Ekspertų teigimu, nors technologijos gali atverti naujas galimybes jaunimui, tačiau tėvai ir mokytojai turi imtis lyderystės ir padėti vaikams technologijas naudoti tinkamoms reikmėms.
Technologijos – neatsiejama ugdymo proceso dalis
„Robotikos akademijos“ direktorės ir technologijų bendrovės „Samsung“ organizuojamo projekto „Solve for Tomorrow“ partnerės Evelinos Burokės teigimu, matant tokį didelį vaikų susidomėjimą technologijomis, būtina kurti pozityvų jų santykį.
Pirmas žingsnis link tokio santykio sukūrimo – technologijų personalizavimas ir pritaikymas prie kiekvieno vaiko ar jo šeimos poreikių.
„Tinkamai pritaikius technologinius įrankius ir atliepus individualius vaiko poreikius, bus efektyviai ugdomi mokymosi procesui ir ateičiai reikalingi įgūdžiai, iš kurių svarbiausias – išmokti mokytis ir prisitaikyti prie įvairių aplinkybių“, – sako E.Burokė.
Pasak technologinio ugdymo įstaigos vadovės, technologijos rizikos šaltiniu gali tapti keliais atvejais: kai vaikai nėra mokomi saugaus elgesio internete ir kai laikas, praleidžiamas prie ekranų, nėra tinkamai kontroliuojamas.
„Čia svarbiausią vaidmenį atlieka mokytojai ir tėvai – nors technologijos suteikia gausybę dar niekad neturėtų galimybių, tačiau svarbu vaikus išmokyti jomis naudotis prasmingai ir saugiai“, – sako E.Burokė.
Viskas prasideda nuo tėvų pavyzdžio
Tėvai ir globėjai formuoja didžiausią vaiko įgūdžių dalį. Todėl, pasak projekto „Solve for Tomorrow“ partnerės, vaiko santykis su technologijomis yra neatsiejamas ir nuo tėvų pavyzdžio. Būtent tai, kaip dažnai ir įtraukiai tėvai naudojasi technologijomis ir lems, kokį požiūrį į jas turės jų atžala.
„Tėvai ir globėjai turi apgalvoti apie savo esamą ir norimą turėti santykį su technologijomis – nuo kasdienio ekranų laiko iki kryptingos edukacijos. Svarbu nubrėžti aiškias ribas ir savo pavyzdžiu mokyti, kaip atsakingai naudotis skaitmeniniais įrankiais“, – sako pašnekovė.
E.Burokės teigimu, būtent tėvai ir mokytojai yra tie žmonės, kurie praleidžia daugiausiai laiko su vaikais. Todėl jiems būtina stebėti, kokio pobūdžio turinį vaikai gali matyti virtualioje erdvėje.
„Kokybiškos ugdomosios programos ir žaidimai gali padėti vaikams tobulėti, tačiau atsitiktinio ar neigiamo turinio vartojimas gali turėti priešingą poveikį. Vaikai seka pavyzdžiu, kuris atsispindi ne žodžiuose, o veiksmuose“, – pastebi ji.
Tobulinamų įgūdžių sąrašas įspūdingas
Šiuolaikinė inovacinė pažanga leidžia vaikams išbandyti įvairias technologines veiklas – programavimą, robotiką, e-sportą ar net dronų valdymą.
Šie užsiėmimai lavina ne tik smulkiosios motorikos įgūdžius, bet, pasak E.Burokės, taip pat ugdo kritinį mąstymą, problemų sprendimo gebėjimus bei kūrybiškumą. Be to, kompiuteriniai užsiėmimai suteikia prieigą prie įvairių informacijos resursų bei leidžia naudotis interaktyviomis mokymosi priemonėmis.
„Robotika ir programavimas reikalauja gebėjimo analizuoti ir spręsti problemas, ieškoti sprendimų bei kūrybiškai mąstyti. O vaikų taip mylimi kompiuteriniai žaidimai ugdo darbo komandoje įgūdžius, skatina vaikus dalintis atsakomybėmis, padėti vienas kitam ir bendradarbiauti“, – sako E.Burokė.
Dirbtinis intelektas švietime
„Robotikos akademijos“ direktorė tiki, kad DI, pritaikytas ugdymo sistemoje, atveria plačias galimybes ne tik mokiniams, bet ir jų mokytojams.
„DI ir jo įrankiai gali padėti pedagogams geriau suprasti individualius mokinių poreikius, pastebėti jų stiprybes ir iššūkius. DI taip pat gali suteikti mokytojams reikiamų įrankių didžiulių duomenų kiekių analizavimui ir padėti identifikuoti mokinių mokymosi stilius, greitį ar net nuotaikos pokyčius bei pasiūlyti tam tikrus individualizuotus mokymosi metodus“, – sako E.Burokė.
Pašnekovė neabejoja, kad ateityje DI tikriausiai taps labiau integruotu švietimo įrankiu, tačiau siekiant užtikrinti, kad technologijos ugdymo procese būtų naudojamos etiškai ir atsakingai, būtina plėtoti stiprią švietimo politiką ir etikos standartus. Šis potencialas turi būti realizuojamas balansuojant technologinį efektyvumą ir žmogiškąjį supratimą.
Suprasdama DI įrankių populiarumo neišvengiamumą, „Samsung“ mokinių idėjų konkurse „Solve for Tomorrow“ jaunuolius subūrė ieškoti sprendimų, kaip šią technologiją geriau pritaikyti mokymosi procese.
Daugiau nei 200 mokinių komandų iš trijų Baltijos šalių iki šių metų gruodžio mėnesio kuria originalias ir realybėje pritaikomas idėjas, kuriomis siekia atrasti būdus, kaip DI gali padėti jiems tapti geresniais mokiniais. Trijų geriausių idėjų Baltijos šalyse autoriams atiteks 16 tūkst. eurų prizinis fondas.
