai dingsta vaikas ar paauglys?

– Dingus vaikui tėvai pirmiausiai turėtų patikrinti jiems žinomas galimas vaiko buvimo vietas, pabandyti susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis. Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo. Tokioje žinutėje ypač svarbu negąsdinti vaiko neigiamomis pasekmėmis: negrasinti, nežadėti bausmės.

Rekomenduotina išlikti ramiems ir pasiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo.

Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai – kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi). Jei yra galimybė – patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją – galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.

Policijai tėvai turėtų pranešti visą jiems žinomą informaciją – be nurodytos aukščiau – kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai, kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan. Jei vaikas bėga ne pirmą kartą – pas ką jis lankėsi (buvo surastas) ankstesnių dingimų metu, kokios priežastys jį paskatino bėgti anksčiau, su kuo vaikas bendrauja, kokiomis komunikavimo programėlėmis naudojasi, kokių rūpesčių, negalavimų turi (turėjo) ir pan.

– Kaip skiriasi paieškos procesas atsižvelgiant į vaikų amžių?

– Dingus vaikui, visais atvejais atliekami visi būtinieji paieškos veiksmai, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Labiau vertinamos žinomos vaiko dingimo aplinkybės. Pavyzdžiui, jei dingo mažametis, sprendžiamas klausimas dėl visuomenės pagalbos pasitelkimo – t. y. informacijos išplatinimo žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose; jei yra duomenų, kad vaikas galėjo pasiklysti atviroje vietovėje – keliamas sraigtasparnis, dronas su kamera ir pan. Paieškos veiksmų specifiką taip pat gali lemti vaiko charakteristika ir turima informacija apie ankstesnius dingimo atvejus.

123RF.com nuotr./Dingo vaikas

Paieška organizuojama pagal asmens dingimo vietą, o užsienyje dingusio – pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Vaiko paieškos paskelbimas vykdomas nedelsiant. Atsižvelgiant į dingimo aplinkybes, paieška gali būti pavedama vykdyti kriminalinės policijos specializuotam padaliniui. Taip pat gali būti vykdomas papildomų pajėgų (tarnybų) pasitelkimas. Informuojama Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Vaiko paieškos paskelbimas vykdomas nedelsiant.

– Ar daugiau vaikų patys bėga iš namų, ar būna atvejų, kai jie pagrobiami?

– Be jokios abejonės, vaikai daugiau pabėga patys – nėra pagrindo teigti, kad vaikai grobiami nusikalstamais tikslais. Nuo 2017 m. sausio 1 d. šalyje buvo pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai dėl vaiko pagrobimo ar pasikėsinimo jį pagrobti, iš kurių 15 nutraukti nesant nusikaltimo sudėties. Absoliučią daugumą (18 ikiteisminių tyrimų) sudaro atvejai, kai tyrimas pradėtas įtarus, kad tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobė savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno.

– Kiek per metus dingsta vaikų ir kokios priežastys tai paskatina/lemia? Ar pastebite, kad vaikai išeitų iš namų/dingtų dažniau per pastaruosius penkerius metus?

– Vertinant pastarųjų metų tendencijas, apibendrintai pasakysiu, kad nepilnamečių paieškos sudaro apie 70 proc. visų paskelbtų dingusių be žinios asmenų paieškų. Apie 90 proc. visų dingusių nepilnamečių yra vaikai, pabėgę iš globos įstaigų.

Į didžiausią rizikos grupę patenka vaikai nuo 14 iki 17 m. amžiaus. Dažniausiai tai yra jau minėti globos įstaigų auklėtiniai.

Policija, vykdydama dingusio be žinios asmens paiešką neatlieka socialinės aplinkos, emocinės būsenos vertinimo ir nekaupia duomenų apie vaikų pabėgimo priežastis, tyrimas nukreipiamas į objektyvių faktinių duomenų, siekiant nustatyti ar vaikas galėjo tapti nusikalstamos veikos auka, rinkimą. Apibendrinus dažniausiai pateikiamus surastų vaikų paaiškinimus, išskirtinos šios:

• Griežtas tėvų, globėjų auklėjimas, griežti drausmės reikalavimai ir suvaržymai (griežtesnis nei draugų šeimose);
• Draugų, „gatvės“ įtaka – laisvės, pramogų troškimas;
• Smurtas namuose (ne tik prieš patį vaiką, bet ir prieš kitus šeimos narius);
• Raidos, elgesio sutrikimai;
• Emocinė būsena dėl neva „nepateisintų lūkesčių“ artimųjų akyse.

– Kaip dažnai vaikai bėga iš namų (dingsta) jau nebe pirmą kartą?

– Tyrimų duomenimis, paprastai vaikai pabėgę iš namų dingsta po vieną kartą, tačiau vaikai, bėgantys iš globos įstaigų paprastai ieškomi ne po vieną kartą. Kaip jau minėjau, iš globos įstaigų pabėgę vaikai sudaro apie 90 proc. nuo visų ieškotų vaikų.

Vidutiniškai iki 20 proc. dingusių vaikų atsiranda greičiau nei per valandą nuo informacijos apie dingimą registravimo policijoje.

Vyrauja tendencija, kad apie 80 proc. dingimo iš globos įstaigų atvejų vaikai grįžta patys. Tuo tarpu dingimų iš namų atvejais dingusio asmens savarankiškas grįžimas namo sudaro mažiau nei pusę atvejų. Preliminariais duomenimis, vidutiniškai iki 20 proc. dingusių vaikų atsiranda greičiau nei per valandą nuo informacijos apie dingimą registravimo policijoje, pusė – nuo 1 valandos iki mažiau nei paros ir beveik ketvirtadalis – po paros ir daugiau.

– Ar tėvams gresia kokia nors atsakomybė dėl dingusių vaikų, pavyzdžiui, vaikų teisių vizitai, baudos ir pan.?

– Tėvams atsakomybė gali grėsti tik už vaiko teisėtų interesų pažeidimus. Pasitaiko, kad aiškindamosi vaiko dingimo aplinkybes tarnybos nustato vaiko nepriežiūros ar kitokio tėvų neteisėto elgesio atvejų.

– Į ką patartumėte tėvams atkreipti dėmesį, kad išvengtų vaiko pabėgimo/dingimo? Į ką įsiklausyti, kokias detales pastebėti?

Iš profesinės pusės galėčiau patarti:

• Jei tėvai pastebi elgesio pokyčius, nerimą keliančias emocijas – būtina konsultuotis su specialistu;
• Įvykus konfliktui ar nesutarimams, motyvuoti savo elgesį, argumentuoti sprendimą vaikui suprantama kalba;
• Paaiškinti vaikui galimas grėsmes, negąsdinti bausmėmis ir ultimatumais, o paaiškinti, kad tėvai pirmiausia nerimauja dėl vaiko saugumo;
• Susipažinti su vaiko draugais, išsiaiškinti kokiais komunikavimo kanalais vaikas bendrauja, kad būtų galima susisiekti;
• Nedrausti vaikui atsivesti draugus namo – tokiu būdu tėvai geriau žinos vaiko bendravimo ir interesų ratą;
• Susitarti dėl taisyklių – jei vaikas užtrunka, tegu trumpai parašo, kur jis ir su kuo būna;
• Kad tėvai žinotų daugiau apie savo vaiką, rekomenduojama periodiškai bendrauti su mokyklos personalu (socialiniu pedagogu, mokyklos psichologu, auklėtoju).