Patikra ultragarsu
Pirmą kartą prieš pusę amžiaus panaudoto ultragarso tyrimo, dar vadinamo echoskopija, galimybės šiandien sparčiai tobulėja. Anksčiau šis tyrimas gydytojams leido sužinoti, ar moteris iš tiesų laukiasi, ar vaisius gyvas, kurioje vietoje prisitvirtinusi placenta. Šiandien tyrimas leidžia įvertinti vaiko augimo ciklus, stebėti ankstyvuosius raidos procesus bei stiprinti svarbų mamos ir vaiko ryšį.
„Dėl nuolat atsinaujinančių ir tobulėjančių technologijų šiandien tyrimas ultragarsu yra pats informatyviausias. Jo metu gydytojas gali iš anksto nustatyti galimus apsigimimus, matyti vaisiaus raidos nukrypimus, nustatyti gimdymo datą, išmatuoti ūgį ir svorį.
Dauguma šeimų šio tyrimo laukia su jauduliu, nes tai pirmoji galimybė išvysti savo vaiką. Dalis pacienčių teigia nejaučiančios nėštumo, kol nepamato vaikelio ekrane. Pastebėta, kad tai efektyvi priemonė, sustiprinanti emocinį motinos ir vaisiaus ryšį“, – patirtimi spaudai išplatintame pranešime dalinasi Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų dr. G.Domža.
Širdies plakimas girdisi jau 5 savaitę
Nors sužinojus apie nėštumą daugelis nekantrauja kūdikį išvysti kuo anksčiau, pasak specialistų, skubėti nereikėtų. Pirmoji apžiūra ultragarsu atliekama 11–14 nėštumo savaitėmis, antroji – 18–20 savaitėmis. Tyrimas specialaus pasiruošimo nereikalauja, todėl jam atlikti nėra ir griežtų rekomendacijų. Atliekant apžiūrą per pilvo sienelę pageidautina, kad moters pūslė būtų pilna, todėl prieš tyrimą reikėtų išgerti daugiau vandens. Didesnis vandens kiekis kūne leidžia lengviau sklisti ultragarso bangoms.
„Pamatyti plakančią vaisiaus širdį galime jau 5 nėštumo savaitę. Išankstiniai tyrimai iki tol nerekomenduojami – jie atliekami tik pajutus neigiamus organizmo pokyčius, skausmą pilvo srityje ar esant daugiavaisiam nėštumui.
Pirmąjį tyrimą 11 savaitę atlikti svarbu, nes tuo metu vaiskiausiai matosi vaisiaus sprando raukšlės storis. Iki 11 savaitės jos dar nesimato, o po 14 savaitės – jau nebesimato. Kuo raukšlė storesnė, tuo didesnė chromosominių ligų tikimybė“, – pirmosios apžiūros svarbą komentuoja specialistas.
Antrasis susitikimas atskleidžia daugiau detalių
Pirmosios apžiūros metu gydytojas nustato nėštumo trukmę, gimdymo datą, preliminariai įvertina vaikelio sveikatą, o antruoju tyrimu apžiūrimi vaiko vidaus organai, nustatoma jo padėtis, įvertinamos vystymosi rizikos.
Pirmoji apžiūra ultragarsu atliekama 11–14 nėštumo savaitėmis, antroji – 18–20 savaitėmis.
„Antrasis tyrimas padeda tiksliau įvertinti vaiko sveikatos būklę, kadangi jam ūgtelėjus jau susiformuoja vidaus organai. Antroji apžiūra svarbi ir tuo, kad apžiūrėjus vidaus organus, galima tiksliau įvertinti raidos sutrikimus.
Šiuo laikotarpiu jų nustatoma daugiau kaip 50 procentų. Didelė tikimybė ir tai, kad antrosios apžiūros metu tėvams jau galėsime atsakyti ir į kitą svarbų klausimą – kokia yra vaiko lytis“, - teigia akušeris-ginekologas.
Tyrimas nepavojingas
Dalis moterų mano, jog dažnas ultragarso tyrimas gali pakenkti vaisiui. Tuo tarpu kita dalis būsimų mamų, vedamos didelės laimės ir jaudulio, pageidauja tyrimą atlikti kiekvieno apsilankymo metu. Vis dėlto nevertėtų pamiršti, kad tai – medicininis tyrimas, kuris neturėtų būti atliekamas tik smalsumui patenkinti: papildomų nuotraukų darymui ar lyties nustatymui.
„Diagnostinis patikrinimas ultragarsu yra neskausmingas ir nekenkia nei moteriai, nei vaikeliui. Tyrimo metu naudojamos ultragarsinės bangos, kurios skirtingai nei radiacija neturi pašalinio poveikio, todėl šis tyrimas yra saugesnis už rentgeną.
Konsultacijose gali dalyvauti ir vyrai. Ultragarsinio tyrimo metu vaiką tėvai mato realiu laiku. Jiems smalsu, kaip guli vaikelis, remiasi su ranka ar su kojyte. Apžiūros metu tėvai gali ne tik jausti, bet ir matyti vaikelio judesius“, - pirmaisiais pažinties su vaiku įspūdžiais dalinasi gydytojas akušeris-ginekologas dr. G.Domža.
Gydytojas teigia, kad pirmasis susitikimas gali nustebinti – 2 procentai natūraliai pastojusių pacienčių ir netgi 10 procentų po pagalbinio apvaisinimo laukiasi daugiau nei vieno vaikelio. Tokiais atvejais ultragarso tyrimas padeda nustatyti, ar kiekvienas vaisius turi atskirą placentą, įvertinti vaisiaus vandenų būklę.
