Kūdikio kraitelio idėjai – 80 metų
Vilniečių Tomo ir Jūratės šeimai įteiktas kūdikio kraitelis, kurį sudaro pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais būtiniausios priežiūros priemonės.
„Visus šiuos metus Suomijoje ir visame pasaulyje, kur tik veikia šalies ambasados, minimas jos 100 metų nepriklausomybės jubiliejus. Per šį šimtmetį Suomijai pavyko tapti viena stipriausių ekonomikų pasaulyje. Įvairiuose kraštuose, taip pat ir Lietuvoje, ji įvardijama kaip pavyzdys, į kurį siekiama lygiuotis visuomeninės gerovės, socialinės politikos ir ekonomikos srityse. Neturime vieno recepto, kuris tiktų visoms šalims, tačiau galime dalintis laiko patikrintais ir rezultatais pagrįstais sprendimais“, – Vilniaus gimdymo namuose kalbėjo Suomijos ambasadorius Lietuvoje Christeris Michelssonas.
Jo teigimu, artėjant Suomijos 100 metų nepriklausomybės jubiliejui, šios šalies vyriausybė nusprendė dalintis geriausia socialinės politikos praktika. Vilniuje šįmet vasarį organizuotas Suomijos ambasadoriaus bei diplomatų susitikimas su už Lietuvos socialinės apsaugos ir sveikatos reikalus atsakingų valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovais ir visuomenės aktyvistais, kurio metu pristatyta Suomijoje jau aštuonis dešimtmečius vykdoma kūdikio kraitelio programa.
„Mus pasiekė žinia, jog Kauno rajono valdžia nusprendė dovanoti kūdikio kraitelį kitąmet rajone gimsiantiems kūdikiams. Neabejojame Suomijoje pasiteisinusios kūdikio kraitelio programos efektyvumu ir tikime, jog ji gali turėtų teigiamos įtakos kitų šalių socialinei gerovei, gyventojų gimstamumo rodikliams, galiausiai – visai ekonomikai“, – sakė Suomijos ambasadorius Lietuvoje.
Dovana – paspirtis daugiavaike tapusiai šeimai
Kūdikio Gabrieliaus, kuris gimė sverdamas 4040 g, tėtis Tomas Dapšauskas sako, kad gerokai nustebo, tačiau labai apsidžiaugė Suomijos ambasadoriaus Ch.Michelssono įteiktu kraiteliu. Šeimoje dar auga du sūnūs – Vincentas (5 m.) ir Liudvikas (3 m.).
„Ši idėja išties sveikintina, o dar būtų buvę geriau, jeigu būtume žinoję apie kraitelį“, – juokėsi T.Dapšauskas. Šeima daugelį daiktų jau buvo susipirkusi, tačiau ir kraitelyje jiems buvo itin naudingų dalykų mažyliui, pavyzdžiui, kombinezonas.
„Tikrai puikus labai naudingų pirmųjų kūdikio gyvenimo daiktų rinkinys, todėl, sakyčiau, būtų nuostabu, kad atsirastų tradicija tokius kraitelius dovanoti šeimoms, pavyzdžiui, kurios laukiasi pirmojo kūdikėlio arba sunkiau verčiasi“, – teigė trečiojo sūnaus sulaukęs tėtis.
Kraitelyje galima atrasti daiktų nuo šliaužtinukų iki termometro ar žirklučių ir tuo jis išsiskiria nuo kitų, kuriuose daugiau reklaminių skrajučių su nuolaidomis nei realių naudingų dalykų. „Džiugu, kad daiktai labai kokybiški, be kokių nors prekinių ženklų, todėl jaučiamas nuoširdus dėmesys“, – teigė laimingas tėtis, besiruošiantis išeiti tėvystės atostogų, kad galėtų kartu su žmona rūpintis trimis sūnumis.
Kūdikio kraitelį Suomijoje kasmet gauna apie 60 tūkst. motinų
Pirmasis kūdikio kraitelio prototipas Suomijoje įdiegtas 1920-siais, kai po pilietinio karo šioje šalyje žymiai sumažėjo gimstamumas ir išaugo kūdikių mirtingumas. Pradžioje kraiteliai buvo ruošiami pasitelkus labdaringą veiklą. 1937 m. kūdikio kraitelis nepasiturinčioms šeimoms buvo įtvirtintas įstatymu, o nuo 1949-ųjų jis tapo sudėtine Suomijos motinystės priežiūros programos dalimi, nepriklausomai nuo šeimos socialinio statuso. Šiuo metu kūdikio kraitelį Suomijoje kasmet gauna apie 60 tūkst. motinų. Iš jų 2/3 renkasi kraitelį vietoj alternatyvios 140 eurų sumos. Esminė sąlyga yra ta, kad būsima mama užsiregistruotų pas gydytoją per pirmąją nėštumo pusę tam, kad būtų stebima ir gautų reikalingas instrukcijas.
Pristačiusi kūdikio kraitelio programą ir simboliškai ją dovanodama Lietuvai, Suomijos ambasada tikisi, jog šios Skandinavijos šalies pavyzdžiu paseks ne tik Kauno rajono, bet ir kitos Lietuvos savivaldybės. Programa nuo šių metų įgyvendinama Škotijoje, bandomasis programos projektas taip pat vykdomas Naujojo Džersio valstijoje, JAV.