Ar netampome likimo už ūsų?
Pirmiausiai baigsiu mokslus, tuomet susirasiu darbą, padarysiu karjerą, įsigysiu būstą, jį įrengsiu, na, ir pakeliausiu (po karantino, aišku) – visi šie išvardinti dalykai nusveria daugumos šiuolaikinių porų tėviškus instinktus. Materializmas, egoizmas ar apgalvoti žingsniai?
Materializmas, egoizmas ar apgalvoti žingsniai?
Juk tai prilygsta likimo „tampymui už ūsų“ – galbūt viską suplanuoti ir pavyks, bet ar tuomet moters organizmas vis dar bus taip pat pasiruošęs naujos gyvybės sukūrimui?
TAIP PAT SKAITYKITE: Situacija – negalime susilaukti vaikų: kada pora savo šansus laidoja anksčiau laiko, o kada verta susirūpinti
Susilaukiau pirmojo vaiko labai jauna (dabartiniu vertinimu) – 22-ejų. Ir dėl to nei kiek nesigailiu. Norėjau, planavau ir džiaugiausi. Neturėjau nuosavo būsto, karjeros ir dar nebuvau baigusi mokslų.
Bet materialiniai dalykai man niekada nebuvo svarbiausi, tikėjau ir iki šiol tikiu, kad viskas priklauso nuo mūsų įdėtų į save žinių ir pastangų.
Nepiešiu visko pro rožinius akinius. Žinoma, kad nebuvo paprasta be pagalbos (auklių ir tėvų) baigti mokslus, pradėti dirbti, suderinti darbą su motinyste. Viskas priklauso nuo prioritetų ir užsispyrimo. Savo kailiu įsitikinau, kad galima padaryti tiek, kiek užsibrėži, tačiau reikia vidinės motyvacijos ir noro.
Ką sako moterų patirtis, kodėl jos atidėlioja motinystę?
Dabar prioritetai keičiasi, moterys renkasi palaukti ir mamomis tapti vėliau. Kodėl?
Daugelis moterų, kurios tampa motinomis po 35-erių ar 40-ties, užuot sąmoningai atidėliojusios motinystę, dažniausiai tiesiog bando įvykdyti tam tikras sąlygas. Iš tiesų, jos būtų buvusios laimingos, jei būtų anksčiau susilaukusios vaikų, bet buvo vienišos, ar turėjo partnerius, kurie nenorėjo vaikų, nebuvo pasiruošę tėvystei, jas paveikė aplinka, artimi žmonės, teigdami, kad dar nereikia skubėti. Žinoma, neturiu omenyje situacijų, kai moteriai sunku pastoti dėl fiziologinių, sveikatos priežasčių.
Paklausus moterų, kokia gi jų pačių asmeninė patirtis, komentarai atskleidžia įvairias nuomones bei pozicijas. Vienos iš jų sako, kad geriau gimdyti po 30-ties, nes tuomet atsakingiau pasirenkamas partneris darniai šeimai kurti.
Kitos teigia, kad geriau gimdyti anksčiau, nes po 35-erių norisi ramybės, o ne „vaikus ganyti“. Žinoma, yra ir tokių moterų, kurios, būdamos trisdešimties, apie vaikus dar net negalvoja, yra ir tokių, kurios atsidavė motinystei ir susilaukė ne vieno, dviejų, o keturių ar net penkių vaikų.
Moters organizmas diktuoja savo sąlygas
Ilgai laukiant ir planuojant pirmąjį vaiką, pastoti gali būti vis sunkiau. Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė, dr. Diana Ramašauskaitė sako, kad pirmąjį vaiką gimdo vis vyresnio amžiaus moterys.
Štai JAV 1970 metais vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius buvo 21,4. Na, o 2014-aisiais – jau 26,3 m. 2018 metų duomenimis, Lietuvoje visų gimdančių moterų metų vidurkis 29,7 m., o 2001 metais buvo 27-eri.
„Daugėja moterų, kurios gimdo 35-erių ir vyresnės. Perkopusių per 40 gimdyvių taip pat daugėja. Moterys pirmiausiai nori baigti mokslus, įsitvirtinti profesinėje veikloje, o kai mano, kad jau tinkamas laikas gimdymui, dažnai prireikia papildomos pagalbos pastoti. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė nevaisingumo bei pagalbinio apvaisinimo būtinumo tikimybė“, – komentavo D.Ramašauskaitė.
Gydytojos teigimu, šeimą palankiausia planuoti nuo 20-ties iki 35-erių metų amžiaus. Verta atkreipti dėmesį į statistiką: nuo 35 iki 39 metų gimdančioms moterims yra 25 proc. persileidimo tikimybė, nuo 40 iki 44 metų – 51 procentas, o vyresnėms nei 45 metų moterims net – 93 proc. padidėja ankstyvojo persileidimo tikimybė.
Nuo 35-erių metų didėja ir įgimtų anomalijų tikimybė, todėl būtina visas moteris siųsti į Perinatologijos centrą ar genetiko konsultacijai, kad būtų įvertintos visos rizikos. Nėštumas vyresnio amžiaus moterims taip pat gali būti komplikuotas, nes padidėja nėščiųjų diabeto, hipertenzijos, daugiavaisio nėštumo tikimybė.
Visgi, tai kiekvienos moters ir jos partnerio pasirinkimas. Gamta suteikia jėgų ir daugiau galimybių pastoti iki 30-ties, bet svarbu ne tik tai. Svarbu ir moters emocinis bei psichologinis pasiruošimas.
